„Technikinę apžiūrą perėjau, viskas tvarkoje“, – šypsosi šiaulietis Zenonas po eilinio vizito pas gydytoją. Iš pažiūros nepasakytum, kad vyras prieš porą dešimtmečių balansavo ant anapusinio pasaulio ribos. Įveikta leukemija, išgyventa aortos operacija, o visos kitos ligos – tik smulkmė. Niekada gyvenime nedrybsojęs ant minkštos sofutės, judraus gyvenimo būdo neatsisako ir dabar. Gal dėl to išvaizdos ir sveikatos ne vienas šešiasdešimtmetis jam gali pavydėti. Paklaustas, vyrai ar moterys labiau rūpinasi sveikata, atsakyti neskuba: poliklinikose, draugijose, paskaitose apie sveikatą moterų daugiau. Gal todėl, kad vyrų, perkopusių septintąją dešimtį, kažkodėl vis mažiau lieka?

Lapkritis – vyrų rūpinimosi sveikata mėnuo
Prieš penkiolika metų atsirado  judėjimas „Movember“, kuris primena, kad lapkritis yra vyrų rūpinimosi savimi mėnuo. Žinoma, tai nereiškia, kad sveikata pasirūpinti užtenka vieną mėnesį per metus.

Minėtas Zenonas domisi sveika mityba, bet į kraštutinumus nepuola. Yra įsitikinęs, kad lašinukai (tik sūdyti –  ne rūkyti) stiprybės duoda. Vegetaru pasidaryti neketina, bet riešutai, sėklos – jo kasdieninis skanėstas. Valgį namuose ruošia pats, domisi naujesniais receptais, valgo įvairų maistą, o vakarienę dažnai avokadas atstoja. Peršalęs neskuba į vaistinę, gydosi žolelių arbatomis, imuninę sistemą stiprina citrina su medumi, kitomis liaudiškomis priemonėmis. Pasak jo, visa gydomoji galia yra gamtoje: šermukšnių ir putinų uogos, medus, ąžuolo gilių kava. Kol prisirenki, irgi pabūni gryname ore, pajudi. Vyras kas rytą mankštinasi, vasarą važinėja dviračiu, geru oru apeina kelis kilometrus su šiaurietiškomis lazdomis. Daina, bendravimas su gyvenimą mylinčiais žmonėmis atitolina senatvę, palengvina po pasaulį išsibarsčiusių atžalų ilgesį.

Sustabdo tik liga
Egidijus Kalinaitis, Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“  vadovas, pritaria populiariai nuomonei, kad  vyrai daug mažiau rūpinasi sveika gyvensena.  

„Mūsų draugijoje  vyrų yra gerokai mažiau nei moterų. Pastebėjau, kad vyrai daug atsainiau žiūri į sveikatos reikalus. Moterys labiau domisi tausojančiomis dietomis, dalijasi sveikų valgių receptais, daug stropiau laikosi gydytojų rekomendacijų. Vyrai sveikata labiau susirūpina, kai skaudi liga prispaudžia. Ypač tai liečia žalingus įpročius. Aš pats rūkyti mečiau tik inkstą praradęs“, –  prisipažįsta A. Kalinaitis.

Dirbdamas Sporto gimnazijoje A. Kalinaitis pastebėjo, kad jauniems vaikinams ir merginoms sveikata rūpi vienodai. Gal dėl to, kad jie – sportininkai, nuo to priklauso jų karjera. Gali būti, kad jaunimo jau kitokios vertybės, kitoks požiūris į savo kūną. Organizmo veiklos analizei yra taikomos   technologijos, ypač patogu naudotis išmaniosiomis apyrankėmis, laikrodžiais.  

Vis dėlto moderniomis technologijomis savo sveikatai stebėti daugiau naudojasi vyresni. Jauni  greitai susidomi, lengvai įvaldo, bet jiems netrukus pabosta. Vyresni naudojasi išmaniomis apyrankėmis ar laikrodžiais, seka savo pulsą, širdies ritmą. Gal ir nelabai tiksliai parodo, bet apie galimus nukrypimus nuo normos įspėja. Sunkios ligos patirtį išgyvenę žmonės labiau linkę kontroliuoti savo širdies darbą, kraujospūdį, kitus parametrus, daugiau tam skiria laiko.

Vyrai pervargsta
Slaugytoja dirbanti Rima mano, kad nuostata, jog vyrai greičiau pervargsta, gyvena įtempto nerimo, streso būsenoje, nėra iš piršto laužta. Juk ir nusižudo vyrai dažniau negu moterys. Atsakomybė už verslą, pasinėrimas į darbą įtraukia, ne visi moka save sustabdyti, pakankamai laiko skirti poilsiui, miegui. Ką bešnekėti apie subalansuotą mitybą – dažnas pamiršta – perkando ką nors ar tik penktą  kavos puodelį išgėrė. Vakare gausi vakarienė, nuovargis, nemiga – tiesus takelis į širdies ligas ar diabetą.

Panašiai atsitiko Povilui. Kai vos penkiasdešimties po kelių insultų atsidūrė Kauno klinikose, susimąstė: ar negalėjau mažiau: mažiau paskolų, mažiau daiktų, daugiau laiko sau, žmonai, sūnui, kurį, vos dvidešimt perkopusį, jau depresija kamuoja.

Trisdešimtmetė Ligita  neabejoja, kad moterys mūsų visuomenėje patiria daugiau spaudimo dėl  išvaizdos, svorio, todėl jų susirūpinimas savimi didesnis. Privalu ir gražiai atrodyti, ir buityje neapsileisti. Nemažai vyrų iš tikrųjų sunkiai savo dienos režimą susitvarko taip, kad pailsėti užtektų laiko. Pavyzdžiui, jos draugių vyrai beveik visi turi išmaniuosius laikrodžius, kurie rodo kalorijas, širdies ritmą, nueitus žingsnius ir pan. Žaidė gal mėnesį. Paskui pamiršo ir grįžo į seną ritmą – nusnūdo valandžiukę ir vėl prie darbo. Naktis prie kompiuterio, dieną – tas pats. Gerai, jei paklauso laikrodžio pypsėjimo, kad sėdi per ilgai. Išeina tada į kiemą. Manote – pasimankštinti? Ne, parūko ir sėdi toliau.
   
Keistis mažais žingsneliais
„Vyrų, galvojančių apie savo sveikatą, Lietuvoje daugėja,– pranešime spaudai teigia gydytoja Martyna Karklytė. – Manau, tai lemia įvairių veiksnių visuma: augantis sąmoningumas dėl savo fizinės būklės, nerimas dėl skaudžių ir liūdnų įvykių artimoje aplinkoje, informacija žiniasklaidoje.“

Gydytoja pataria, kad prisiversti pokyčiams, daugiau judėti, laikytis mitybos ir poilsio režimo reikia pamažu. „Nebūtina nusipirkti metinį sporto klubo abonementą ir įsipareigoti ten lankytis 3 kartus per savaitę. Dauguma gali kas antrą vakarą ilgiau pasivaikščioti lauke, pradėti nesudėtingą mankštą namie. Ta pati taisyklė galioja ir sveikai mitybai. Neatsisakykite nuo pirmadienio cukraus, riebalų ir pieno produktų, o pamažu pakeiskite juos sveikesnėmis alternatyvomis.“

Gydytoja įsitikinusi, kad šiuolaikiniam žmogui technologijos gali nemažai padėti. Išmanieji laikrodžiai ar apyrankės gali lengvai padėti sekti savo pulsą, kraujospūdį, miego fazes ir pastebėti pokyčius. Pasitelkę technologijas galime stebėti savo fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, nueiti per dieną ne mažiau 10 tūkstančių žingsnių. Jos teigimu, miego sutrikimai didina galimybę susirgti cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, sukelia depresijos riziką.

„Vyrams, norintiems kokybiškai išsimiegoti, rekomenduočiau turėti savo miego režimą, jo laikytis, miegoti 8–9 valandas per parą, – pataria gydytoja M. Kirklytė. – Porą valandų prieš miegą stengtis užsiimti atpalaiduojančia veikla, vengti mėlyną šviesą skleidžiančių šaltinių, nepersivalgyti, nevartoti alkoholio ir nerūkyti. Pokyčius netruksite pastebėti. O su stresu geriausia kovoti fizine veikla, kvėpavimo pratimais ir meditacija, malonia veikla – mėgstama knyga, masažu, skaniu maistu, bendravimu su artimaisiais.“