facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

„Mūsų Nepriklausomybės augalas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys. Gyvensime ir kovosime jų šviesoje, – atsisveikinant su 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiais už mūsų laisvę kalbėjo poetas Justinas Marcinkevičius. – Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie-tu-va!“

Sausio 13-oji – skausmo ir vilties diena. Diena, liudijanti apie nepaprastą tautos vienybę ir drąsą. Šiemet minime 29-ąsias metines nuo nepamirštamo sausio, kai šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių žvarbias naktis leido ne namuose, o saugodami svarbiausias valstybės institucijas, nes sovietų valdžia, pasitelkusi karines pajėgas, klasta ir ginklu siekė atkirsti Lietuvą nuo pasaulio, užgrobti televiziją, radiją, spaudą, o vėliau kėsintis į parlamentą.   

Pralietas kraujas – 14 žmonių gyvybių ir šimtai sužeistų – tai garbinga auka už mūsų visų laisvę. Tai įpareigojimas mums – atminti, saugoti puoselėti.

Nepamirštu to jausmo
„Prabėgo beveik trys dešimtmečiai, dalis faktų išblėso, gal įvykių seka susipainiojo, o to jausmo, pamiršti negaliu, – sako šiaulietis Jonas. – Įvardyti žodžiais  nemoku, bet kažkas sukruta paširdžiuos ir akys nejučia sudrėksta.“

Pirmomis sausio dienomis žmonės visoje Lietuvoje nerimastingai klausėsi žinių. Jedinstvenininkų sukelti mitingai, Maskvos ultimatumas atstatyti SSRS konstitucijos galiojimą, suaktyvėjęs kariuomenės pajėgų judėjimas nežadėjo nieko gero. Vilniaus oro uoste nusileido sovietų armijos lėktuvas, atgabenęs 50 Pskovo divizijos desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Vėliau atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“. Vis dažniau pasigirsdavo apie išpuolius, susidūrimus, paskelbta, kad bus gaudomi jaunuoliai, atsisakę tarnauti sovietų armijoje. Vilniaus gatvėse pasirodė dengtos karinės mašinos, šarvuočiai.

Aukščiausiosios Tarybos pirmininko kvietimu į Vilnių rinkosi tūkstančiai, skandavo „Lietuva“ ir dainavo lietuviškas dainas.

Kai Jonas per radiją išgirdo V. Landsbergio kvietimą burtis prie parlamento, nedvejojo. Į Vilnių susiruošė vykti šiauliečiams paskirtos sausio 11-osios rytą. Kartu pasiryžo važiuoti ir martelė su pusantrų metų dukrele. Sakė, mes stiprios, nepavargsime. Bet žinios sklido nelinksmos. Kai kuriuos žmones sustabdydavo pakeliui, išdrįso net traukinį sulaikyti. „Anksčiau už visus atsikėlęs susidėjau dokumentus, apsiprausiau, apsivilkau baltus marškinius – dėl visa ko. Namiškių nesivežiau – vaikelį reikia išauginti“, – pasakoja Jonas.

„Vilniuje sujudimas, spūstys. Radijas pranešinėjo apie šūvius prie Spaudos rūmų. Su pažįstamu šiauliečiu, rodos, Romas vardu, atsidūrėme tiesiai priešais kareivius, kurie saugojo įėjimą. Aplinkui ginklu mosikavo kažkoks karininkas. Savanoris Lukša jau buvo peršautas, sužeista daugiau žmonių. Bandėme kalbinti prie įėjimo stovinčius sargybinius, gėdinti, bet jie stovėjo nebylūs, atstatė į mus vamzdžius. Baimės nejautėme, tarsi lošėjo azartas apėmė, noras pasakyti savo tiesą. Kuo rizikuojame, tada galvon neatėjo.“

Radijas pranešinėjo vieną naujieną po kitos, norėjosi visur dalyvauti, viską apeiti. Susirado vyrai vietą krantinėje netoli tilto. Priešais – įėjimas į Seimo rūmus. Žmogus prie žmogaus, jauti vienas kito nugaras. Nuotaika neįvardijama. Pakili ir kažkokia labai svarbi. Šiaulietis pasakoja, kad buvo prisnūdęs automobilyje ir pabudo nuo keisto pokštelėjimo. Iššoko lauk. Tolumoje pasirodė tankai. Pirmasis sustojo. Ką reiškė bilstelėjimas? „Ne šūvis – gal antrasis tankas iš netikėtumo stuktelėjo į pirmąjį? O gal kokią mašiną kliudė, – svarsto pasakotojas. – Abu tankai stovėjo kokį pusvalandį. Minia sujudo. Ne, ne bėgti. Priešingai, stūmėsi arčiau tilto. Galėjo mus visus nušluoti. Mūsų mašinos kaip žaisliukai riedėtų krantine žemyn, o iš minios liktų… Bet žmonės nesitraukė.“ Šiaulietis sakė neįsivaizduojąs, kas būtų, jeigu jie nebūtų gavę įsakymo sukti atgal...

Vėlai vakare  vyrai atsidūrė prie Televizijos bokšto. Čia daugybė vietinių atsinešę maisto, karštos arbatos. „Pasistiprinome, pamindžiukavome prie laužų. Aplinkui tokie artimi visi, nors vardo nežinai, bet norisi kiekvieną apkabinti, kartu padainuoti. Namo grįžau išvargęs, bet laimingas sausio 12 vakare. Mes stiprūs, jie nedrįs pakartoti Vengrijos. Naktį pašokau – iš televizijos sklinda E. Bučelytės balsas: „Mes dar gyvi...“

Atmintis gyva, nes liudija
Visoje Lietuvoje tradiciškai sausio 13 d. 8 val. ryto languose uždegamos žvakės simbolizuoja laisvės gynėjų laužus prie parlamento, apgintos laisvės šviesą ir pergalę prieš brutalią jėgą. Žvakutės liepsna reiškia atmintį ir susikaupimą pagerbiant žuvusius ir nukentėjusius. Daugiau nei 1000 mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų Lietuvoje ir užsienyje atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimą dalyvauti Laisvės gynėjų dienai paminėti skirtoje pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kuri rengiama nuo 2008 m. Šiemet šią iniciatyvą globojantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda žvakes uždegė Vilniuje  kartu su Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokiniais.

„1991 m. sausio 13 d. – viena svarbiausių dienų naujausioje Lietuvos istorijoje – buvo esminis lūžio taškas nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo kelyje. Tomis dienomis susitelkusi pilietinė visuomenė apgynė valstybės nepriklausomybę. Tomis dienomis iš esmės sprendėsi visos sovietinės imperijos pavergtų tautų ir valstybių likimai, galima sakyti, kad sprendėsi Europos ateitis. Mes privalome prisiminti šią dieną kaip mūsų istorinę pergalę ir ja didžiuotis. Tai mūsų XX amžiaus Žalgirio mūšis“, – teigia Ronaldas Račinskas, Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos direktorius.

Pasak jo, prieš 29 metus mes nebuvome NATO ir ES narėmis, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui. Mūsų kova žavėjosi ir mus palaikė demokratines vertybes išpažįstanti tarptautinė bendruomenė ir kitos iš totalitarinio režimo gniaužtų trokštančios išsivaduoti tautos. Mūsų piliečių susitelkimas ir vienybė lėmė Lietuvos pergalę prieš agresorių.

Šiauliečiai prisijungė prie pilietiškumo iniciatyvos: šiek tiek kitokią, labiau vienijančią, moksleivių pilietinę akciją „Laisvė“ ėmėsi organizuoti Stasio Šalkauskio gimnazija. 25 miesto ugdymo įstaigų atstovai lygiai 8 valandą iš degančių žvakučių išdėliojo žodį „LAISVĖ“.

„Įpūsk ugnelę /Ir nebijok – /Ugnelė šventa“, – rašė poetas K. Bradūnas. Ugnelės šventumo sušildytas žodis „Laisvė“ sausio 13-osios rytą nušvito Šiaulių miesto centrinėje aikštėje priešais Savivaldybę.

„Nuo atmintinos dienos prabėgo 29 metai, bet liko gilūs randai širdyse. Priešais mus dega atminties, vienybės ir pergalės žvakutes. Tegu šis susibūrimas bus pagarba žuvusiems už mūsų laisvę, tegu bus vilties kibirkštėlė, kad savo darbais būsime verti jų aukos“, – sakė renginio vedėjai iš  S. Šalkauskio gimnazijos. Panašias mintis galėjai perskaityti veiduose tų, kurie būreliais susiglaudę saugojo žvakučių liepsnas, paskui kruopščiai dėliojo aikštėje raides, tvirtą nusiteikimą galėjai matyti S. Šalkauskio gimnazijos jaunųjų šaulių veiduose.

Koncertas Laisvės gynėjų dienai ir degantys laužai
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, sekmadienį, pagerbti tuos, kurie žuvo kovodami už mūsų prigimtinę teisę būti laisviems, šiauliečiai gausiai rinkosi koncertinėje įstaigoje „Saulė“.

Iškilmingame koncerte skambėjo gražiausios dainos apie Lietuvą, sielą gildančios jautrios melodijos, dvasingos lietuvių poetų eilės. Nuostabias grožio akimirkas dovanojo solistai Vytautas Juozapaitis, Ieva Juozapaitytė, Ignas Vaišnoras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis), Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sigitas Vaičiulionis, dirigentas Gediminas Brūzga). Koncertą vedė aktorė Nomeda Bėčiūtė.

Tuo pačiu metu Laisvės diena buvo minima Rėkyvoje. Po mišių Šv. Juozapo darbininko bažnyčioje už Sausio 13-osios aukas aikštėje prie bažnyčios vyko atminimo renginys „Degančio laužo nakty“. Susirinkusieji mėgavosi muzikiniais ir teatriniais pasirodymais, vaišinosi kareiviška koše ir arbata.

„Laiko ratas“
Laisvės gynėjų dienos kulminacija – šventinis Laisvės gynėjų dienos renginys skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės. Tylos minute ir atminimo laužais pagerbtas žuvusiųjų atminimas. Prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius dalijosi Parlamento gynėjas šiaulietis Vaclovas Vaitiekūnaitis.

Išskirtinį koncertą „Laiko ratas“ šiauliečiams dovanojo atlikėjas Virgis Stakėnas, atlikėjui pritarė Šiaulių universiteto gimnazijos mišrus choras „Poco“ (vadovė Rasa Stoškuvienė). Pasak V. Stakėno, laiko ratas sukasi, nestovi vietoje. Istorija niekur nedingsta, mes kasmet prie jos sugrįžtame, kasmet prisimename sausio įvykius. Laiko ratas simbolizuoja laiko tėkmę, kaip mes ėjome, ką turime dabar ir kur nueisime ateityje.

Šilumos ir jaukumo renginiui suteikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų dalijama kareiviška košė ir arbata.

Atmintis – mūsų stiprybė
Visame mieste gausu renginių, kuriais Šiaulių lopšelis-darželis „Auksinis raktelis” parengė kūrybinę instaliaciją „Gimtą žemę mylėk!“ Šiaulių suaugusiųjų mokykloje vyko filmo apie sausio 13 peržiūra ir  akcija „Liepsnojantis laisvės kelias“.

Miesto bibliotekos rengė įvairias edukacijas, visą sausį jose vyksta parodos, skirtos laisvės gynėjams atminti.

Sausio 14 mokytojų pensininkų klubas „Šviesa“ kviečia į poezijos ir dainų popietę „Tai pamiršti neįmanoma...“ Šiaulių valstybinėje  kolegijoje.

Laisvės dienai skirti renginiai suburia šiauliečius pasididžiuoti žinomų ir nežinomų tautiečių atsidavimu, drąsa, primena tuos, kurie sausio 13-osios naktį ginkluoti tik dideliu laisvės troškimu, stovėjo prieš tankus ir automatus, prieš tamsą ir smurtą, prieš begėdišką melą ir šmeižtą. Jiems tinka K. Bradūno eilutės: „Dabar / Mano tautos / Paskutiniam pilkapy brinksta/Legendos grūdas, / Sėkla dainos, / Ir krauju krikštyti / Tampa vėl gyvybe.“

2020 01 13 5

Laisvės ugnelė – įsipareigojimas laisvę branginti.
Rasos ŠAUČIŪNAITĖS nuotr.

2020 01 13 21

2020 01 13 8

Koncerto akimirkos.
Autorės nuotr.

 

Į viršų