facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Atvykę aplankyti kapų, kartais liekame nemaloniai nustebinti. Apniokoti suoliukai, pavogtos gėlės, pasisavinti brangūs paminklai, apdaužyti kapą juosiantys borteliai. Ir tai tik maža dalis problemų, su kuriomis tenka susidurti.

Patiria didelių nuostolių
„Atvykusi aplankyti tėčio kapo likau šokiruota. Neberadau nei prieš kelias dienas paliktų dirbtinių gėlių, nei ilgiau degančių žvakučių“, – tokių ir panašių skundų galima išgirsti ne tik iš šiauliečių, bet kitų Lietuvos miestų gyventojų.
Nors su piktybiško vandalizmo atvejais susiduriama vis rečiau, kapavietės kenčia ir nuo ilgapirščių, ir nuo gamtos stichijų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai nuostoliai ir skaičiuojami po audros, kai ant kapų užvirsta medžiai ar šakos, liūtys išplauna tvorelių bei paminklų pamatus ir šie nuvirsta.

Kapinėse linkę padirbėti ir vagišiai: vagiamos ne tik skulptūros ir paminklai, bet kapus juosiantys apvadai, vazos. Vandalai paminklus nuverčia, sugadina kapų tvoreles, sudaužo vazas ar kitus kapų puošybos elementus. Paprastai kapinės nėra nuolat saugomos, todėl rasti kaltininkus – labai sunku.

Iš tiesų, žinant, kad kapinės nėra stebimos vaizdo kameromis ar saugomos tarnybų, galima sakyti, kad į jas gali patekti kas tik nori. Žinant, kad pačios populiariausios kapų puošybos medžiagos vis dar yra dekoratyvinis akmuo bei granitas, tampa aišku, kodėl amžino poilsio vietos taip masina piktavalius.

Nuniokotiems kapams restauruoti šeimos paprastai tam nebūna numačiusios atskiro biudžeto, todėl draudikų teigimu, kol kas vienintelis būdas išvengti finansinio smūgio – apsidrausti. Panašu, kad lietuviai yra linkę pasinaudoti tokia paslauga. Kasmet po Vėlinių susidomėjimas galimybe apdrausti artimųjų amžinojo poilsio vietas išauga ir daugiau nei du kartus, rodo draudimo bendrovės turimi duomenys.

„Galima įžvelgti kelias to priežastis. Pirma, tik atvykę lankyti kapų žmonės pamato, kad šiems buvo padaryta žala.

Antra, būtent šiuo metu kapaviečių priežiūrai skiriama ir daugiau laiko, ir daugiau lėšų – tai vilioja ilgapirščius“, – sako draudimo bendrovės Turto draudimo rizikos vertintojas Aivaras Tumėnas.

Siūlo kapavietės apdrausti
Eksperto teigimu, per šešerius metus, kai buvo pasiūlyta paminklų ir kapaviečių draudimo paslauga, ja pasinaudojo apie 1,5 tūkst. klientų ir kasmet jų skaičius vis didėja. Šiuo metu vidutinė su kapavietėmis susijusi žala siekia net 700 eurų, tačiau kartais nuostoliai būna ir dvigubai didesni.

Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ yra išmokėjęs 1,5 tūkst. eurų klientui, iš kurio prižiūrimos kapavietės buvo pavogta bronzinė angelo skulptūra. Tokio paties dydžio žalą yra tekę atlyginti ir asmeniui, kurio paminklą stipriai apgadino ant jo užvirtęs kito kapo antkapis.

Kapavietės draudžiamos ne tik nuo vagysčių ar vandalizmo atvejų, bet ir nuo gamtos stichijų, gaisro. Draudimas pasirūpina ir žalos atlyginimu, jei, pavyzdžiui, ant kapo užvirto medis.

Pasak eksperto, apie kapaviečių draudimą kalbėti pradėjo patys klientai – vis daugiau jų kasmet pasiteiraudavo, ar tokia galimybė neteikiama.

„Paminklų ir kapaviečių draudimas yra turto draudimo rūšis ir ją įsigyti galima kartu draudžiantis savo turtą. Gyventojai gali pasirinkti kelis draudimo variantus: nuo minimalaus iki maksimalaus, apimančio visas rizikas. Vakaruose ši paslauga yra pakankamai populiari ir tampa net kompleksine laidotuvių išlaidų dalimi“, – aiškina ekspertas.

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad dažniau kapavietes draudžia vyresnio amžiaus moterys. Trys ketvirtadaliai paslauga besinaudojančių klientų yra vyresni nei 50 metų amžiaus.

„Apklausos rodo, kad 1 iš 9 Lietuvos gyventojų pageidautų apdrausti artimųjų kapavietėje esančius paminklus ir apsisaugoti nuo vandalų išpuolių ar gamtos stichijų sukeliamų nuostolių. Tačiau ketvirtadalis apklaustųjų niekada nepagalvojo, kad toks draudimas gali egzistuoti“, – sako A. Tumėnas.

Ilgapirščiai neaplenkia ir iš pažiūros šventų vietų.

Į viršų