„Judėk ir netylėk“ – su tokiu šūkiu trys šimtai ūsuotų bėgikų jau penktus metus iš eilės suko ratus Vilniaus universiteto botanikos sode vykusioje akcijoje „Ūsai bėga“. Visą mėnesį vyrai buvo skatinami auginti ūsus, vyriškumo simbolį, ir šitaip palaikyti sergančius prostatos bei sėklidžių vėžiu artimus žmones, taip pat dalytis patirtimi kaip įveikti ligą, sutelkus jėgas padėti kovoti susidūrusiems su liga. Neturintys ūsų bėgo su priklijuotais popieriniais, mediniais, žaisliniais ir kitokiais ūsais.

Pasaulyje nuo prostatos vėžio kas minutę miršta vienas vyras, per valandą – 60. Sekmadienį ūsuočiai Kairėnuose bėgo 60 minučių – po minutę kiekvienam mirusiam vyrui. Vilniaus universiteto Botanikos sodo administracija, prisidėdama prie akcijos, leido vilniečiams sportuoti gamtininkų puoselėjame parke. Dalyviams buvo parengta dviejų kilometrų ilgio bėgimo trasa – kiekvienas aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjas galėjo įveikti tiek ratų, kiek pajėgė.

Nors nugalėtojais tapo greičiausios bėgikės Inga Cimarmanaitė, Rūta Juškevičiūtė ir Gytautė Akstinaitė, ir bėgikai Remigijus Kančys, Vaidas Žlabys bei Marius Dijokas. „Ūsai bėga“ organizatorius Modestas Bacys teigė, kad nebuvo svarbu greitai bėgti ar įveikti kuo daugiau ratų, netgi nebuvo būtina bėgti – galima buvo apeiti ratą ir taip prisidėti prie akcijos. Kai kurie taip ir padarė – apėjo ratą su šiaurietiškojo vaikščiojimo lazdomis.

Lietuvos aktyvūs žmonės bėgdami minėjo „Movemberį“ – mėnesį, kai prisimenami vyrai, kuriems reikia pagalbos. Lietuviškai šis mėnuo vadinamas „Ūsuotu lapkričiu“. Šiuo metu visi raginami remti prostatos, sėklidžių vėžio bei kitų vyrams būdingų ligų ir savižudybių tyrimus, ankstyvą ligų diagnostiką ir veiksmingą gydymą, taip pat – pasidomėti šeimos sveikata, ypač ar artimi žmonės yra sirgę vėžiu, ir gyventi sveikiau. Pamąstyti apie vyrų fizinę ir psichinę sveikatą kvietė bei dalyvauti bėgime kvietė ir garsus fotoalbumų apie Lietuvą autorius Marius Jovaiša.

„Movemberio“ akcijos vyksta poroje dešimčių pasaulio šalių. Prieš penkerius metus trys aktyviai sportuojantys draugai – Raimondas Pasternackis, Gediminas Grinius ir Modestas Bacys pastebėjo, kad „Movemberio“ proga Lietuvoje nėra jokių sporto renginių, kurie galėtų vyrus ne tik paskatinti judėti, bet ir susirūpinti sveikata, mat mokslininkai yra įrodę, kad aktyvus gyvenimo būdas, gelbsti nuo daugelio ligų, – priskaičiuojama apie šimtas, tarp jų ir prostatos vėžys.
„Gydytojai rekomenduoja vyresniems vyrams atlikti PSA testą, kuris parodo, ar prostata sveika, tad mes pagalvojome, kad bėgimas – puiki proga paskatinti vyrus laiku kreiptis į gydytojus ir gyventi aktyviai ir paskatinti moteris, kad jos paskatintų savo vyrus. Iš pradžių tai buvo mažas renginys – dalyvavo draugai, apie 70–80 žmonių, tačiau vėliau jis išaugo į didesnį renginį“, – sakė M. Bacys.

Trijų draugų sugalvotoje visuomeninėje akcijoje per penkerius metus jau varžėsi daugiau kaip tūkstantis bėgikų.
Šiemet ūsuočių renginyje dalyvavo ne tik pavieniai bėgikai, bet ir organizacijos – Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija, Nacionalinio vėžio instituto komanda su laikinai einančia direktoriaus pareigas prof. Sonata Jarmalaite priešakyje, taip pat politikai, diplomatai, garsūs asmenys. Renginį vedė dainininkas Vaidas Baumila.

Kiekvienas užsiregistravęs privalėjo įsigyti dalyvio bilietą. Minimali jo kaina buvo trys eurai, tačiau norintieji galėjo mokėti daugiau, nes visi gauti pinigai buvo skirti Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijai remti. Ūsuočiai buvo vaišinami koše ir arbata.

Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvos vyrų mirtingumas nuo visų onkologinių ligų yra didžiausias Europoje, nors net 40 proc. onkologinių ligų galima išvengti sveikai ir aktyviai gyvenant. Prostatos vėžys kasmet nustatomas 3 tūkst. Lietuvos vyrų.

Nepaisant to, kad Lietuvoje veikia ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa ir liga nustatoma vis anksčiau, medikų netenkina užleisto vėžio mažėjimo tempas. Iš maždaug 440 tūkst. 50–70 metų šalyje gyvenančių vyrų, PSA testą kasmet atlieka tik 119 tūkstančių vyrų. Daug stipriosios lyties atstovų vis dar nežino apie prostatos vėžio riziką – kad didesnė tikimybė susirgti yra vyresniems kaip 50 metų vyrams, tiems, kurių artimiausi šeimos nariai sirgo prostatos, kiaušidžių bei kitų organų vėžiu, taip pat nutukusiems. Vyrai mažai žino ir apie ligos simptomus, todėl net 10 proc. tų, kurie pirmąkart kreipiasi į gydytojus, nustatomas išplitęs vėžys.

Prostatos vėžys dabar laikomas ne mirtina, o lėtine liga, kurią galima valdyti, – šių ligonių išgyvenamumas ilgiausias, jei lyginsime su sergančiaisiais kitų rūšių vėžiu. Tinkamai gydant užleistą vėžį žmogus gali gyventi ilgus metus. Pasaulyje yra sukurta moderinių gydymo metodų, kurie leidžia valdyti net išplitusį vėžį. Nors Lietuvos ligoniams kai kurios naujausios gydymo technologijos tampa prieinamos vėliau nei kitų šalių sergantiesiems, vis dėlto svarbiausi metodai, leidžiantys efektyviai valdyti ligą, yra ir didžioji dauguma jų kompensuojami. Didžiausia problema kovoje su liga yra pačių vyrų ir jų artimųjų požiūris į sveikatą ir gydymą. Dėl šios priežasties rengiamos akcijos, kurios ne tik paskatina sveikai gyventi, bet ir padrąsina laiku kreiptis į medikus, o susirgus tinkamai gydytis.

2019 11 19 20

Autorės nuotr.

Į viršų