Kai kuriems darbuotojams šiemet Kalėdos bus sotesnės. Darbdaviai, siekdami jiems atsidėkoti už nuveiktus darbus, skyrė kalėdines premijas arba nefinansinius priedus. Žinoma, dar yra ir tokių darbuotojų, kurie apie tai gali tik pasvajoti.

Skiria kalėdines premijas
„CV-Online“  duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai keitėsi finansinių ir nefinansinių priedų santykis, dydžiai ir formos. Prieš 5 metus kalėdinį (metų pabaigos) piniginį priedą Lietuvoje gaudavo 11 proc., o 2019 metais jį gaus 8 proc. dirbančiųjų. Kalėdiniai priedai didėja, vidutinės premijos dydis nuo 2014 metų paaugo 43 proc. nuo 164 Eur iki 235 Eur „į rankas“.

Dosniausias kalėdines premijas skiria įmonės, kurios užsiima nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, nuomos ir valdymo veikla – 620 Eur, finansinių konsultacijų, finansų ir draudimo tarpininkavimo veikla – 540 Eur, informacinių technologijų, kompiuterių programavimo veikla –400 Eur, bankai, finansų srities įmonės – 370 Eur.

Kalėdinių premijų vidurkis yra vienodas tiek valstybinėje, tiek privačioje užsienio kapitalo įmonėje – 250 Eur, privačiose vietinio kapitalo įmonėse priedo vidurkis siekia 190 Eur.

Pagal pareigų sritį didžiausias kalėdines premijas gauna IT specialistai – 440 Eur, farmacijos pramonės darbuotojai – 380 Eur, bankininkystės specialistai – 370 Eur, telekomunikacijų, teisės darbuotojai – 350 Eur,  vadovaujančias pozicijas užimantys darbuotojai – 330 Eur, ekonomikos/finansų, statybų/nekilnojamojo turto srities darbuotojai – 300 Eur.

Mažiausius kalėdinius priedus gauna tekstilės, drabužių, medienos apdirbimo pramonės, turizmo/viešbučių srities darbuotojai – 80 Eur bei kokybės vadybos/technologijų srities darbuotojai – 100 Eur.

Moka piniginius priedus
2019 metais iš daugiau nei 20 000 atlyginimo tyrimo dalyvių, finansinį priedą (priedo vidurkis – 198 Eur) kiekvieną mėnesį gauna 20 proc. darbuotojų.

Dažniausiai kasmėnesinius piniginius priedus gauna šių sričių darbuotojai: prekybos – 41 proc. šios srities darbuotojų kiekvieną mėnesį gauna finansinį priedą, įprastai priklausantį nuo darbo rezultatų, priedo vidurkis – 236 Eur arba 23 proc. jų bazinio atlyginimo.

40 proc. farmacijos pramonės darbuotojų gauna vidutiniškai 169 Eur, 35 proc. technologijų/plėtros specialistai – 361 Eur, 30 proc. medicinos ir klientų aptarnavimo sričių darbuotojai – 140 Eur, 30 proc. transporto srities darbuotojų – 220 Eur, 26 proc. turizmo srities darbuotojų – 150 Eur, 26 proc. aukščiausio lygio vadovų – 330 Eur dydžio kasmėnesinį priedą.

Verta paminėti, kad nemažai kasmėnesinius piniginius priedus gaunančių darbuotojų dirba mechanikos inžinerijos, gamybos, viešojo administravimo, maisto pramonės, elektros inžinerijos, medienos apdirbimo pramonėje bei paslaugų srityse.

Pagalvoja ir apie nefinansinius priedus
2019 metais 30 proc. dirbančiųjų negauna jokių nefinansinių priedų. Šiemet populiariausių nefinansinių priedų viršūnėje įsikūrė – nemokami gėrimai (kava, arbata) 35 proc. ir įmonės renginiai – 33 proc. 22 proc. dirbančiųjų gali mėgautis lanksčiomis darbo valandomis, 14 proc. –darbo namuose galimybe.

11proc. darbuotojų gauna įmonės įmokas papildomam sveikatos draudimui, 8 proc. – mokymus, o 7 proc. suteikiamos papildomos atostogų dienos.

Palyginimui, 2014 metais personalo mokymai buvo suteikiami net 17 proc. darbas namuose – vos 9 proc., papildomas sveikatos draudimas – vos 6 proc. darbuotojų.

Nori motyvuoti savo darbuotojus
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad Lietuva artėja prie suomiško modelio, kur kalėdines dovanas gauna apie 4 proc. darbuotojų. Darbo rinkos ekspertė pastebi, kad Lietuvos įmonės labiau linkusios savo darbuotojus motyvuoti metų bėgyje, jiems kiekvieną ar bent jau kas ketvirtą mėnesį skiriant piniginius priedus.

„Kalėdines premijas dažniausiai gauna bankuose, finansų srityje dirbantys žmonės, o su kasmėnesiniais priedais jiems taip nepasisekė. Būtent šių sričių atstovams beveik jų iš viso neskiriama. Dažniausiai jie vieną didesnį priedą gauna tik kartą per metus. Kalbant apskritai, Lietuvos įmonės nėra labai linkusios savo darbuotojams skirti kalėdinių premijų. Jie labiau žiūri, kad kažkokia nauda darbuotojams būtų suteikiama ištisus metus“, – teigia R. Karavaitienė.

Tam, kad darbuotojus kuo ilgiau išlaikytų savo įmonėje, verslas pasiryžęs juos motyvuoti ir nefinansiniais priedais. Tiesa, šiuo atžvilgiu pastebima tam tikrų pokyčių. Jeigu prieš penkerius metus darbdaviai būdavo linkę daugiau investuoti į darbuotojų apmokymus, tai šiandien jie mieliau pasiūlo sveikatos draudimą, palankias pensijos kaupimo sąlygas, lankstesnes darbo valandas ar suteikia daugiau galimybių dirbti iš namų.

„Darbo rinka verčia darbdavius taikyti naujas motyvacines priemones, kad ne tik pritrauktų darbuotojus, bet ir juos išlaikytų“, – sako pašnekovė.

Žinoma, Lietuvoje kas trečias darbuotojas apskritai negauna nei piniginių, nei nefinansinių priedų. Anot darbo rinkos ekspertės, tai nėra labai gerai, nes darboviečių pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojas įmonėje jaustųsi gerai ir nebėgiotų iš vienos įmonės į kitą.