Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) šiandien skelbia įspėjamąjį dviejų valandų streiką. Tokio žingsnio imtasi nepavykus susitarti dėl 2020 m. biudžeto su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo duomenimis, įspėjamajame streike dalyvauja 22 miesto ir Šiaulių rajono švietimo įstaigos.

Nevykdo sutarties
LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius „Šiaulių naujienoms“ primena, kad liepos mėnesį su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo pasirašytas kompromisinis susitarimas.

Tačiau ministerija sutarties nevykdo. Nematant galimybės dar kartą nusileisti, pradėta ruoštis dviejų valandų įspėjamajam streikui.

„2017 m. pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis yra nevykdoma. Joje buvo numatyta 2020 m. nuo rugsėjo 1 d. mokytojams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams, universitetų dėstytojams padidinti atlyginimą 10 proc. Tačiau pateikus biudžeto projektą, pamatėme, kad ten trūksta pusės reikiamos sumos. Pagal Darbo kodeksą, jeigu nevykdoma kolektyvinė sutartis, profesinės sąjungos turi teisę skelbti streiką“, – sako A. Jurgelevičius.

Pašnekovo teigimu švietimiečių noras nesitaikstyti su esama situacija yra didelis. Jie tiki, kad jeigu patys nepakovos už save, tai daugiau to nepadarys niekas kitas.

„Kai kitų profesijų atstovai skundžiasi dėl mažų atlyginimų, man visada kyla klausimas, o kodėl jie neprotestuoja. Dar keisčiau būna, kai žmonės pyksta ant mokytojų, jog jie visada nepatenkinti. Mokytojų gyvenimas nėra nei geresnis, nei blogesnis už kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, tik mokytojai aktyviau jungiasi į profesines sąjungas“, – lygina pirmininko pavaduotojas.

Jis sutinka, kad mokytojų atlyginimai viešajame sektoriuje nėra patys mažiausi, bet švietimui keliami itin aukšti reikalavimai ir jie kasmet vis didėja. Be to, nuolat kartojama, kad švietimas yra prioritetas, švietimas – Lietuvos ateitis. Ir tada, kai mokytojai, kuriems yra keliami aukšti reikalavimai ir kuriems yra sukuriami lūkesčiai, mato realybę, kad visa tai tik kalbos, tada kyla racionalus nepasitenkinimas.

„Kadangi mokytojai su tokia situacija linkę mažiau taikstytis nei kitų profesijų atstovai, tai ir atrodo, kad mokytojai Lietuvoje yra nelaimingiausi, nors jie tiesiog dažniau streikuoja“, – sako A. Jurgelevičius.

Iškėlė savo reikalavimus
Vadovaujantis Darbo kodeksu LŠMPS 2019 m. lapkričio 8 d. iškėlė ir įteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai šiuos reikalavimus. Sukurti finansines paskatas savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti. Didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išnyktų atotrūkis nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčio.

Inicijuoti, kad papildomai būtų nustatyti atitinkamai didesni pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičiui etate padidinti nuo 3 iki 6 val., nuo 2022 m. kasmet pridedant po 1 nekontaktinę valandą.

Sukurti finansines prielaidas nuo 2020 m. sausio 1 d. įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2018-12-11 Nr. XIII-1712) nuostatas, pagal kurias švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 15-25 procentų. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus vidutiniškai 10 procentų. Pasiekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo II–VII skyriuose nurodytų švietimo sektoriaus darbuotojų koeficientų intervalus, paliekant maksimalų koeficientą.

Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų panaikinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalai, nustatant maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Nuo 2020 m. kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad LŠMPS reikalavimai nebuvo patenkinti, paskelbtas įspėjamasis švietimo šakos streikas.

Vienybė – didelė galia
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė laikraščiui komentuoja, kad neužtenka vien tik tikėti valdžios pažadais, kartais reikia ir patiems imtis veiksmų.

„Manau, kad viską, ką esame švietimo sistemoje pasiekę mokytojų naudai, tai tik profsąjungų ir spaudimo pagalba. Tik tokiu keliu ir galima ką nors išsikovoti. Nežinau tokios valstybės, kur valdžia taip sau laisvanoriškai, geranoriškai dirbančiųjų interesams tarnautų ir viską duotų“, – teigia R. Jasmontienė.

Anot jos, labai svarbu nesitaikstyti su neįgyvendintais valdžios pažadais. Štai, pavyzdžiui, jeigu ir dabar pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje buvo numatyta didinti mokytojams atlyginimus, vadinasi, kad tai ir turi būti padaryta.

„Sutarta suma, kuri turėjo būti skirta švietimui, dabar bus skiriama socialinėms reikmėms. Mes su tuo nesutinkame. Jeigu švietimas yra blogai finansuojamas, tai kuo toliau, tuo daugiau tokių išmokų prašytojų ir atsiras. Neišsilavinę žmonės neįsilieja į darbo rinką arba pasigedę švietimo kokybės –emigruoja. Visi šie dalykai labai susiję, todėl mes ir stengiamės, kad švietimo sistema būtų kuo kokybiškesnė“, – akcentuoja susivienijimo vadovė.

Ji įsitikinusi, kad gyvenant demokratinėje valstybėje, visi valdžios judesiai turi būti stebimi, piliečiai turi kontroliuoti, ką valdžia daro.

„Šiuo atveju, jeigu mes matome, kad valdžia deklaruoja, savo programose skelbia, esą mokytojo profesija yra prestižinė, bet nieko dėl to nedaro, mes, eiliniai piliečiai, turime imtis atitinkamų veiksmų. Turime visi kovoti ir suprasti kaip vyksta valstybės valdymas ir kiek piliečiai turi galios tą valdymą keisti. O galios, jeigu esame solidarūs piliečiai, turime labai daug“, – sako R. Jasmontienė.

2019 11 28 11

R. Jasmontienė sako, kad mes patys turime kovoti už savo gerovę.
Redakcijos archyvo nuotr.

Į viršų