facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių nekilnojamojo turto sandorių rinka 2019 metais pademonstravo išskirtinius skaičius. Įregistruotų butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius praėjusiais metais buvo gana didelis. Mūsų mieste per praėjusius metus įregistruota 1,6 tūkst. butų pardavimų, o tai yra 9 proc. daugiau nei 2018 m.

Kainos stabilizavosi
Nuo praėjusių metų pradžios Šiauliuose būstų kainos laipsniškai kilo. Nuo lapkričio vidurio iki šių dienų kainos stabilizavosi. Nepaisant to, tiek metų pradžioje, tiek dabar užregistruojama nemažai butų pirkimo-pardavimo sandorių. Nekilnojamojo turto bendrovės „Savas būstas“ brokeris, generalinis direktorius Raimondas Korsakas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad prieš Naujuosius nekilnojamojo turto rinkoje buvo matyti šioks toks  apsnūdimas, o sausį ir vėl jaučiamas pagyvėjimas.

„Kiekvieną dieną rezervuojame vieną po kito objektus, o kas bus toliau – nežinome. Manome, kad nekilnojamojo turto rinka turėtų toliau aktyvėti, nes kuo labiau šildymo sezonas eina į pabaigą, tuo žmonės pradeda aktyviau dairytis būsto“, – komentuoja R. Korsakas.

Anot jo, paprastai dairomasi nedidelės kvadratūros vieno arba dviejų kambarių buto. Tokie butai perkami tiek gyvenimui, tiek kaip investicija nuomai. Tik bėda yra ta, kad Šiauliuose tokių butų nėra labai daug. Kai tik rinkoje pardavimui pasirodo nedidelis tvarkingas butas, jis būna labai greitai nuperkamas.

Norintys gyventi Šiauliuose būsto dažniau dairosi pačiame mieste nei už jo ribų. Mielai norėtų gyventi tiek miesto centre, tiek pietiniame rajone. Nors, kaip pastebi pašnekovas, keliais procentais yra daugiau tų, kurie visgi labiau norėtų gyventi miesto centre, nes čia yra daugiau mūrinių pastatų. Taip galbūt yra todėl, nes manoma, jog mūriniai pastatai yra ilgaamžiškesni.

Mieliau perka butus
Šiauliečiai butus perka dažniau nei namus, nes pastarieji brangiau kainuoja. Kita vertus, brokerio teigimu, šiandien visai apsimokėtų pirkti ir namą, nes namų kainos neauga taip greitai kaip butų.
„Namų kainos išlieka tos pačios ir nekyla, todėl savo klientams ir pažįstamiems patariu į tai atkreipti dėmesį. Kadangi namams nėra didelės paklausos, galima išsiderėti geresnių sąlygų“, – teigia R. Korsakas.

Dažniausiai būsto dairosi 27–50 metų pirkėjai. Žinoma, naujo būsto kartais prireikia ir vyresnio amžiaus žmonėms. Paprastai tie, kurie gyveno aukštesniuose aukštuose, dėl sveikatos problemų nusprendžia persikelti į pirmą arba į antrą aukštą. Taip pat atsiranda tokių, kurie iš nuosavo namo persikelia į butą arba iš didesnio būsto išsikrausto į mažesnį.

Šiauliečiai paprastai būstą įsigyja su paskola. Brokerio tai visiškai nestebina. Jo nuomone, jeigu žmonės neimtų paskolos, galbūt naujam būstui turėtų taupyti visą savo gyvenimą.

„Prieš 16 metų ir aš galvojau, kad banko paskola yra kažkas baisaus, bet kai pradėjau tuo labiau domėtis, mano nuomonė pasikeitė. Palaikau banko kreditus ir paskolas, nes priešingu atveju žmogus būstui per visą gyvenimą gali taip ir nesutaupyti. Manau, užuot visą gyvenimą taupius, reikėtų labiau džiaugtis gyvenimu, juo labiau kad įsigytą turtą galima bet kada parduoti“, – sako R. Korsakas.

Tendencijos išlieka panašios
Panašiai yra ir kituose Lietuvos miestuose. Registrų centro duomenimis, visoje Lietuvoje 2019 metais įregistruota per 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turto objektų, arba 7 proc. daugiau nei 2018 metais. Daugiau kaip pusę visų perleistų nekilnojamojo turto objektų, kaip įprasta, sudarė žemės sklypai – pernai įregistruoti iš viso 67,3 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimai, arba 9 proc. daugiau nei užpernai.

Butų sandorių rinka metus baigė pakiliai – paskutinįjį metų ketvirtį fiksuoti įregistruotų butų kiekiai kilstelėjo ir bendrą metinį rezultatą. Visoje šalyje 2019 metais įregistruota 35,8 tūkst. butų sandorių – 5 proc. daugiau nei 2018 metais. Vien per gruodį įregistruota per 3 tūkst. butų savininkų pasikeitimų – 13 proc. daugiau nei 2018 metų paskutinįjį mėnesį.

Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose butų pardavimo augimo tempai buvo spartesni nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Vilniuje per praėjusius metus įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų, Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst., Šiauliuose – 1,6 tūkst., Panevėžyje – 1,2 tūkst. Praėjusiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 12 tūkst. individualių gyvenamųjų namų, o vien tik paskutinįjį 2019-ųjų mėnesį – 920.

Juridinių asmenų registrą pernai papildė beveik 13 tūkst. naujų juridinių asmenų – 8 proc. daugiau nei jų įregistruota per 2018 metus. Labiausiai per metus išaugo naujai įsteigtų mažųjų bendrijų, taip pat augo naujų viešųjų įstaigų ir asociacijų steigimas.

Per metus taip pat buvo išregistruota beveik 4,5 tūkst. juridinių asmenų: daugiausiai uždarųjų akcinių bendrovių ir individualių įmonių.

Naujausi Gyventojų registro duomenys rodo, kad šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius beveik nemažėjo, nors ankstesniais metais buvo stebimos neigiamos demografinės tendencijos. Iš viso šių metų sausio 1 d. savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių.

Į viršų