Gaisras Alytuje, naudotų padangų sandėliuose, kilo spalio 16 dieną. Ugnis užgesinta per kelias dienas, bet gaisravietė gal dešimt dienų dar smilko ir teršė aplinką, užfiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis. Nors oficialiais duomenimis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės, viešojoje erdvėje svarstoma, kad pusantros savaitės užsitęsęs gaisras į aplinką išskyrė didžiulius kiekius įvairių nuodingų, kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti nepageidaujamą poveikį daugybės žmonių sveikatai.

Anglies tabletės – nepadės
Ekstremali situacija Alytuje ne vieną privertė imtis pačių įvairiausių metodų, kaip apsaugoti organizmą nuo įkvepiamų nuodingų medžiagų. Žiniasklaidai skirtoje informacijoje dalijamasi Alytaus vaistininkės Monikos Danulevičiūtės patarimais, kad patikėję klaidinančia informacija gyventojai dar labiau nepakenktų savo sveikatai.  

„Alytuje žmonės susiskirstė į kelias grupes, vieni suvokė galimą padidėjusios oro taršos žalą ir saugojosi, nešiojo apsaugines kaukes. Tačiau gatvėse be apsauginių kaukių vaikščiojo nemažai pagyvenusių žmonių bei mažamečių vaikų. Kai kas galvoja, kad jeigu kvėpuojant užterštu oru dar nepradeda svaigti ar skaudėti galvą, neraudonuoja oda, tai ir organizmui nėra grėsmės. Pro kvėpavimo takus į plaučius patekę ir organizme susikaupę sunkieji metalai ateityje iš tikrųjų gali neigiamai atsiliepti sveikatai: plaukų slinkimu, mieguistumu, energijos stoka, virškinimo sutrikimais, koncentracijos stoka ir kt.“, – sako vaistininkė.

Visą informaciją, kuri skelbiama viešojoje erdvėje, reikėtų įvertinti gana kritiškai, rizikinga  nepasitarus su profesionalais vartoti kokius nors preparatus. Pavyzdžiui, tikima, neva nuodingas medžiagas iš organizmo gali pašalinti preparatai, kurių sudėtyje yra strichnino. Ši medžiaga ne tik organizmo nevalo, bet kai kuriems žmonėms gali būti nuodinga.

Taip pat viešumoje paskleista nuomonė, kad nuodingas medžiagas organizme „suriša“ aktyvinta anglis. „Deja, pro kvėpavimo takus patekusioms medžiagoms aktyvinta anglis, kuri veikia tik virškinamąjį traktą, neturi jokios įtakos“, – komentuoja M. Danulevičiūtė.

Jos teigimu, nuo neigiamo oro taršos poveikio ir organizme susidariusių laisvųjų radikalų gali padėti apsisaugoti įvairūs antioksidantai, chlorofilas, gerinantis kvėpavimo takų funkciją, stiprinantis imunitetą, padedantis šalinti iš organizmo šlakus ir medžiagų apykaitos atliekas. Taip pat vitaminai A, C, E, selenas, cinkas, kofermentas Q10, preparatai, į kurių sudėtį įeina melsvadumblis spirulina.

„Dar labai svarbu vartoti daug elektrolitų turinčių skysčių, silpnai gazuoto vandens. Tačiau rekomenduojama vengti stipriai gazuoto vandens, nes gazuotame mineraliniame vandenyje esanti angliarūgštė tik skatina kietųjų dalelių įsisavinimą. Taip pat reiktų negerti vandens tiesiai iš čiaupo, nes jame taip pat gali būti nusėdusių kietųjų dalelių“, – patarė vaistininkė.

Tylėti negalima
„Norėčiau kaip specialistė pasisakyti apie Alytaus padangų gaisrą ir jo pasekmes sveikatai. Vertinant, kokia yra padangų sudėtis (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti, kokie yra degimo produktai. Tai anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzopirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir puokštė visų kitų junginių“, – rašo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja Rūta Ustinavičienė savo paskyroje „Facebook“.

Pasak jos, gaisro Alytuje padarinius visuomenė jaus ilgai ir skaudžiai. Tarša degant padangoms šimtus kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą. Todėl keistai nuskambėjo sveikatos apsaugos viceministro žodžiai, jog tiesioginio poveikio sveikatai kaip ir nėra. Profesorė pažymi, kad oro taršos poveikio sveikatai negalima suprasti siaurai, kaip kvėpavimo takų pažeidimo. Pasaulinė sveikatos organizacija, apibendrinusi ilgamečių tyrimų duomenis, teigia, jog oro tarša sukelia neigiamą poveikį širdies kraujagyslių sistemai. Šį poveikį ypač skatina tarša kietosiomis dalelėmis. Juo dalelės mažesnės, tuo giliau į kvėpavimo takus patenka, pačios smulkiausios keliauja į kraujotaką. Todėl tai vienas iš rizikos veiksnių širdies-kraujagyslių ligų greitesniam progresavimui, plaučių susirgimų paūmėjimui, vėžio vystymuisi. Smulkūs teršalai, patekę į kraujo apytaką, sukelia krešumo pakitimus, pagreitinto vystymosi aterosklerozę, kurios pasekmės yra miokardo infarktas arba smegenų kraujotakos sutrikimai. Pasak profesorės, oro tarša siejama su plaučių ir kvėpavimo takų vėžio vystymusi. Be to,  taršos zonoje didesnė tikimybė paūmėti lėtinėms ligoms, kurių daugelis žmonių su oro tarša nesieja. Dalis minėtų kancerogeninių medžiagų aplinkoje išsilaiko ilgai. Jos nusėda dirvožemyje, plinta mitybinėmis grandinėmis – per daržoves, mėsą, pieną. Taigi alytiškių žemės ūkiui ir žmonių sveikatai padaryta didelė žala.

Šiauliečiai teoriškai saugūs
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės apsaugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus specialistai redakcijai atsakė, kad Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje pavojingų objektų pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sudarytą sąrašą, nėra. Ekstremalių situacijų  valdymo planas, parengtas atlikus Savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, kuri peržiūrima ne rečiau kaip kas treji metai. Nustatyta, kad iš 27-ių nagrinėjamų pavojų labiausiai nepriimtiną riziką turi 4 pavojai: labai didelės rizikos lygis – pastatų ir statinių gaisrai; didelės rizikos lygis: žmonių ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų pasireiškimas ir (ar) pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimas (epidemijos ir (ar) pandemijos), gaisrai atvirose teritorijose, automobilių transporto avarijos. Sudaryta Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija ( iš Savivaldybės tarybos narių, Savivaldybės administracijos, valstybės institucijų, Savivaldybės įstaigų bei gyvybiškai svarbių miesto ūkio subjektų vadovaujančių darbuotojų) ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

Jeigu vis dėlto  gyventojams grėstų realus pavojus, jie būtų evakuojami į mieste esančius kolektyvinės apsaugos statinius arba esant poreikiui į Šiaulių rajoną, vadovaujantis tarpusavio pagalbos su Šiaulių rajono savivaldybės administracija planu. Apie grėsmes įspėti taip pat pasiruošta: „Savivaldybės gyventojams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją naudojamos dvi sistemos: perspėjimo sirenomis sistema (PSS) per turimas centralizuoto ir vietinio valdymo sirenas ir gyventojų perspėjimo ir gyventojų informavimo sistema (GPIS), kuria į mobilius telefonus perduodamas pranešimas. Savivaldybės  teritorijoje yra 9 centralizuoto valdymo elektromechaninės, 15 elektroninio tono ir balso sirenos bei 2 vietinio valdymo sirenos. Sirenomis perspėjama 92 tūkst., tai sudarytų 91,5 proc. savivaldybės gyventojų.

Aktuali informacija apie galimą poveikį sveikatai ir jos apsaugos priemones būtų platinama Šiaulių visuomenės sveikatos biuro ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento pranešimuose per įvairias žiniasklaidos priemones.“

„Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal jam suteiktus įgaliojimus organizuotų laboratorinius tyrimus: cheminių medžiagų koncentracijai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore nustatyti; šachtinių šulinių vandens, kurį maistui vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėn., cheminius tyrimus; pavojingųjų cheminių medžiagų ribinių verčių dirvožemyje cheminius tyrimus, – atsakė Simona Abromavičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento vyresnioji patarėja. – Dėl medikamentų reikalingumo ir būtinumo gyventojams reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistus ir laikytis Ekstremalių situacijų komisijos teikiamų rekomendacijų.“

Ugniagesiams rūpi prevencija
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis paaiškino, kad Alytaus ugniagesiams šiauliečiai padėjo tik technika, siuntė vieną vandens konteinerį. Paprastai prašoma artimesnių regionų pagalbos, tarkim, Šiauliai, jei reikėtų, kreiptųsi pirmiausia į Panevėžį.
Specialistas patikino, kad ugniagesiai kasmet reguliariai tikrina aukštesnės rizikos objektus, bet pastaruoju metu nei mieste nei rajone, nei apskrityje rimtų priešgaisrinės apsaugos pažeidimų nenustatyta. Didesnės rizikos objektai yra įmonės, kuriose dirbama su degiomis medžiagomis, pavyzdžiui, medienos perdirbimo. Jose vykdomos taktinės pratybos, išanalizuojama, kur vandens rezervuarai, kokios technikos galimai reikėtų, jas specialistas „stalo žaidimais“ pavadino, bet jie būtini, norint užtikrinti saugumą. Sudėtinga situacija prieš kurį laiką buvo gaisras Radviliškio įmonėje, pavojingi gaisrai nusiaubė Kuršių neriją, rūpesčių sukėlė gaisrai Akmenės rajone, šiauliečiai dar nepamiršo, kai degė durpynai ir pietinio rajono gyventojai kentėjo dėl dūmų.  

Tokios skaudžios nelaimės, kaip Alytuje, Šiauliams, laimė, patirti neteko.

„Įmonės, perdirbančios antrines žaliavas, labai reikalingos, kad nepaskęstume kalnuose šiukšlių, – teigė specialistas. – Tačiau mano nuomone, jos negali būti  miesto teritorijoje. Su chemine tarša juokauti nedera. Gesintojų darbas aiškus: kuo tiksliau atlikti savo darbą, žinoma, nepamirštant ir prevencijos priemonių, akcijų, gyventojų švietimo. Svarbu, kad strategiškai būtų mąstoma, kam priklauso, kad atsakingos institucijos iš šios patirties padarytų rimtus sprendimus.“