facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Stambūs laimėjimai loterijose keičia žmonių gyvenimus. Vieniems tarsi iš dangaus nukritę pinigai atneša daugiau laimės, kitiems – virtinę nesibaigiančių problemų. Tai kaip žinoti, kada verta pirkti loterijos bilietus, kada – ne. O gal geriau iš viso jų nepirkti?

Svarsto, ką pirkt
Šią tematiką savo naujausioje knygoje „Laimėtojai“ analizuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis. Pirmojoje knygos dalyje autorius apžvelgia azarto istoriją ir pinigų psichologiją, antrojoje – analizuoja gyventojų apklausos rezultatus, o trečiojoje – aptaria, kaip pasikeitė loterijoje laimėjusių žmonių gyvenimai.

„Šiaulių naujienų“ žurnalistai susisiekė su minėtos knygos autoriumi ir paprašė jo trumpai pristatyti knygą.

Atsakydamas profesorius pirmiausia ragino susimąstyti apie pinigų vertę ir jų reikšmę kiekvienam iš mūsų.

Jo nuomone, žmonės loterijos bilietus perka dėl įvairių priežasčių, bet iš jų turbūt labiausiai pastebima – noras laimėti pinigų. Tik klausimas, ką su tais laimėtais pinigais žmonės darytų. Siekiant tai išsiaiškinti atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentų klausta, kam jie išleistų loterijoje laimėtus pinigus.

Apklausos rezultatai, kuriais G. Navaitis pasidalijo ir su laikraščio skaitytojais, šiek tiek nustebino. Apie 30 proc. respondentų atsakė, kad tai yra neįmanoma, nes neperka loterijos bilietų. Du trečdaliai loterijos bilietus perka pramogai. Atsakymai rodo, kad laimėtus pinigus laimėtojai dažniausiai išleistų būstui, naujam automobiliui, kelionėms, artimų žmonių rėmimui, labdarai, taupymui.

Įdomu, tai, kad trečdalį laimėtų pinigų kai kurie išleistų naujam automobiliui ir taip elgtųsi būtent vyrai iki 29 metų, tarp moterų taip pasisakiusių nėra. Sudomino ir atsakymai apie labdarą, artimų žmonių rėmimą. Pasirodo, kad vyresni nei 75 metų žmonės didesnę dalį laimėtų pinigų skirtų bažnyčiai. Jauni žmonės mieliau finansiškai remtų artimus žmones ir tik vienas ar du iš tūkstančio remtų labdaros organizacijas ar bažnyčią.

Iki šiol tiki mitais
G. Navaitis sutinka, kad laimėti pinigai gali lemtingai pakeisti žmogaus gyvenimą. Paprastai linkstama manyti, kad į blogąją pusę, bet iš tiesų yra ne visai taip.

„Vienas iš tokių mitų yra – esą loterijos laimėtojas prasigeria ir po poros metų tampa nelaimingesnis negu buvo iki loterijos. Šis mitas yra kilęs iš 1972 m. Amerikoje atliktų tyrimų, kurių metu buvo apklausti 28 loterijose laimėję žmonės. Tyrimas parodė, kad tarp jų didesnis skaičius buvo tų, kurie panašių problemų patyrė. Nuo to laiko buvo atliktas ne vienas panašus tyrimas ir jie nepatvirtino, kad yra būtent taip“, – lygina pašnekovas.

Žvelgiant į vėliau atliktus tyrimus sužinota daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad laimėjimai daro įtaką ir aplinkiniams. Pastebėta, kad kaimynai, nenorintys pasirodyti, kad gyvena blogiau už laimėjusius loterijoje, ima remontuoti savo namą arba nusiperka naują automobilį.

Įdomu ir tai, kad laimėtojai paprastai toliau dirba, tik gal darbui nusprendžia skirti mažiau savo laiko. Išeiti iš darbo paprastai nusprendžia tik tie laimėtojai (apie 10-15 proc.), kurie dirba neįdomų, monotonišką darbą: kasininkai, krovėjai ir pan. Dirbantys kūrybinius darbus realiai nieko nekeičia. Tie patys užsienio tyrimai rodo, kad nėra svarbu, kuris iš šeimos narių laimi loterijoje. Laimėjus abiejų sutuoktinių gyvenimas pasikeičia į pozityvią pusę. Kone visi laimėję loterijas pasiima trumpas (1 savaitės ar 1 mėnesio) neapmokamas atostogas ir jas praleidžia keliaudami po pasaulį.

Laimingais tampa ne visi
Pastebėta ir tai, kad skirtingose šalyse laimėti pinigai išleidžiami skirtingiems dalykams, matyt, tai susiję su krašto tradicijomis, įpročiais. Tai kaip šiuo atžvilgiu yra Lietuvoje? Profesorius atsako, kad apklausus 32 lietuvius, laimėjusius loterijoje, paaiškėjo, kad lietuviai yra gana racionalūs. Paprastai parėjus 2-3 metams po laimėjimo jie dar nebūna išleidę visų laimėtų pinigų. Jie linkę rūpintis vėlesniu savo finansiniu saugumu, todėl tuos pinigus investuoja į nekilnojamąjį turtą, laiko indėlius bankuose, nusiperka akcijų ir pan.

Iš minėto skaičiaus apklaustųjų tik 6 sakė, kad laimėjimas sukėlė problemų. Keturiems iš jų minėtos problemos buvo susijusios su pablogėjusiais santykiais su aplinkiniais, bendravimo sunkumais.

Pašnekovas svarsto, kad galbūt pablogėjusiems santykiams įtakos turėjo aplinkinių pavydas, bet anot jo, nebūtų teisinga galvoti, jog visi laimėtojai – „angeliukai“, o likę – „velniukai“. Galbūt patys laimėtojai yra linkę puikuotis savo laimėjimu, tad normalu, jeigu dėl to puikavimosi sulaukia atsako: pašaipų, nemalonių replikų ir pan.

Taigi ar laimėję loterijose jaučiasi laimingesni, o gal tik laimingi tampa vos keli iš jų? Jei taip, kokios priežastys tai lemia? Prieš atsakydamas į šį klausimą, G. Navaitis ragina pasvarstyti, o ką galima nusipirkti tiek už sunkiai uždirbtus, tiek laimėtus pinigus. Iš esmės abiem atvejais galima nusipirkti tik kelis dalykus: daiktų, įspūdžių, įgyti naujų kompetencijų, investuojant į kursus, seminarus ir pan., galiausiai dar galima tuos pinigus kam nors padovanoti. Taip mąstant galima įžvelgti, kuris elgesys suteikia daugiausiai laimės.

Svarbiausia – pinigus tinkamai išleisti
Profesoriaus nuomone, daiktai laimės suteikia sąlyginai mažiau nei įspūdžiai. Dėl kam nors padovanotų pinigų jis nėra toks tikras. Anot pašnekovo, tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, gyveno toks vyras, kuris nesutarė su žmona, nuolat su ja pykosi. Kai loterijoje laimėjo automobilį, tikėdamasis pagerinti santykius, nusprendė jį padovanoti žmonai. Deja, tai šeimyninių problemų neišsprendė, galiausiai sutuoktiniai vis tiek išsiskyrė. Kitu atveju žmogus nedidelę dalį loterijoje laimėtų pinigų skyrė savo ir draugės šokių pamokoms. Bendras užsiėmimas porą suartino ir atnešė daugiau džiaugsmo.

„Atvejis su šokių mokykla rodo, kad paprastai tie žmonės, kurie investavo į naujus įspūdžius ir kompetencijų ugdymą, buvo labiau patenkinti išleistais pinigais. Vieni laimę nusiperka, o kiti – ne, manau, geriau mokytis iš tų, kurie nusiperka“, – pataria G. Navaitis.

O kaip yra su loterijos bilietais? Pirkti juos ar ne? Pašnekovas pastebi, kad jeigu nusipirkę vieną loterijos bilietą, laimime nors vieną eurą, tai paskatina pirkti ir antrą, trečią, ketvirtą ir t. t.

Žinoma, loterijos bilietus perka ir tie, kurie nieko nelaimi. Dalis žmonių turbūt taip elgiasi iš vilties, kad šį kartą tikrai ką nors laimės arba tiesiog dėl savotiškos psichoterapijos.

Profesoriaus aiškinimu, loterijos bilietas padeda simboliškai geriau įvertinti save, savo tikslus ir norus, nes pirkdami loterijos bilietą, mes mąstome, o ką darytumėme su tuo aukso puodu, mintyse pradedame ruoštis galimam praturtėjimui. Tas pamąstymas kartais gali atnešti daugiau naudos nei pats praturtėjimas, nes žmogus pradeda geriau save suprasti.

Aišku, G. Navaitis perspėja, kad įsigytas loterijos bilietas neatstos pokalbio su psichologu ar psichoterapeutu. „Jeigu loterijos bilietas jums suteikia nors kiek džiaugsmo, tada jį pirkite. Jeigu tai pradeda nervinti ir kelti prieštaringus jausmus, tada jo nepirkite“, – sako pašnekovas.

Į viršų