Maždaug 200 žmonių Lietuvoje serga liga, kuri negrįžtamai pakeičia išvaizdą, – dėl per didelio augimo hormono kiekio organizme didėja žandikauliai, plaštakos, pėdos. Pasikeitę veido bruožai atveda ligonius pas gydytojus, o medikus verčia įtarti akromegaliją, retą ligą, kuri pažeidžia gyvybiškai svarbias kūno dalis. Todėl specialistai ragina atidžiau pasižiūrėti į mylimus žmones, – jei ligonis bus pradėtas gydyti anksti, bus įmanoma apsaugoti jį nuo ligos komplikacijų, o kartais – ir išgydyti.

Liga užklupo netikėtai
Vos devyniolikos sulaukęs Vladimiras Pulkaninas atsidūrė ligoninėje. „Buvau tokios būklės, kad mane pamatę policininkai pamanė, jog esu girtas“, – prisimena tuometinę būseną vyras.

Gatvėje Vladimiro kraujyje netikėtai padidėjus gliukozės kiekiui jį ištiko diabetinė prekoma. Kad Vladimiras serga cukriniu diabetu paaiškėjo tik ligoninėje, – gydytojai skubėjo jį gelbėti nuo liūdnos baigties, o tada, pasak Vladimiro, pakvietė profesorių, kuris iš karto pasakė, kad diabetas nebus atsiradęs be priežasties. Tyrimai patvirtino profesoriaus įtarimus – vyras serga reta liga akromegalija, ji ir sukėlė cukrinį diabetą.

Specialistai Vladimirą du kartus operavo, tačiau toks gydymas nepadėjo, jis kentė galvos skausmus, buvo silpna, „mėtė“ į šonus. „Kartais netgi jausdavau kaip augu – skaudėjo pečius ir sapnuodavau keistus sapnus, – kad bėgu kol pakylu ir imu skristi arba, kad krentu į prarają“, – prisimena 220 centimetrų ūgio vyras. Tada jam buvo skirta vaistų, švitinimas, tačiau ir iš to nebuvo naudos. Galiausiai jam buvo skirta modernių vaistų ir Vladimiras pasijuto kitaip – liovėsi skaudėjusi galva, atsirado stiprumas.

„Gydytojai padarė tyrimus ir nustatė, kad diabeto nebeturiu. Tapo normalus ir augimo hormono kiekis kraujyje“, – teigia 39-erių Vladimiras.

„Jei būčiau gavęs efektyvių vaistų iš karto, dabar būčiau sveikas – neturėčiau skydliaukės ir antinksčių nepakankamumo. Todėl visiems sakau: nebijokite, gydykitės“, – teigia vyras.

Ne tik kosmetinės problemos
„Akromegalija sukelia ne tik kosmetines problemas, šių žmonių mirtingumas 2–4 kartus didesnis nei nesergančiųjų šia liga“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro gydytoja dr. Agnė Abraitienė.

Augimo hormono perteklius pakenkia įvairius organus ir jų sistemas, – visų pirma hormonų sistemą, todėl gali sutrikti skydliaukės, antinksčių veikla, moterims – mėnesinių ciklas. Didelis auglys gali spausti ir aplink esančias struktūras, pavyzdžiui, galvos smegenų nervus, todėl gali atsirasti regėjimo sutrikimai, galvos nervų paralyžius.

Akromegalija sergantys žmonės dažniausiai miršta nuo širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos ligų. Dėl augimo hormono didėja širdies raumuo, todėl juos gali ištikti miokardo infarktas ir staigi mirtis. Kadangi veša ir gleivinės, vystosi  kvėpavimo takų obstrukcinės ligos, miego apnėja.

Augimo hormonas skatina daugintis įvairiausias ląsteles, tai pat ir vėžines, todėl šie žmonės dažniau serga onkologine liga – storosios žarnos, krūtų, skrandžio, prostatos vėžiu.

Delsti negalima  
Akromegalija išsivysto todėl, kad galvoje esančioje liaukoje, vadinamoje hipofize, atsiranda gerybinis auglys, kuris ima gaminti per daug augimo hormono. Dėl to ima didėti galūnės, stambėti ir grubti veido bruožai, bet blogiausia, kad didėja ir vidaus organai.  

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų endokrinologas Robertas Knispelis sako, jog papratai liga nustatoma 35–50 metų žmonėms, tačiau ji prasideda gerokai anksčiau ir, deja, dažniausiai pastebima tik tuomet, kai pasikeičia veido bruožai.

„Visame pasaulyje akromegalija nustatoma maždaug po 6–10 metų nuo jos pradžios, nes lėtai progresuoja, o žmogus pasikeitusią išvaizdą neretai laiko natūralia. Gydytojams irgi sunku pastebėti, – kai kurios komplikacijos gali būti tokios pačios, kaip kitų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, sąnarių ar širdies ligų“, – teigia R. Knispelis.

O dr. A. Abraitienė priduria, jog labai svarbu kuo anksčiau nustatyti akromegaliją, nes tuomet gydymo rezultatai būna nepalyginamai geresni nei esant užleistai ligai, o kartais žmogų galima išgydyti. Tad pirmiausia žmonės turėtų atkeipti dėmesį į pasikeitusius veido bruožus – padidėjusius žandikaulius, ypač – apatinį. Taip pat gali imti spausti žiedai, tampa per mažos pirštinės ir batai. Dažnai šiuos žmones kankina prakaitavimas, skauda sąnarius, ypač smulkiuosius, be aiškios priežasties skauda galvą ties smilkiniais.

Galimybės panašios
Akromegalija sergantys žmonės gydomi Vilniaus ir Kauno universitetų ligoninėse. Visų pirma, jei įmanoma, gydytojai stengiasi ligonį pašalinti auglį. Maždaug 80 proc. ligonių po tokio gydymo pasveiksta. Jei liga vis dėlto atsinaujina, pacientams skiriama vaistų, kartais – ir spindulinė terapija.

Dažniausiai pacientui skiriama vaistų, kurie slopina augimo hormono išsiskyrimą. Šis gydymo būdas efektyvus ir ligoniai jį gerai toleruoja. Tačiau yra pora dešimčių žmonių, kuriems turimais gydymo metodais nepavyksta pasiekti norimų rezultatų, tada jiems reikia naujesnių – antros eilės vaistų, nes jie veikia kitaip. Šie vaistai šiemet buvo pradėti kompensuoti ir Lietuvos ligoniams.

„Dabar akromegalija sergančius ligonius galime gydyti taip pat, kaip aplinkinėse šalyse“, – džiaugiasi R. Knispelis.

Į viršų