Laikino apnakvindinimo paslaugos, kurias teikia Socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnyba, bus teikiamos Kauno g. 6. Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė Šiaulių miesto savivaldybės Taryba. Tai reiškia, kad ankstesnis Tarybos sprendimas benamiams vienos nakties paslaugą teikti Šarūno g. 2 esančiose nebenaudojamose UAB „Busturo“ gamybinėse patalpose laikomas netekęs galios.

Įžvelgė galimybę sutaupyti
Tarybos posėdyje politikai beveik dvi valandas svarstė, ar pritarti siūlymui laikinojo apnakvindinimo paslaugas teikti Kauno g. 6. Netylant diskusijoms, buvo galima išgirsti prašymų užjausti labiau gyvenimo nuskriaustus žmones ir raginimų susirūpinti šalia esančios Šiaulių Ragainės progimnazijos mokinių saugumu.

Turbūt labiausiai nusiteikę prieš šį siūlymą buvo Darbo partijos atstovai Marijus Velička ir Danguolė Martinkienė. Būtent jie pirmiausia pabandė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių prireikė keisti anksčiau Tarybos priimtą sprendimą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius paaiškino, kad Kauno g. 6 AB „Lietuvos geležinkeliams“ priklausiusį pastatą Savivaldybė turėjo perimti dar 2015-aisiais, už tai balsavo Taryba, bet atsirado kliūčių. Prieš porą mėnesių iš „Lietuvos geležinkelių“ buvo gautas paklausimas – ar Savivaldybę šis statinys vis dar domina. Tuomet ir sugalvota, kad čia gali įsikurti benamiai.

Dar vienas svarbus faktas, lėmęs tokį sprendimą – miesto Tarybos 2018 m. įsipareigojimas iš Pakruojo g. iškeldinti Nakvynės namus dėl karinės zonos plėtros iki 2021 m. kovo 1 d. V. Urbonavičius sakė abejojantis, jog Savivaldybė spėtų įvykdyti įsipareigojimus, jeigu liktų prie Šarūno g. 2 varianto.

Vis dėlto turbūt viena iš svarbiausių priežasčių yra ekonominė. Administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, Kauno g. 6, esančio pastato pritaikymas paslaugų teikimui pareikalautų žymiai mažesnio finansinio indėlio. Šio pastato pritaikymui benamių reikmėms užtektų skirti iki 100 tūkst. eurų, kai tuo tarpu pastato, esančio Šarūno g. 2, rekonstrukcija ir šalia esančios infrastruktūros sutvarkymas kainuotų apie 700 tūkst. eurų.

Kėlė su saugumu susijusius klausimus
Tarybos nariui Martynui Šiurkui pasirodė negražu taupyti benamių sąskaita. Jam buvo įdomu sužinoti, ar administracija apskritai svarsto, ką būtų galima padaryti, kad benamystė mažėtų. Paaiškėjo, kad administracija šiame sprendimo projekte tokių priemonių nėra numačiusi, tačiau V. Urbonavičiaus aiškinimu, ateityje tai gali būti bandoma padaryti įgyvendinant įvairias prevencines programas.

Politikai uždavė ne vieną klausimą, susijusį ir su benamių bei kaimynystėje gyvenančių žmonių saugumu. Štai Domas Griškevičius klausė, ar Kauno g. 6 pradėjus teikti laikino apnakvindinimo paslaugas bus kažkaip papildomai susirūpinta aplinkinių saugumu. Atsakyta, kad Nakvynės namų teritorijoje ir prie geležinkelio viaduko bus papildomai įrengtas apšvietimas, atsiras ir daugiau stebėjimo kamerų.

M. Velička išreiškė susirūpinimą, ar benamiai iš tiesų nekelia jokios grėsmės visuomenei. Jis prisiminė, kad 2018 m. Nakvynės namuose du benamiai buvo nužudę kitą benamį, o 2014 m. du benamiai apvogė šalia gyvenančią močiutę.

„Visur įvairių nusikaltimų būna padaroma. Be to, nusikalsta ne tik benamiai, bet ir kiti Šiaulių miesto gyventojai. Jeigu po vieną tokį nusikaltimą įvyksta kas ketverius metus, nemanau, kad benamiai yra būtent tie, kurie linkę nusikalsti“, – atkirto administracijos atstovas.

Vykusiame tarybos posėdyje taip pat pasidomėta, kiek įvairių nusikaltimų yra užfiksuota dabar veikiančiuose Nakvynės namuose, t. y. Pakruojo g. 41. V. Urbonavičiaus aiškinimu, gauta policijos statistika rodo, kad ši gatvė nusikaltimų lygiu nėra kažkuo išskirtinė.

Vyko tikras žodžių karas
Perėjus prie pasisakymų fazės, pirmasis savo nuomonę išsakė Zakiras Medzidovas. „Noriu atkreipti visų dėmesį, kad diskusijų dėl siūlomų vietų bendras vardiklis – gyventojų nenoras, kad netoliese būtų įkurti Nakvynės namai. Visose vietose, kur siūlėme, sulaukėme gyventojų pasipriešinimo, todėl diskusijoje dėl pasirenkamos vietos turėjome pereiti prie kito motyvo, t. y. kaštų, kuriuos patirs Savivaldybės biudžetas. Kauno g. variantas yra žymiai pigesnis ir leis sutaupyti apie pusę milijonų eurų, lyginant su „Busturo“ variantu“, – akcentavo jis.

Gediminas Beržinis-Beržinskas pacitavo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos per Prezidentūroje vykusius Maldos pusryčius pasakytus žodžius: „Politiniame gyvenime bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija, pyktis ir nepagarba vienas kitam. Tampame pažeidžiami kaip tauta, kaip valstybė, kaip bendruomenė. Ir kaip individai.“

„Gražūs žodžiai, gražūs pasisakymai, o darbų, kaip jau patys pastebėjome, nuo 2018 m. priimto Tarybos sprendimo, kuris mus įpareigojo surasti vietą Nakvynės namams, praktiškai realių nėra. Tai vien tik kalbos ir neva tarp dviejų pusių tvyrantis pyktis. Taip, mes rūpinamės benamiais, bet mes privalome rūpintis ir žmonėmis, kurie gyvena šiame rajone. Nemanipuliuokime kažkieno pasakytais gražiais žodžiais, o tiesiog visi kartu galvokime, koks galėtų būti sprendimas“, – negražbyliauti ragino D. Martinkienė.

„Iki dabar mes išgirdome, kad tarimasis su bendruomene, kuris ne taip seniai vyko, iš tiesų buvo informacinio pobūdžio. Jeigu teisingai supratau, tai Savivaldybei tartis su bendruomene nereikia. Savivaldybei reikia tiesiog informuoti  bendruomenę apie tą sprendimą ir visai nesvarbu, kokia bus bendruomenės reakcija. Aš galvoju ne taip. Manau, kad bendruomenė yra tie žmonės, kuriems mes atstovaujame, kurie mus rinko ir kurių interesų turime paisyti priimdami šiuos sprendimus“, – išklausyti gyventojų nuomonę ragino M. Velička.

Pasijautė lyg būtų nesvarbūs
Po likusių politikų kalbų gyventojai stojo į tribūną ir išsakė viską, ką galvoja.  Pirmasis savo nuomonę išsakė žinomas Šiaulių verslininkas Darius Balčiūnas. „Liūdna girdėti, kad mes, kaip visuomenė, kaip verslas, – 22 įmonės, esančios Kauno g., padaromi atpirkimo ožiais, politikuojant tarpusavyje, kas geresnis. Kad surinkti parašai demokratinėje valstybėje jau nebereiškia visiškai nieko. Mus kaltina, kad mes nebeturime atjautos. Prieš jus stovi žmogus, kuris irgi augo be tėvo, girtuoklio šeimoje, kuris turėjo bėdų, kuris sukūrė verslų, pas kurį dirba daugiau nei šimtas žmonių, kuris sąžiningai mokėjo mokesčius tam pačiam miestui. Mes nebesvarbūs, mes nebeįdomūs. Skaudu, kai tu prisidedi prie miesto, kai tu padedi jam augti, džiaugiesi pokyčiais, o tave padaro priešu, nes pinigai yra svarbiausia. Nenustatinėkite mūsų vienų prieš kitus, mes puikiai suprantame, kam nepasisekė gyvenime. Matykite visas puses, nežaiskite su mumis savo politinėse rietenose“, – kalbėjo D. Balčiūnas.

Kauno g. gyventojas Nerijus Lenkauskas išsakė susirūpinimą dėl savo vaikų saugumo. „Auginame du vaikus, vienas vaikas jau eina į Ragainės progimnaziją. Šalia jos yra parduotuvė. Jeigu jūs ten nuvyktumėte per ilgąsias pertraukas, pamatytumėte, kad mokiniai bėga į parduotuvę. Ir spėkite – ko. Tikrai ne bandelių. Ten juos pasitinka benamiai žmonės, kurie nuperka cigarečių. Dabar turime tris benamius, kurie „aprūpina“ mūsų jaunimą, o kiek turėsime, jeigu priimsite sprendimą? Kaip tuomet apsaugosite mūsų vaikus? Ar švietimas apsaugos?“ – klausė jis.

Kitokios nuomonės buvo LPKTS Šiaulių filialo Valdybos pirmininkė Valerija Jokubauskienė. Ji kvietė visiems bendrai rasti kompromisą. Kalbėjo, esą daugumai tremtinių irgi gerai žinoma tokia situacija. Grįžusius iš tremties juos stumdė, neleido kurtis savuose namuose. Kai kuriems neleido gyventi net Lietuvoje. Anot jos, dabar lygiai tas pats vyksta su benamiais: „Ko gero, jau ir ryšiai, pinigai pajungiami bendruomenių kiršinimui. Vargšas benamis taip pasireikšti negali. Jis tik nuolankiai nuleidęs galvą laukia malonės.“ Baigdama savo pasisakymą tremtinių atstovė priminė, kad dabar adventas ir visų paprašė supratingumo: „Labai prašau, susimąstykime, mėginkime nors truputį keistis.“

Po dar kelių pasisakymų, Taryba vis tiek priėmė sprendimą Nakvynės namus perkelti į Kauno g. „Už“ balsavo 17 politikų, 7 – „prieš“.

Veikiantys išvien politikai atrodė tik giedodami Tautinę giesmę.
Autorės nuotr.

Kauno g. gyventojai sakė nenorintys tokios kaimynystės.
Autorės nuotr.