facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nors gyvename palyginti švariame mieste, kur nesimėto kalnai plastiko šiukšlių, o padangės nėra apgaubęs neperregimas smogas, mums vis tiek reikėtų labiau rūpintis savo miestu ir visa planeta. Žiedinė ekonomika – viena iš priemonių, kurios įgyvendinimas galėtų pagerinti aplinkos apsaugos būklę. Tai beveik uždara sistema, kurioje siekiama naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių išteklių, išmesti kuo mažiau atliekų, kuo ilgiau išlaikyti daiktų vertę ir kuo efektyviau juos naudoti. Tad kiek toli šiuo atžvilgiu yra pažengę Šiauliai?

Užuomazgų jau yra
Pasirodo, Šiaulių miestui ši sritis nėra visiškai svetima, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur. Šiaulių universiteto profesorė socialinių mokslų (ekonomikos) daktarė Diana Cibulskienė vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Žiedinė ekonomika konkurencingiems regionams“ pristatė, kokie žiedinės ekonomikos elementai yra išdėstyti Šiaulių miesto ir regiono strateginiuose dokumentuose.

Anot jos, žiedinės ekonomikos užuomazgų jau galima atsekti 2015–2024 m. Šiaulių miesto strateginiame plėtros plane. Šiame dokumente akcentuojama kokybiškos, draugiškos gamtai gyvenamosios aplinkos svarba. Išskiriami tikslai ir uždaviniai, kurie parodo, kad jau tuo metu buvo pradėta kalbėti apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą ir sprendimus, padėsiančius išlaikyti visiems prieinamą, saugią susisiekimo sistemą, palaikyti saugią ir švarią aplinką.

2019–2020 m. aplinkos apsaugos programoje jau rimčiau akcentuojami tam tikri žiedinės ekonomikos elementai: vystyti efektyvią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, vykdyti miesto aplinkos kokybės stebėseną, vykdyti miesto bendruomenės aplinkosauginį ugdymą.

2014–2020 m. Šiaulių regiono plėtros plane pagrindinis dėmesys sutelktas siekiui sukurti efektyvią ekonominę struktūrą per transporto infrastruktūrą, atliekų tvarkymą, geriamojo vandens, nuotekų infrastruktūros ir aplinkos gerinimo kokybę.

Naujai parengta Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija labiau orientuota į ekonomines veiklas, tačiau užsimenama, kad reikalingos ir tam tikros investicijos į žiedinės ekonomikos principų taikymą, technologijų vystymą. Dokumente akcentuojama inovacijų kūrimo, verslo sąlygų lengvinimo, verslo efektyvumo didinimo svarba.

Turi savų prioritetų
Profesorė atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto strateginiame veiklos plane vienas iš dominuojančių aspektų yra – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Matyti, kad šioje srityje jau pasiekti tam tikri rezultatai. Kaip žinia, Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., o Šiauliai šiuo atžvilgiu yra pasiekę ribą iki 80 proc. ir toliau sparčiai vystosi.

Ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategijoje, žiedinės ekonomikos aspektu išsiskiria pramonės įmonių, atsinaujinusių savo energetinę infrastruktūrą dalis. Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad labai svarbu, jog ir pačios įmonės ieškotų tam tikrų galimybių atnaujinti savo energetinę infrastruktūrą.

Išmetamų teršalų kiekio sumažinimas – strateginiame plane taip pat yra siektinas rodiklis. Pagerinti oro kokybę pirmiausia siekiama per viešąjį transportą, perkant elektrinius ar dujomis varomis autobusus, kurie mažiau teršia aplinką.

D. Cibulskienės teigimu, pažanga matyti ir kalbant apie atliekų rūšiavimą. Nors Šiauliuose dar ne visos atliekos yra perdirbamos, tačiau didžioji dalis jų yra išrūšiuojamos, todėl į sąvartynus patenka mažesnis kiekis atliekų. Be to, daugėja įmonių, užsiimančių plastiko pakuočių perdirbimu.

Ji taip pat pasidžiaugė, kad yra rengiama Šiaulių išmanaus miesto strategija. Tai reiškia, kad į šį dokumentą bus įtraukti atskiri žiedinės ekonomikos elementai. Anot socialinių mokslų daktarės, išteklių valdymas, produktyvumas, ekologiškas transportas, verslas ir inovacijos – bus esminiai elementai, kuriais bus siekiama taikyti žiedinės ekonomikos principus.

Dar yra kur tobulėti
Tiesa, tam tikri dalykai Šiauliuose nėra daromi. Šiaulių universiteto atstovė pastebėjo, kad išteklių valdymo srityje nėra vieningos strategijos ir sistemos. Dar trūksta to suvokimo, kad mes visi esame atsakingi už savo aplinką. Dokumentuose apie tai nėra kalbama, nors, pavyzdžiui, viešasis sektorius galėtų imtis iniciatyvos skatinti verslą prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ir atitinkamai įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.

„Tam, kad verslumo ir inovacijų ciklas nuolatos vyktų ir būtų įgyvendinamas, reikalingos inovacijos.

Bendradarbiavimas tarp mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus yra būtinas, nes tik tuomet bus galima įgyvendinti tuos principus“, – akcentavo D. Cibulskienė.

Dar vienas trūkumas, anot jos, yra tas, kad nors Šiauliuose galvojama apie elektra arba dujomis varomis autobusus, mieste nėra dalijimosi paslaugos. Iš tiesų būtų naudinga, jei mieste siekiant sumažinti oro taršą, atsirastų galimybė išsinuomoti elektrinį paspirtuką, dviratį ar kitą transporto priemonę.

Profesorė apibendrino, kad didžiausi akcentai Šiaulių miesto ir regiono strateginiuose dokumentuose skiriami aplinkos oro kokybės gerinimui, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, atliekų surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui. Mažesnis dėmesys skiriamas pramonės inovacijoms, technologinių inovacijų taikymui, darbo vietų kūrimui. Vis dėlto tikėtina, kad ateityje tam tikri žiedinės ekonomikos elementai bus įterpti į Šiaulių išmanaus miesto strategiją ir ten bus daugiau kalbama apie lengvatų teikimas socialiai atsakingam verslui, socialinių verslo iniciatyvų skatinimą.

„Pradžia jau yra, tereikia žengti dar kelis žingsnius ir priimti sprendimus, kurie padėtų pasiekti norimą rezultatą“, – sakė D. Cibulskienė.

2019 11 29 23

D. Cibulskienė sako, kad tam tikra pažanga yra matoma.
Autorės nuotr.

2019 11 29 24

Žiedinės ekonomikos klausimas aktualus daugeliui šiauliečių.
Autorės nuotr.

 

Į viršų