Rytas, maždaug pusė vienuoliktos, baigėsi trečioji pamoka. Pro mokyklos vartus pabyra grupelės paauglių ir parduotuvėje išsirikiuoja eilutė. Linksmai pasistumdydami griebia saldaus gėrimo buteliuką, po pažastimi kiša traškučių maišelius. Dar tarpdury plėšia maišelius, saujomis žeria į burną skanėstus. „Taip kas rytą, – patvirtina pardavėja, – kuo žandukai apvalesni, tuo dažniau saldžių gėrimų ar bulvinių traškučių perka.“

Daugėja antsvorį turinčių vaikų
Pastaruoju metu visuomenėje didėja susirūpinimas sveika mityba. Ugdymo įstaigose dedama nemažai pastangų, kad vaikai vartotų daugiau vaisių ir daržovių,  bet šeimose sąmoningumas dar nėra pakankamas.

Sveikatos specialistai apgailestauja, kad Lietuvos moksleiviai prioritetą teikia saldėsiams ir gazuotiems gėrimams. 12,9 proc. mokinių kasdien geria gazuotus gėrimus, 18,7 proc. kasdien lepinasi saldainiais ir šokoladu. Taigi kas septintas vaikas dienos racioną papildo saldumynais ir gazuotais gėrimais.

Lietuvos higienos instituto 2018–2019 m. m. sukauptais duomenimis, penktadalis (21,6 proc.) 7–17 m. amžiaus vaikų turėjo per didelį svorį.  2018 m. normalų kūno svorį turėjo 66,44 proc. vaikų, per paskutinius trejus metus jų kasmet po truputėlį mažėja. Lietuvoje antsvorį turėjo 15,37 proc. vaikų ir 6,22 proc. buvo nutukę, per mažas kūno svoris nustatytas maždaug 12 proc. vaikų. Pastebėta, kad per mažą svorį dažniau (2,2 proc.)  turi mergaitės, o nutukusių berniukų 1,5 proc. daugiau negu mergaičių.

Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Zita Sakalauskaitė teigia, kad Šiaulių mieste situacija panaši: 66,5 proc. vaikų yra  normalaus svorio, nutukusių – 5,4 proc. ir 12,7 proc. vaikų svoris per mažas. 2017 m. buvo 20 proc. vaikų su padidėjusia kūno mase, dabar jau – 21, 6. Daugėja nelabai smarkiai, bet matosi augimo tendencija.

Sveikatos specialistė vaikų kūno masės didėjimą ir daugelį sveikatos problemų sieja su nevisaverte mityba ir nejudriu gyvenimo būdu: „Vaikai pražuvę išmaniose technologijose – telefonuose, planšetėse, kompiuteriuose – per dienas užsiėmę, nejuda.“  Ankstesnių metų sveikatos biuro atlikti tyrimai rodo, kad beveik kas antras vaikas 3 ir daugiau valandų pasyviai leido laiką, o savaitgaliais beveik pusė vaikų žiūrėjo televizorių ar žaidė asmeniniu kompiuteriu 4 ir daugiau valandų per dieną. Daugiau negu trečdalis mokinių laisvalaikiu sportavo 2–3 kartus per savaitę ir tik kas penktas apklaustasis tai darė kasdien.

Vaikai neatsparūs ligoms
Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis,2018 metais ligų grupės, kuriose buvo daugiausiai sergančių 7–17 m. amžiaus vaikų, išliko tos pačios, kaip ir 2017 metais. Daugiausia sirgo vaikų kvėpavimo sistemos ligomis, ypač ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Antroje vietoje – akies ir jos organų ligos, dažniausiai trumparegystė. Trečioje vietoje – virškinimo sistemos ligos.

Šioje grupėje nustatytas didžiausias sergamumas dantų ligomis. 2018 m. vaikai, kurių dantys yra sveiki, sudarė penktadalį (18,81 proc.) vaikų, kuriems buvo atlikta dantų patikra. Ketvirtoji ligų grupė – simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai požymiai neklasifikuojami kitur: daugiausia nustatytas pilvo ir dubens skausmas. Penktoje vietoje – sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai. Šioje grupėje daugiausia diagnozuota pečių lanko ir rankos sužalojimų.

Pasak Z. Sakalauskaitės, nejudri gyvensena turi nemažą įtaką sveikatai. Mažėja atsparumas infekcijoms, dažnėja kvėpavimo sistemos susirgimų, daugėja regos sutrikimų. Nukenčia ir kaulų bei raumenų sistema. Dažniau nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimų. Pasak specialistės, vertinant mokinių sergamumą, daugeliu atvejų kalta nevisavertė, nereguliari mityba, šeimos gyvensenos įpročiai. Gal ir keista, bet šalia dažniausių ligų, net ketvirtoje ar penktoje vietoje – įvairūs susižalojimai. Mūsų vaikai per mažai juda ir darosi trapūs – menkiausias stuktelėjimas ir jau trauma.

Didžiajai daliai miesto mokinių buvo patikrinta dantų ir žandikaulių būklė. 2015-2016 metų duomenimis, kas penktas 1–4 klasės ir 11–12 klasės bei kas ketvirtas 5–10 klasės mokinys turėjo sveikus dantis. Beveik kas ketvirtas mokinys turėjo karieso pažeistų nuolatinių dantų.

Šiauliečių vaikų sveikata beveik nesiskiria nuo šalies vidurkio. Nelinksma, bet pagal sutrikimų rodiklius Šiauliai patenka į „blogąjį“ šalies penketuką. Galbūt todėl, kad didžiuosiuose miestuose gyvena apie pusę Lietuvos vaikų. Be to, miestuose medicinos pagalba, diagnostika yra prieinamesnė, galbūt sąmoningesni tėvai. Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius kiekvienais metais mažėja, o pasitikrinusių sveikatą mokinių dalis kasmet auga.

Kūno kultūros pamokų daugėja
Pagrindinei fizinio ugdymo grupei priskiriami visiškai sveiki ar turintys nedidelių sveikatos sutrikimų (nedidelio laipsnio regos sutrikimai, netaisyklinga laikysena, funkciniai negalavimai ir pan.) mokiniai. Šiai grupei priklausantys vaikai gali treniruotis sporto būreliuose ir dalyvauti sporto varžybose. Palyginus su 2017 m., tokių vaikų dalis pagrindinėje fizinio ugdymo grupėje nežymiai (0,4 proc.) išaugo, jai 2018 m. priklausė 95,58 proc. vaikų.

Parengiamoje fizinio ugdymo grupėje  mankštinosi 3,17 proc. šalies 7–17 m. amžiaus vaikų. Šiai grupei priskiriami vaikai, turintys nedidelių sveikatos sutrikimų, persirgę tam tikromis ligomis ir laikinai negalintys lankyti kūno kultūros pamokų visu pajėgumu.

Prie specialios fizinio ugdymo grupės buvo paskirta 1,25 proc. vaikų. Jie mankštinasi pagal specialią kūno kultūros programą ar lanko gydomosios kūno kultūros pratybas.

Kad Šiauliuose sveikatos būklė nėra tragiška, rodo, jog mažiau vaikų atleidžiama nuo kūno kultūros pamokų, didėja mokinių skaičius pagrindinėje kūno kultūros grupėje bei mažėja mokinių parengiamojoje bei specialiojoje kūno kultūros grupėse.

Teigiamų pokyčių gali turėti palaipsniui šalies mokyklose įvedama trečia kūno kultūros pamoka.

Visuomenės žaizdos – socialinė atskirtis ir emigracija gyja per lėtai
2020 metus Seimas paskelbė vaikų emocinės sveikatos metais. Turėtume imtis pokyčių, kad kuo mažiau vaikų patirtų patyčias, smurtą, vienišumą, užkirsti kelią ankstyvam psichotropinių medžiagų vartojimui, savižudybėms.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje užregistruotos 9 235 socialinę riziką patiriančios šeimos, o tai yra 550 šeimų mažiau nei 2017 m. Jose gyveno 17 430 vaikų. Palyginus su 2017 m. duomenimis, vaikų skaičius socialinę riziką patiriančiose šeimose sumažėjo 985. Šiauliuose tokių šeimų sumažėjo trimis procentais. Mažiausi rodikliai vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, kuriose tėvai girtauja ar vartoja psichotropines medžiagas, buvo Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Visagino ir Marijampolės savivaldybėse. Vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, skaičiai labiausiai padidėjo Druskininkų, Jonavos r., Visagino, Plungės r. ir Kėdainių r. savivaldybėse.

2018 m. mokyklinio amžiaus vaikų (7–17 metų) buvo 295 903. Mokyklos nelankė 16 580 vaikų, tai sudarė beveik 6 proc. visų šalies to amžiaus vaikų. Palyginus su 2017 m. duomenimis, šis rodiklis sumažėjo 8 proc. 2018 metais, kaip ir 2017 m., pagrindinė priežastis, dėl kurios nelankoma ugdymo įstaiga, yra išvykimas iš šalies. 2018 m. tokie vaikai sudarė 68,5 proc. visų vaikų, kurie nesimokė mokykloje. Deja, pastebima, kad išaugo skaičius vaikų, kurie nelanko mokyklos dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių.

Z. Sakalauskaitė išvardijo visą eilę visuomenės sveikatinimo priemonių, kurios turėtų pagerinti vaikų ir suaugusiųjų sveikatą: ankstyvosios intervencijos programa vaikams, kurie pirmą kartą pavartojo psichotropinių medžiagų, sveikatinimo užsiėmimai, paskaitos įmonėms, mokyklų bendruomenėms, priklausomybių konsultantų veikla. Vis dėlto svarbiausi sveikatos, higienos pamatai dedami šeimoje.