facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Prievolė darbo skelbimuose nurodyti atlyginimo dydį iki šiol ignoruojama. Vis dar ne visuose darbo skelbimuose galime matyti, kokį finansinį atlygį už tam tikrą darbo poziciją siūlo darbdavys ir norimas darbovietes turime rinktis pagal darbo pozicijos aprašymą. Praėjus šiek tiek daugiau nei 2 mėnesiams po šio teisės akto įsigaliojimo, aiškinamės, kodėl naujų taisyklių laikosi ne visos įmonės.

Didelių pokyčių nematyti
Peržvelgus viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus, matyti, kad kai kurie darbdaviai nepaiso Darbo kodekso nuostatos reikalavimų. Siūlomas darbo užmokestis darbo skelbimuose nurodomas įvairiai: suma prieš mokesčius ar atskaičius mokesčius, kai kur į atlygį įskaičiuojami ir priedai už pasiektus darbo rezultatus, nors turėtų būti skelbiamas siūlomas bazinis darbo užmokesčio dydis arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydis ir (arba) dydžio intervalas. Žinoma, darbdaviams nedraudžiama skelbime nurodyti ir mokamų priedų dydį, tačiau priedai turėtų būti aiškiai atskirti nuo bazinio darbo užmokesčio. Netrūksta ir tokių darbo skelbimų, kur darbo užmokestis apskritai nenurodomas.

„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad atlyginimo kriterijus yra bene dažniausiai ieškančiųjų darbo naudojamas tinkamo darbo pasiūlymo paieškos kriterijus, todėl visai natūralu, kad kandidatai nori iš anksto žinoti, kokio darbo užmokesčio gali tikėtis.

Vis dėlto nesvarbu, ar darbdaviai skelbimuose siūlomą darbo užmokestį nurodo, ar ne, didelių pokyčių darbo rinkoje kol kas tai nelėmė.

„Kai Latvijoje įsigaliojo teisės aktas, pagal kurį darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pas juos žymiai išaugo kandidatų skaičius. Tikėjomės, kad ir pas mus atsiras daugiau kandidatuojančių, bet, deja, tokio stipraus pagyvėjimo nebuvo. Kandidatų gal šiek tiek padaugėjo, bet ne tiek drastiškai. Manome, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad dauguma įmonių nurodo gan plačius atlyginimų intervalus. Žemoji riba yra gan žema, o aukštoji riba labai didelė ir tas skirtumas kandidatus iš esmės gan klaidina“, – pasakoja R. Karavaitienė.

Ji svarsto, kad kai kurios įmonės darbo skelbimuose nenurodo tikslaus darbo užmokesčio, nes dar nespėjo pasiruošti pokyčiams arba tai daryti draudžia jų vidinė politika: „Vienos įmonės nenori viešinti atlyginimo dėl savo vidaus politikos, kitos – tam dar nespėjo pasiruošti, trečios – tiesiog nenori, kad esami darbuotojai susektų, jog naujam darbuotojui mokamas didesnis atlyginimas nei jiems arba tą informaciją sužinotų konkurencinės įmonės.“

Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad didžiausius atlyginimus gali pasiūlyti tik didžiosios įmonės iš didžiųjų šalies miestų. Vis dėlto, anot pašnekovės, tai nereiškia, jog visiems dabar reikia pradėti dairytis darbo tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

„Įsidarbinti galima ir regionuose, tik labai svarbu pasirinkti tą įmonę arba tą veiklos sritį, kurioje, tikėtina, gali būti mokami didesni atlyginimai“, – pataria darbo rinkos ekspertė.

Didžiausi atlyginimai – vadovams
„CV-Online“ duomenimis, konkretus darbo užmokesčio dydis dažniausiai nurodomas vadovaujančių pozicijų, technikų, techninių darbuotojų, specialistų paieškos darbo skelbimuose.

Didžiausi siūlomo bruto atlyginimo intervalai užfiksuoti informacijos technologijų (nuo 1 854 r iki 3 748 eurų), rinkodaros (nuo 1 491 iki 2 535 eurų), organizavimo/valdymo (nuo 1 835 iki 2 845 eurų) srities darbo skelbimuose.
Mažiausi siūlomo atlyginimo intervalai užfiksuoti apsaugos (nuo 558 iki 794 eurų), klientų aptarnavimo (nuo 819 iki 1119 eurų), administravimo (nuo 941 iki 1 272 eurų) ir kokybės vadybos (nuo 1 285 iki 1 6025 eurų) srities darbo skelbimuose.

Toms pačioms pareigoms esančioms skirtinguose miestuose (vietovėse) dauguma įmonių naudoja tą patį siūlomo atlyginimo intervalą. Apskritai, Vilniuje atlyginimo vidurkis į rankas yra 1157 eurai, Kaune – 1016 eurai, Klaipėdoje – 955 eurai, Šiauliuose – 911 eurų, Panevėžyje – 895 eurai, Alytuje – 850 eurų, Marijampolėje – 863 eurai, Tauragėje – 900 eurų, Telšiuose – 896 eurų, Utenoje – 853 eurai.

Dauguma įmonių bruto atlyginimus pateikia suapvalintai: iki dešimčių – atlyginimuose iki 1000 eurų, ir šimtais – atlyginimuose per 1000 eurų.

Mažesnius atlyginimus įmonės siūlo administravimo, inžinerijos, gamybos, klientų aptarnavimo srities darbuotojams.

Dažniausiai darbo skelbimuose prie atlyginimo nurodoma tokia papildoma informacija: atlyginimo dydis priklauso nuo kandidato įgūdžių ir kompetencijos. Nurodoma atlyginimo paketo sudėtis bei išvardijami galimi papildomi priedai, priklausantys nuo asmeninių ir/arba įmonės rezultatų.

Klientų aptarnavimo, finansų, žmogiškųjų išteklių srities kandidatams, mokantiems skandinavų kalbas, dažniausiai siūlomas apie 50 proc. didesnis atlyginimas nei mokantiems Lietuvoje įprastas užsienio kalbas (anglų, vokiečių, prancūzų).

Pasigenda racionalaus paaiškinimo
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas įsitikinęs, kad bet kuris darbuotojas, ruošdamasis įsidarbinti vienoje ar kitoje įmonėje, privalo žinoti, kokiomis sąlygomis turės ten dirbti. Jo nuomone, jeigu verslas dirba skaidriai, tai ir būsimo atlyginimo dydis neturėtų būti slepiamas. Kita vertus, ne visos įmonės gali iš karto nurodyti tikslią sumą, kiek darbuotojas uždirbs, nes neretai tai priklauso nuo pasiektų darbo rezultatų.

„Privačiame versle galutinis atlyginimas dažniausiai priklauso nuo indėlio, kurį įneša darbuotojas, atlikdamas tam tikras funkcijas. Todėl dabar tas reikalavimas darbo skelbime nurodyti siūlomą darbo užmokestį, man kažkaip kvailai atrodo. Manau, čia perlenkta lazda, nes yra įvairių darbų spektrų, kurių nereikėtų matuoti pagal vieną kurpalį“, – sako V. Japertas.

Anot jo, šiuo atžvilgiu nebuvo būtina keisti Darbo kodekso nuostatos: „Nežinau, ar buvo reikalinga tą numatyti įstatymu. Kiekviena įmonė kuria savo įvaizdį ir jos visos skirtingai įsivaizduoja darbuotojų santykius. Aišku, žaidimo sąlygos turi būti kažkiek bendros, bet vargu ar įstatymais reikia viską nustatyti, kas ir kaip turi būti. Manau, įstatymų leidėjai dažnai iš didelio noro ir iki galo neišanalizavę visos situacijos siekia tik sau užsidėti pliusiuką. Kiek iš to bus naudos ar žalos, sunku pasakyti, bet dar kartą kartoju, kad informacija apie atlyginimą yra būtina. Turbūt kvailai atrodytų skelbimas, kuriame nebūtų informacijas apie tai, ką darbdavys gali pasiūlyti. Tik svarbu įsidėmėti, kad suma, įvardyta iki darbo kontrakto pradžios, ir vėliau gautas atlyginimas už atliktą darbą gali skirtis, nes tai nėra absoliutūs dydžiai, kuriuos būtų galima iš anksto nurodyti, išskyrus atskirus atvejus, kai tai susiję su valstybine tarnyba.“

Gali sulaukti baudų
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį.

VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus. Aptikus darbo skelbimą, kuriame nenurodomas darbo užmokestis, VDI įmonėms siunčia įspėjamuosius elektroninius laiškus.

Atsakomybė už šios Darbo kodekso nuostatos pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Darbo kodekso nuostata, kuri numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, įsigaliojo nuo šių metų liepos 27 d.

Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.

Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.

Į galimus minimos Darbo kodekso nuostatos pažeidimus VDI reaguoja ir gavusi pranešimus ar skundus, taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu atkreipiamas dėmesys, ar nėra pažeidimų darbo skelbimuose nurodant siūlomą atlygį.

2019 10 02 14

Ieškant darbo atlyginimo kriterijus yra vienas iš svarbiausių.
Autorės nuotr.

Į viršų