Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo gripo Kupiškio rajone mirė vyras. Tai pirmasis mirties nuo gripo atvejas šį gripo sezoną. Vyras blogai pasijuto po švenčių, o į medikus kreipėsi sausio 2 dieną.
Praėjusio (2018–2019 m.) gripo sezono metu, ULAC duomenimis, registruoti 26 mirties atvejai.
Šiaulių apskrityje sergamumas padidėjo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad Šiaulių apskrityje daugėja sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis.
Apibendrinus pirmosios metų savaitės (gruodžio 30–sausio 5 d.) duomenis, matyti, kad bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis padidėjo nuo 23,1 iki 40,2 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę gripu sirgo 16 asmenų, peršalimo ligomis – 1 036 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų Šiaulių mieste – 709. Vaikai sudaro 51,6 proc. iš visų susirgusiųjų.
Palyginus dvi pastarąsias savaites, sergamumas gripu ir peršalimo ligomis padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Pakruojo rajoną.
Pasak Mildos Baranauskienės, Šiaulių departamento vyresniosios patarėjos, laikinai vykdančios Šiaulių departamento direktoriaus funkcijas, didesnis sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka Šiaulių mieste: gripu sirgo 12 žmonių, iš viso gripu ir peršalimo ligomis – 721. sergamumo rodiklis Šiaulių mieste 71, 6.
Vis dėlto pernai tuo pačiu metu Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis buvo didesnis: rodiklis siekė 52,4 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripu sirgo 51 asmuo.
Medikų rekomendacijos
Per gripo epidemijas mirtingumas didėja dėl gripo sukeltų komplikacijų ir paūmėjusių lėtinių ligų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, išlaidos gripo ir ŪVKTI stacionariniam gydymui 2018 m. siekė 25 mln. eurų ir tai didžiausia 2018 m. skirta išlaidų dalis nuo išlaidų visoms stacionarinėms paslaugoms dėl užkrečiamųjų ligų (arti 55 mln. eurų).
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis didėja visoje Lietuvoje, todėl medikai pataria neprarasti budrumo ir rekomenduoja tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis ir masinio susibūrimo vietų. Kosint ir čiaudint būtina nosį ir burną prisidengti alkūne, o vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti bei nusiplauti rankas. Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos ir gerai vėdinti patalpas. Susirgus rekomenduojama kreiptis į medikus, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas.
Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, o sveiki žmonės, slaugydami sergantįjį, taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
Nemuškite temperatūros
Daugelio medikų teigimu, vaikams sirgti dažniau nei suaugusiems yra visiškai normalu, nes taip treniruojasi, mokosi jų jaunas imunitetas. Organizmas įgauna patirties ir vėliau geba atpažinti virusus bei jiems pasipriešinti. Suabejoję vaiko sveikata, atkreipkite dėmesį į jo elgesį – jei tampa irzlus, greičiau pavargsta, pakinta liežuvio spalva, galite pasiūlyti daugiau pailsėti, neversti valgyti, o duoti išgerti šiltų skysčių.
Gegužių sveikatos centro šeimos gydytojos Akvilės Pociuvienės teigimu, viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės – kuo greičiau sumažinti šiek tiek pakilusią kūno temperatūrą. Ypač nereikėtų skubėti mušti temperatūros vaikams.
Gydytoja pataria nepiktnaudžiauti nosies lašais, net specialiu jūros vandeniu per dažnai plaunant nosį galima pažeisti gleivinę. Jokiu būdu be gydytojo paskyrimo nereikia griebtis vaistų patiems savo nuožiūra, ypač antibiotikų. Jei ligonis vangus, mieguistas, atsisako vartoti skysčius, laikosi aukšta temperatūra, reiktų kreiptis į gydytoją.
Šeimos gydytoja pataria vaikus grūdinti visus metus, žiemą gerai vėdinti patalpas, net esant vėsiam orui su vaikais dažniau pasivaikščioti lauke, parke, nuvažiuoti į mišką.
