2020 metais įsigalios nemažai teisės aktų, kurie turės įtakos gyventojams. Teks plačiau atverti pinigines dėl išaugusių akcizų benzinui ir etilo alkoholiui. Taip pat neišvengsime visiškai naujų mokesčių.

Teks plačiau atverti pinigines
Metinė pajamų dalis, viršijanti 84 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą, nuo kitų metų bus apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą vietoj planuotų 27 proc. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kitąmet kils nuo 300 iki 350 eurų.

Taip pat plečiama nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė. Didesnės kaip 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkai Lietuvoje nuo kitų metų bus apmokestinti NT mokesčiu, kurio tarifas 0,5 proc. Šiuo metu būstas apmokestinamas, jei jo vertė didesnė kaip 220 tūkst. eurų.

Pelno mokesčio tarifas bankams didėja nuo 15 iki 20 proc.

Degalams nuo 2020 m. sausio 1 d. standartinis akcizų tarifas bešviniam benzinui didės 7,3 proc., iki 466 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, standartinis akcizų tarifas gazoliams – iki 372 eurų. Litras benzino dėl to turėtų pabrangti apie 4 centus. Žemdirbių dyzelino akcizas nuo sausio didės nuo 56 iki 60 eurų už toną.

Nuo kovo didėja kaitinamojo tabako akcizas. Jis didės nuo 78,5 iki 113,2 euro už kilogramą. 20 vienetų tabako produktų pabrangs apie 33 centus. NPD kitąmet kils nuo 300 iki 350 eurų. Etilo alkoholiui už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas nuo kovo didės nuo 1832 iki 2025 eurų. Dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.

2020 metų viduryje įvedamas automobilių registracijos mokestis. Jis nuo liepos 1 d. bus taikomas kiekvieną kartą pasikeitus mašinos savininkui. Mažiausias mokestis turėtų siekti 13,5 euro, didžiausias – 540 eurų.

Darbdaviams atsiras naujas rūpestis
Nuo sausio 1 dienos minimalioji mėnesinė alga (MMA) popieriuje didėja 52 eurais, iki 607 eurų, o į rankas – 41 euru, iki 437 eurų. Bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas, kitais metais bus 3 eurais didesnis, lygus 176 eurams. Dėl to atlyginimai, priklausomai nuo taikomo koeficiento, turėtų didėti nuo 12 iki 96,9 euro.

2020 metais didės progresyvusis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Šiuo metu jis yra 27 proc., o bus 32 proc. Taip bus apmokestinamos 84 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą per metus viršijančios pajamos.

Vidutinė senatvės pensija nuo sausio didės 30 eurų, iki 375 eurų, o su būtinuoju stažu pensija augs 32,5 euro, iki 397 eurų.

Vyriausybės nutarimu, nuo kitų metų liepos naikinami statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai. Šias paslaugas savarankiškai teikiantys gyventojai turės registruoti individualią veiklą. Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi, vidutinis darbo užmokestis 2020 metais didės 7,4 proc. ir sieks 1386 eurus popieriuje. Prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas kitais metais augs 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija sudarys 2,3 proc., nedarbo lygis sieks 5,9 proc.

Keisis išmokų „lubos“
Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo  išmokos, padidės ir socialinio draudimo išmokų „lubos“, o motinystės išmokas vėl gaus tos mamos, kurios nėštumo metu nedirbo ir nebuvo apdraustos.

Seimui priėmus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, nedirbusioms mamoms sugrąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.

Kartu kelioms dešimtims mamų, kurioms motinystės išmoka po spalio 30 d. nebuvo skirta dėl to, kad jos nėštumo metu nedirbo, „Sodra“ iš naujo peržiūrės priimtus sprendimus dėl motinystės išmokų ir jas paskirs bei išmokės už praėjusį laikotarpį. Mamoms jokių prašymų teikti ir nieko daryti nereikia.

Taip pat lieka galioti pakeitimai, kuriais buvo nustatytos geresnės sąlygos savarankišką darbinę veiklą nėštumo metu nutraukusioms moterims, pavyzdžiui, sportininkėms – jos galės gauti motinystės išmokas.

Nuo kitų metų pradžios padidėjus bazinei socialinei išmokai, minimaliai mėnesinei algai ir vidutiniam darbo užmokesčiui keičiasi ir ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo išmokų ribos.

Svarbu, jog nauji dydžiai neturės įtakos šiais metais paskirtoms išmokoms – jie bus taikomi tik naujoms 2020 metais paskirtoms išmokoms. Be to, minimalios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos keisis nuo antrojo ateinančių metų ketvirčio, o maksimali išmokų riba keisis kiekvieną ketvirtį priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Kaip ir iki šiol, šių išmokų dydis priklausys nuo gyventojo draudžiamųjų pajamų, bet padidėja minimalių ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai, bei paauga maksimali ligos, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų riba.

Nuo kitų metų pradžios tėvystės atostogų tėčiai galės išeiti per pirmus vaiko auginimo metus. Iki šiol tėvystės atostogas tėčiai turėjo pasiimti per pirmus tris mėnesius. Taip tikimasi, kad daugiau tėčių galės skirti laiko savo kūdikiams.

Dar viena naujovė – tėvai galės gauti ligos išmoką už pradinių klasių moksleivių priežiūrą, jeigu mokykloje paskelbta epidemija. Iki šiol tokios išmokos būdavo mokamos tik už ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Kvies jaunesnius šauktinius
Seimas nusprendė sumažinti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų amžių. Nuo 2020 m. sausio 1 d. vietoj 19-26 metų bus šaukiami 18-23 metų vaikinai. Už šias Karo prievolės įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.

Pasiūlymo iniciatoriai tvirtina, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkams nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba dažniau sukelia neproporcingai didelę žalą (šeiminės, darbinės aplinkybės, gyvenimas užsienyje).

Kaip ir iki šiol, savanoriškai šauktiniais kariais galės tapti 18-38 metų vyrai ir moterys.

Priimtais pakeitimas taip pat nuspręsta patvirtinti karinio personalo rezervo pertvarką. Pagal naujas nuostatas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys bus apibrėžiamas kaip parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame rezerve. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas taps parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų dalis.

Taikys naujus reikalavimus
Siekiant didesnio gyventojų saugumo ir stiprinant saugos reikalavimus, nuo sausio 1 d. dienos įsigalios griežtesnė suskystintų naftos dujų balionų naudojimo tvarka. Tokie balionai turės būti naudojami su apsauginiais vožtuvais, apsaugančiais balioną nuo sprogimo gaisro metu.

Energetikos ministerija primena, kad Energetikos ministro 2016 m. spalio 20 d. įsakymu buvo pakeistos Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės ir numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pildyti dujų balionus draudžiama, jeigu dujų balionas (jo ventilis) neturi apsauginio įtaiso (vožtuvo), neleidžiančio dujų slėgiui dujų balione pakilti virš leistino. Tvirtinant šį pakeitimą numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kad balionų pardavėjai naujiems reikalavimams sklandžiai pasiruoštų.

Gyventojams, kurie naudoja dujų balionus, patiems rūpintis šio reikalavimo įgyvendinimu nereikės. Už vožtuvų įrengimą balionuose yra atsakingi suskystintų naftos dujų pardavėjai. Atsižvelgiant į nustatytą įgyvendinimo terminą, suskystintų naftos dujų pardavėjams buvo sudarytos sąlygos planuoti savo veiklą, kad visi naudojami dujų balionai (pagal „GOST“ standartą ar Gabenamųjų slėginių įrenginių techninį reglamentą pagaminti) būtų techniškai tvarkingi ir atitiktų nustatytus reikalavimus, t. y., jų periodinės techninės patikros terminas būtų galiojantis ir nuo 2020 m. sausio 1 d. į rinką būtų išleidžiami balionai su saugos įtaisais.

Lietuvoje vis dar didelę dalį sudaro senieji balionai, kurie yra pagaminti pagal „GOST“ standartą. Energetikos ministerijos turima informacija, tokių balionų šalyje gali būti nuo 200 iki 400 tūkst. vnt.

Nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis
Susisiekimo ministerija informuoja, kad įsigaliojus naujiems eismo organizavimo reikalavimams, nuo 2020 m. pradžios prie šviesoforų nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis. Taip siekiama sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius.

Kadangi nuo 2020 m. sausio 1 d. prie šviesoforų esančios žalios rodyklės netenka galios, šių metų pabaigoje savivaldybės keliuose ir gatvėse pradėjo keisti eismo organizavimą, atsisakydamos lentelių su žaliomis rodyklėmis.

Tyrimai ir praktika rodo, kad šis eismo organizavimo būdas nedera su jutikliniu šviesoforų valdymu, turi neigiamos įtakos eismo saugai ir kitų sankryžų krypčių pralaidumui.

Šviesoforais reguliuojamose sankryžose dešiniojo posūkio reguliavimui panaudojus lenteles su žalia rodykle sumažėja į dešinę sukančiųjų laukimo laikas, tačiau padidėja konfliktinių situacijų su kitais eismo dalyviais, judančiais pagal eismą leidžiančius signalus. Didžiausias pavojus sukeliamas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Tai lemia žmogiškasis faktorius, nesugebėjimas aprėpti informacijos gausos ar elementari vairuotojo klaidos galimybė, nes būtina stebėti pėsčiuosius ir transportą, kuriems dega leidžiamasis signalas.

Siekiant sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius, 2014 m. buvo priimtas sprendimas nuo 2020 metų atsisakyti lentelės su žalia rodykle, kaip eismo saugumo neužtikrinančio ir jutikliniam šviesoforų valdymui ydingo eismo organizavimo būdo. Savivaldybės turėjo 5 metus tinkamai pasiruošti eismo organizavimo pokyčiams.