facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Su žmonėmis dirbantys specialistai Lietuvoje yra nuvertinami. Mokytojai, gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai uždirba mažiau nei, pavyzdžiui, su gamyba susijusių sričių specialistai. Ekspertai sako, kad tai ne kas kita, kaip viduriniosios klasės žlugdymas.

Dirbantys su žmonėmis mažiau vertinami
„Jeigu būčiau žinojęs, kad po ketverių metų studijų universitete uždirbsiu mažiau nei mechanikas, būčiau pasirinkęs kitokį kelią“, – taip šiandien turbūt mąsto ne vienas lietuvis.

Palyginus darbo užmokesčio dydžius, matyti, kad Lietuvoje, kone labiausiai nuskriausti yra mokytojai. Paylab duomenimis, pedagogų uždarbį palyginus su kitų specialistų, kasdien dirbančių su žmonėmis (medicinos, klientų aptarnavimo bei pardavimų specialistų) atlyginimais, tyrimo rezultatai parodė, jog daugelyje Europos šalių mokytojų atlyginimai, nepaisant jų išsilavinimo, nedžiugina. Mokytojų atlyginimų lygis yra panašus į darbuotojų, turinčių tik vidurinį išsilavinimą. Vis dėlto tendencijos rodo, kad pedagoginį išsilavinimą turintys profesionalai ateityje bus ypač reikalingi ir vertinami. Priešingai, nei tiesiog fizinis darbas ar darbas su duomenimis, žmogiško kontakto reikalaujantis darbas negali būti automatizuojamas, dėl to pastarųjų specialistų „vertė“ darbo rinkoje turėtų tik augti.

Daugelis su žmonėmis dirbančių specialistų tokias profesijas renkasi „iš pašaukimo“. Darbas su žmonėmis reikalauja entuziazmo, kantrybės, komunikabilumo, savikontrolės ir empatijos aplinkiniams.

Būti įsitraukus į tokį darbą kasdien reikalauja emocinio tvirtumo, tuo tokio pobūdžio profesijos ir išsiskiria iš kitų, kuriose darbuotojai dirba su informacija, pinigais ar tiesiog fizinį darbą. Tokios profesijos kaip mokytojai, vadybininkai, slaugytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir klientų aptarnavimo specialistai yra dažnai paveikiami „perdegimo sindromo“. Taip pat pastebima, jog šių profesijų atstovai dažniausiai net laisvalaikiu nesugeba atsiriboti nuo darbo reikalų.

Nors jų poreikis darbo rinkoje ateityje neturėtų mažėti dėl demografinės situacijos, tačiau lėtas atlyginimų augimas atstumia nuo šių profesijų rinkimosi. Nepaisant sekinančio darbo, specialistų dirbančių su žmonėmis atlyginimas yra vidutinis ar net žemesnis, lyginant su bendrais darbo rinkos atlyginimų vidurkiais Centrinės ir Rytų Europos regione. Žinoma, ateityje tai gali pasikeisti. Daugelis šalių siekia išspręsti šią problemą ir skatinti žinių ekonomiką bei šių profesijų pasirinkimą.

Pardavėjai uždirba daugiau nei mokytojai
Palyginus skirtingų mokyklų vidutinį mokytojų atlyginimą įvairiose Europos šalyse paaiškėjo, kad Europos šalyse pradinių mokyklų mokytojai vidutiniškai uždirba mažiau nei klientų aptarnavimo sektoriaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje, mokytojai uždirba net 41proc. mažiau nei klientų aptarnavimo vadybininkai. Taip gali būti ir todėl, jog didelės tarptautinės įmonės vis dažniau kuria klientų aptarnavimo padalinius Centrinėje bei Rytų Europoje dėl pigesnės darbo jėgos. Geros užsienio kalbų žinios dažnai yra būtinos dirbant klientų aptarnavimo sektoriuje ir už šiuos įgūdžius darbuotojai gauna nemažus atlyginimus.

Paylab duomenimis, pradinių klasių mokytojų atlyginimas yra vos šiek tiek didesnis nei pardavėjų Lietuvoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Makedonijoje ir Latvijoje. Mokytojų ir pardavėjų atlyginimai yra identiški Vengrijoje ir Bulgarijoje. Visiškai priešingą situaciją matome Slovėnijoje, Suomijoje ir Kroatijoje, kur mokytojai uždirba žymiai daugiau nei dirbantys prekybos sektoriuje.

Pagal švietimo sistemos struktūrą, didžiausius atlyginimus dažniausiai gauna universitetų darbuotojai, o mažiausius – pradinių klasių mokytojai. Tokiose šalyse, kaip Slovėnija, Rumunija, Kroatija, Bulgarija ir Šiaurės Makedonija aukštojo mokslo darbuotojai uždirba net perpus daugiau nei pradinių klasių mokytojai. Jų pragyvenimo lygis ir socialinis statusas šiose šalyse yra žymiai aukštesnis, o atlyginimai netgi prilygsta gydytojų užmokesčiui. Tyrimas parodė, kad Rumunijoje universitetų darbuotojai uždirba netgi dvigubai daugiau nei medicinos specialistai.

Vis dėlto Centrinės Europos, Baltijos šalyse bei Suomijoje universitetų dėstytojų atlyginimai nėra žymiai didesni nei pradinių klasių mokyklose dirbančių kolegų. Dėstytojai šiose šalyse uždirba maždaug trečdaliu mažiau, nei medikai.

Nepasisekė ir gydytojams bei slaugytojams
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“  patvirtina, kad prekybos srities darbuotojai kartais uždirba tiek pat ar net daugiau nei švietimo srities darbuotojai. Tai akivaizdžiai įrodo, kad mokytojai yra nuvertinami. Negana to, švietimo sritis ilgą laiką apskritai buvo užmiršta. Dažnai tekdavo išgirsti, kad jeigu niekur kitur tavęs nepriims, tai į pedagoginį tikrai įstosi, tarsi pedagogikos studijos būtų nieko nevertos.

„Daug metų buvo formuojamas neigiamas švietimo srities darbuotojų įvaizdis. Dabar turime tokius rezultatus, kad pati Vyriausybė stengiasi susigrąžinti švietimo srities darbuotojų reputaciją, bet pradėti, manau, reikėtų nuo teisingo atlyginimo už jų žinias, darbą su mūsų ateinančia karta“, – sako R. Karavaitienė.

Lietuvoje ne ką lengviau gyventi ir medikams. Pašnekovės teigimu, dažnai patyrę gydytojai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad užsitikrintų tinkamas pajamas. Nesaldi ir klientų aptarnavimo srityje dirbančių žmonių duona. Žinodami, kad daug neuždirbs, darbą klientų aptarnavimo srityje lietuviai mieliau renkasi tik karjeros startui arba pabaigai.

Medikų, mokytojų, vadybininkų ir kitų, turinčių tiesioginį kontaktą su žmonėmis, atlyginimai yra vieni mažesnių ir tai nei kiek nedžiugina. Gali būti, kad dėl mažų atlyginimų ateityje apskritai nebebus norinčių rinktis panašių darbų. Visgi darbo rinkos ekspertė pataria neskubėti daryti išvadų: „Reikėtų galvoti, kas man tinka ir patinka. Renkantis specialybę svarbu tinkamai įvertinti savo gebėjimus, kas man geriausiai sekasi. Jeigu, pavyzdžiui, traukia dirbti su vaikais, tai kodėl to ir neišbandžius, juo labiau kad švietimas visada išliks aktuali sritis ir tai yra bene didžiausias valstybės turtas.“

Vidurinioji klasė nereikalinga
Šiaulių universiteto dėstytojas filosofas Jurgis Dieliautas laikraščiui sako, kad dirbantys su žmonėmis yra skriaudžiami ne be priežasties. Taip yra, nes galbūt nenorima Lietuvoje turėti viduriniosios klasės atstovų. Nesant konkurentų stovintys aukštybėse (pajamų ar turto prasme) išlieka nepajudinami ir gali toliau diktuoti savo sąlygas. Kitaip tariant, kuo skurdesnė visuomenė, tuo didesnę valdžią turi labai turtingi žmonės ir tuo labiau stabdomos bet kokios likusių pastangos praturtėti ir susikurti gerbūvį.

„Tiek dabartinėje situacijoje, tiek prieš tai buvusioje Lietuvoje matyti tas pats dėsningumas, ir aišku, Lietuvos valdžia čia kopijuoja tam tikrą modelį, kuris sako, kad tos viduriniosios klasės nereikia, nes ji kels labai didelius reikalavimus“, – paaiškina J. Dieliautas.

Anot jo, tiek valstybinio, tiek privataus sektoriaus darbuotojams naudinga mažai mokėti, nes tuomet jais lengviau manipuliuoti. Tik visa bėda, kad nesant viduriniojo sluoksnio, valstybė gali imti trupėti, pleišėti ar griūti. Pavyzdžiui, net ir dabar matyti, kad valdžia nėra linkusi sureikšminti specialistų trūkumo problemos. Štai jeigu savivaldybėje trūksta darbuotojo, ne problema, juk galima ką nors pasikviesti iš užsienio. Darbdavys neranda darbuotojo, vėlgi viskas gerai, juk yra užsieniečių, kurie sutiks dirbti už minimalų atlyginimą.

„Nors tai juodas humoras, bet už to stovi labai liūdna situacija. Kol plytelių klojėjai, santechnikai uždirbs daugiau už viduriniosios klasės atstovus, tol pastarieji toliau emigruos į kitas šalis, kur tie patys darbai yra geriau apmokami“, – sako filosofas.

Įmanoma valstybės griūtis
Pašnekovas perspėja, kad jeigu ir toliau šiuo atžvilgiu niekas nesikeis, greitu laiku neišvengsime tikros katastrofos.

Tad ką daryti tam jaunam žmogui, kuris, pavyzdžiui, svajoja būti mokytoju, bet nenori dirbti už nedidelį atlyginimą? Pašnekovas atsako, kad galbūt vertėtų susirasti giminingą sritį, joje įsitvirtinti ir laukti geresnio periodo. Žinoma, svarbu turėti omenyje, kad tas laukimas gali užtrukti 40 ar daugiau metų, kai bus pats metas galvoti ne apie tolimesnę karjerą, bet pensiją.

„Kai Lietuvoje bus susirūpinta, kokios srities specialistų mums labiausiai reikia, tada ir bus atsakyta į tą klausimą. O kol kas norinčių tarnauti valstybei nėra, yra tik norintys patarnauti“, – akcentuoja J. Dieliautas.

Filosofo aiškinimu, biurokratija gerąja to žodžio prasme yra aptarnavimas ar kitaip – valdymas, o vidurinioji klasė ir turi valdyti. Jeigu to nėra, tada mums valdo neaiškios oligarchinės ar kitokios jėgos. Taigi neužtenka tik mažinti socialinę atskirtį, skurdą, dar reikia sukurti vidurinį sluoksnį, kuris ir reguliuotų, kad nebūtų didelės atskirties tarp labai turtingų ir visiškai jokio turto neturinčių žmonių.

„Mums nereikia riaušių su Molotovo kokteiliais, protestais, grasinimais ką nors nugriauti ar padegti. Kad išvengtumėme tokių kataklizmų, mums reikia kurti realų sociumą, susisluoksniavusią struktūrą, kur kiekvienas struktūros dėmuo vienas kitą prižiūrėtų, jog nebūtų jokių nukrypimų į kraštutinumus. Tada norintys tapti chemikais ar mokytais jais ir taps bei negalvos apie galimybę įsidarbinti gaisrininkais, nes ten didesni atlyginimai ir pan.“, – sako J. Dieliautas.

Į viršų