2019 m. viešas
Dėl Lyros g. 13, Šiauliuose, ant UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančių statinių, įregistruotų VĮ „Registrų centras“, įrengtos apsauginės tvorelės/atitvaro, užtikrinančio automobilių ir pėsčiųjų eismo saugumą, įrengimo teisėtumo ir pagrįstumo

1. Apsauginė tvorelė/atitvaras – yra 1-osios grupės nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas nereikalingas. Tai konstatavo VTPSI prie AM ir kitos institucijos (prokuratūra, Šiaulių MSA, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM).

2. Ši apsauginė tvorelė/atitvaras įrengta išimtinai ant UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies), kuriuos įrengė pati bendrovė, kuriuos įregistravo VĮ „Registrų centras“ ir kurios (registracijos) teisėtumą ir nuosavybės faktą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-686/2016 (nuoroda internete: https://www.infolex.lt/tp/1234352). Žemės kasimo darbų įrengiant šį statinį bendrovė neatlikinėjo. Todėl esant inžinerinio statinio teisėtumo faktui, taip pat kasaciniam teismui ir netgi Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – ir NŽT) prie ŽŪM raštu pripažinus bendrovės teisę nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdyti statybas (kadangi toks sutikimas yra išreikštas bendrovę ir NŽT prie ŽŪM siejančioje valstybinės žemės nuomos sutartyje) – konstatuotina, kad ant tokių teisėtai įrengtų ir įregistruotų inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies) įrengta apsauginė tvorelė/atitvaras taip pat laikytini įrengtais teisėtai. Be to, šis statinys ne tik kad viešo intereso nepažeidžia, o priešingai – jį tik užtikrina, kadangi minėtu atitvaru yra siekiama užtikrinti ir saugų pėsčiųjų bei automobilių eismą, žmonių ir turto saugumą, padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių ir kt. (išsamiau šia tema pasisakyta jau anksčiau skelbtoje UAB „Šiaulių lyra“ viešoje publikacijoje, nuoroda internete: http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/40324-viesas-pareiskimas-kaip-paprastas-eismo-atitvaras-siauliuose-nelegalia-tvora-tapo-arba-istorija-apie-tai-kaip-nemokamai-naudotis-svetimu-turtu).

3. Todėl nepagrįstai ir komiškai viešojoje erdvėje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis nesklandžia ne tik teisine prasme, bet ir skurdžia gramatikos ir stiliaus kalba viešai vertina, kad minėta apsauginė tvorelė/atitvaras neva yra įrengta neteisėtai – nors tokiems teiginiams nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir miesto vadovų visišką nekompetenciją, akivaizdų išsilavinimo ir teisnių žinių trūkumą puikiai atspindi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vadovybės požiūris į tai, kad teisinėje valstybėje teismų sprendimai, kompetentingų valstybės institucijų išaiškinimai ir teisės aktų reikalavimai jiems visiškai nėra svarbūs, o miesto gyventojai raginami savivaliauti bei niokoti svetimą, privatų turtą, akivaizdžiai neetiškai raginama nesilankyti su bendrove susijusiuose parduotuvėse, skaldoma Šiaulių bendruomenė, atvirai daromas spaudimas Šiaulių apygardos prokuratūros vadovams ir dar apie tai meras A. Visockas drįsta viešai girtis socialiniame tinkle „Facebook“. Tokia išvada darytina dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019-09-03 vykusios spaudos konferencijos metu davė suprasti, kad jam būtų smagu aptariamą apsauginę tvorelę/atitvarą pasisukiojus su kokiu prietaisu ir tvorą nuimti. Ne gana to, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, aiškiai demonstruodamas savo nepagrįstą nusistatymą bendrovės ar jos valdymo organų atžvilgiu, netgi skatina chuliganizmą ir ragina miesto gyventojus nebesilankyti UAB „Šiaulių lyra“ ir su ja susijusių kitų bendrovių komercinės veiklos vietose, neįsigyti iš jų prekių ir/ar paslaugų. Taigi toks įžūlus vienas aukščiausių pareigybių Savivaldybėje užimančio valstybės tarnautojo pareiškimas niekaip nekoreliuoja su tokias atsakingas pareigas einančio valstybės tarnautojo elgesio ir etikos standartais ir LR Viešojo administravimo principais, kai viešas asmuo iš esmės kursto neapykantą ir viešai skleidžia niekuo nepagrįstus savo asmeninius įsitikinimus ir elgiasi bei viešai pasisako ne kaip savivaldybės atstovas, o panašiai kaip gaujos vadeiva 1990 metais.

4. Ši situacija neišvengiamai verčia prisiminti dar 2004 m. Vilniaus apygardos teisme vykusią baudžiamąją bylą, kurioje tuometiniam ūkio viceministrui (šiuo metu – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui) A. Bartuliui prokuratūra buvo pareiškusi kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimo parafuojant ir pasirašant 1999 m. sutartis su JAV bendrove „Williams International Company“ dėl bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo ir šios teisės valdyti šią įmonę perdavimo, kas vėliau 1999-2002 metų „Williams International Company“ valdymo laikotarpiu „Mažeikių nafta“ sąlygojo net 750 mln. litų (daugiau kaip 217 mln. eurų) nuostolių. Tiesa, minėta byla buvo nutraukta dėl suėjusio 5 metų senaties termino, bet pastebėtina tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė kaip tik bylos nagrinėjimo metu abiem kaltinamiesiems susirgus. Todėl akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius geba originaliai spręsti įvairiausius su jo veikla susijusius klausimus, ir tai ne visada sutampa su teisėtu veikimu, etika ir valstybės tarnautojams keliamais elgesio standartais ir draudimu viršyti tarnybinius įgaliojimus. Pažymėtina, kad tokį, mūsų nuomone, susitepusį politiką Šiaulių meras vadina geriausiu visų laikų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi.

5. Iš viešų socialinių tinklų ir informacijos spaudoje taip pat konstatuotina, kad ne tik Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kaip ji nurodo, solidarizuojasi su prokuratūra, tačiau ir miesto meras A. Visockas skelbiasi susitikęs su prokuroru, skelbiasi turėjęs (citata): „gerą pokalbį“ – tik dar kartą leidžia konstatuoti Šiaulių miesto savivaldybės atstovų ne objektyvų situacijos matymą, o asmenines ambicijas, siekį daryti iš esmės akivaizdžiai neteisėtą poveikį prokuratūrai, nors ši privalo būti nepriklausoma, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės atstovai nevengia viešai kalbėti apie jų vykdomą poveikį šiai teisėsaugos institucijai. O viešai skambėję Šiaulių miesto mero A. Visocko vieši pareiškimai ir siūlymai duoti pinigų, t. y. pažadas atiduoti net visą savo mėnesio algą, kas pašalins bendrovės įrengtą atitvarą/apsauginę tvorelę, viešas teisininko ieškojimas ir žadėjimas jį nupirkti, jei šis padės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovams pasiekti jų tikslus ir pan. – tik sustiprina abejones dėl šių asmenų kompetencijos, elementarios kultūros ir etikos bei gebėjimo spręsti miesto problemas ir valdyti miesto biudžetą, žinant viešus šių atstovų pareiškimus, kad dėl šių aptariamų įvykių dės maksimalias pastangas, samdys teisininkus ir advokatus, kad inicijuotų teisminius procesus, nepriklausomai nuo jų perspektyvumo.

6. Pastebėtina ir tai, kad iš skambaus pradėto viešojo intereso gynimo dėl apsauginės tvorelės/atitvaro įrengimo liko tik šnipštas, kai nors tariamai pažeistą/pažeidžiamą viešą interesą ginanti prokurorė kreipėsi į VTPSI prie AM, kad ši imtųsi kokių nors veiksmų ir ką nors padarytų įmonei UAB „Šiaulių lyra“ – tai minėta inspekcija tokį Šiaulių apygardos prokuratūros įpareigojimą apskundė kaip neteisėtą, kadangi VTPSI prie AP jau konstatavo, kad jokių pažeidimų dėl apsauginės tvorelės/atitvaro įrengimo bendrovė nepažeidė, vadinasi – nepažeidė ir viešojo intereso.

7. Tai, kad šioje situacijoje neegzistuoja ir niekada neegzistavo joks viešas interesas, patvirtina ir tas faktas, kad visą šią „pirtį užkūrė“ tik trys, patalpas adresu: Lyros g. 13, Šiauliuose, turintys privatūs verslininkai (UAB „Satera“, G. Stepanenkovienės įmonė ir M. Jankelis), kurie labiau iš sportinio azarto 2019 m. birželio mėnesį kreipėsi dar ir į Šiaulių apylinės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio (c.b. Nr. e2-8272-1051/2019). Atitinkamai, Šiaulių apylinkės teismas 2019-06-12 nutartimi minėtą prašymą atmetė ir nurodė, kad (citata): „... tik žinant būsimo ieškinio reikalavimus, kuriems užtikrinti reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones <...> galima tinkamai įvertinti prašymo pagrįstumą. <...> pastebėtina, kad šiuo metu pareiškėjai nėra nusprendę ir nėra konkretūs ir patys nežino, kokius konkrečiai reikalavimus planuoja reikšti atsakovui <...>.“ Teismas taip pat nurodė, kad minėti pareiškėjai prašyme tik deklaratyviai nurodė, kad UAB „Šiaulių lyra“ neva tai: neteisėtai, t. y. pažeisdama galiojančius teisės aktus ir neturėdama kitų šios valstybinės žemės sklypo nuomininkų rašytinių sutikimų, ėmė realizuoti savo ketinimus dėl dalies valstybinės žemės aptvėrimo ir kad tokiais veiksmas bendrovė neva pažeidė didelės dalies miesto gyventojų ir valstybinės žemės sklypo nuomininkų interesus ir kad tvoros įrengimas realiai lems žalos atsiradimą. Beje, pažymėtina, kad įvairių netikslumų šioje istorijoje yra labai daug, nors ne kartą viešai teigiama, kad esamo atitvaro aukštis yra net 168 cm, kai iš tikrųjų jo aukštis svyruoja nuo 143 cm iki 150 cm.  

8. Beje, joks ieškinys minėtoje civilinėje byloje ar kitoje, nors praėjo jau daugiau kaip 3 mėnesiai, iki šiol ir nebuvo pareikštas, todėl akivaizdu, kad miesto vadovai ir prokuratūra gina ne viešąjį interesą, o tik trijų privačių verslininkų interesą, ir galima manyti, kad „taško“ biudžeto pinigus ir švaisto darbo resursus tikriausiai ne už gražias akis.  Kita vertus, minėti pareiškėjai tokiu savo nepagrįstu ir nesąžiningu kreipimusi tik patvirtino, kad visuomet naudojosi ir naudojasi UAB „Šiaulių lyra“ įrengta automobilių stovėjimo aikštele ir pėsčiųjų takais adresu: Lyros g. 13, Šiauliuose, nors kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje c.b. Nr. 3K-3-239-403/2018 tai neigė, dėl ko teismas padarė išvadą, kad UAB „Šiaulių lyra“ neįrodė, kad kiti verslininkai naudojasi bendrovės turtu, todėl tik dėl to teismas nesiaiškino bei bendrovei nepriteisė ir UAB „Šiaulių lyra“ reikalautų proporcingos dalies minėtų statinių priežiūros, remonto ir apšvietimo išlaidų dalies kompensacijos.

9. Reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad 2019-09-06 Šiaulių apygardos prokuratūra išplatino tokį pranešimą spaudai (cituojame jo dalį): „Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė panaikino skyriaus prokurorės priimtą nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Šis nutarimas susijęs su viešojo intereso gynimu dėl Šiauliuose valstybiniame žemės sklype neteisėtai pastatytos tvoros. Praėjus daugiau nei mėnesiui ir gavus papildomų duomenų, aukštesnioji prokurorė šį nutarimą panaikino ir nurodė toliau tęsti tyrimą.

Pasak R. Dabužinskienės, toks sprendimas taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra priimtas skubotai, neišsiaiškinus visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, nesurinkus išsamių duomenų apie teritorijų planavimo dokumentus, į kurių patvirtintas teritorijas patenka žemės sklypas.

Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų kreipimesi į prokuratūrą nurodytoms  aplinkybėms, susijusioms ne tik su žemės sklypo nuomininkų interesų pažeidimu, bet ir Šiaulių miesto pietinio rajono gyventojų galimai pažeidžiamiems interesams, ištirti, kuriame buvo pažymima, kad judėjimas pėsčiųjų takais yra numatytas ir Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiajame plane. Nagrinėjant šį specialųjį planą atkreiptas dėmesys, kad jo brėžinyje pėsčiųjų takas, kertantis prekybos centrą, nėra vientisas. Jis baigiasi vienoje prekybos centro žemės sklypų ribų pusėje ir vėl prasideda kitoje. Tai reiškia, kad nėra suprojektuoto pėsčiųjų tako, einančio per prekybos centro žemės sklypą.“

10. Analogišką išvadą 2019-07-03 raštu nurodė ir NŽT Šiaulių skyrius, nurodęs, kad Specialiajame miesto plane pėsčiųjų takas pažymėtas nuo Lyros gatvės pusės ir nuo daugiabučių namų pusės tik iki žemės sklypo Lyros g. 13 ribos, todėl laikytina, kad bendrojo naudojimo takas specialiajame plane žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, ribose nėra suprojektuotas.

11. Todėl akivaizdu, kad nei viešojo intereso, nei privataus intereso šioje vietoje nėra, tačiau, deja, t Šiaulių miesto savivaldybės administracija šią situaciją mato kitaip ir ketina atlikinėti žemės, ties įrengta apsaugine tvorele/atitvaru, kasinėjimo darbus, ieškodama ko nors, kad būtų galima ką nors padaryti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija vadovas kaip nors patenkintų savo asmenines ambicijas ar užsidirbtų populiarumo taškų. Įdomu, kaip jis tikisi be UAB „Šiaulių lyra“  leidimo kasinėti svetimą inžinerinį statinį?

12. Atitinkamai atsakingai pareiškiame, kad viešai aptariama Lyros g. 13, Šiauliuose, esanti apsauginė tvorelė/atitvaras buvo įrengta nepažeidus jokių teisės aktų, nepažeidžiant valstybinės žemės nuomos sutarties, įsiteisėjusių teismų sprendimų, taip pat jokių ryšio ar kitokių komunikacijų, o išimtinai įrengta ant bendrovei priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies), kurių teisėtumą konstatavo teismas, o ne pačioje valstybinėje žemėje.

13. Taip pat minėtas atitvaras neaptveria jokios valstybinės žemės ir neriboja patekimo į ją, o tik dalinai atitveria vieną iš keturių automobilių stovėjimo aikštelės kraštinių, tačiau jokia apimtimi neapribodama galimybės patekti į bet kurias teritorijoje Lyros g. 13, Šiauliuose, esančias prekybines patalpas ar kirsti šių pastatų kompleksą pėstiesiems siekiant eiti gyvenamųjų namų link.

14. Tai, beje, raštu patvirtino ir NŽT prie ŽŪM, kuri konstatavo, kad bendrovė įrengė apsauginę tvorelę/atitvarą (citata): „... ant jai nuosavybės teise priklausančių viešame registre registruotų aikštelių. Praėjimas, kuriuo galima patekti per žemės sklypą į daugiabučius gyvenamuosius namus, yra neužtvertas (paliktas praėjimas). <...> Statybos inspekcijos specialistai nustatė, kad žemės sklype pastatyta tvora yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.“

15. NŽT Šiaulių skyrius 2019-06-28 raštu Nr. 31SD-4575-(14.31.7.) taip pat konstatavo, kad (citata): „Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype <...> atskiro žemės sklypo nuomotojo sutikimo tokiai statybai nereikia. <...> Nuomos sutarties 6 punkte buvo aptartos statybos nuomojamame žemės sklype sąlygos ir nurodyta, kad „statoma pagal statybos normas ir taisykles bei nustatyta tvarka paruoštus projektus“, todėl pagal tokią sutartį UAB „Šiaulių lyra“ turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka statyti statinius.“

16. Taip pat dar vienu raštu NŽT Šiaulių skyrius pripažino, kad (citata): „Pėsčiųjų takas, kuriuo galima patekti per žemės sklypą Lyros g. 13 į daugiabučius gyvenamuosius namus, yra neužtvertas (paliktas praėjimas), gyventojų judėjimas taku nebuvo ribojamas.“

17. Taip pat NŽT prie ŽŪM raštu yra nurodžiusi, kad (citata): „NŽT Šiaulių skyrius negali kreiptis į UAB „Šiaulių lyra“ ir nurodyti, kaip jai elgtis su nuosavybės teise priklausančiu turtu (nesvarbu, ar tai būtų kiemo aikštelės, ar patalpos), taip pat negali reikalauti perduoti savo turtą neatlygintinai naudotis kitiems asmenims.“

18. Taigi akivaizdu, kad Šiaulių apygardos prokuratūra, tęsdama tyrimą dėl galimo viešojo intereso gynimo gina ne viešąjį interesą, o trijų privačių verslininkų interesą, kurie, kaip jau minėta, patys nežino, ko nori, nors visgi akivaizdu, kad šie asmenys siekia ir toliau nesąžiningai nemokamai naudotis svetimu turtu, vystyti savo verslus kitų asmenų, šiuo atveju įmonės UAB „Šiaulių lyra“, sąskaita ir nepatiriant dėl tokių jokių savo išlaidų.

19. Tai, kad UAB „Šiaulių lyra“ ne pažeidžia viešąjį interesą o jį užtikrina, patvirtina ir tai, kad bendrovė į jos vardu registruotą automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų takus nuolat investuoja, yra orientuota į saugios, tvarkingos ir gražios aplinkos kūrimą, ko, deja, negalima pasakyti apie visai šalia esančią Šiaulių miesto savivaldybės vardu registruotą kitą automobilių stovėjimo aikštelę (jos yra sujungtos pravažiavimu), kurios Šiaulių miesto savivaldybė absoliučiai daug metų visiškai neprižiūri, joje gausybė duobių, šiukšlių, nėra nei nubraižytų stovėjimo linijų, nei vienos pėsčiųjų perėjos ir nepaisant UAB „Šiaulių lyra“ kreipimųsi į Šiaulių MSA, kad ši sutvarkytų, bent valytų ir prižiūrėtų Savivaldybei priklausančią kitą automobilių stovėjimo aikštelę – šie prašymai jau ne vieneri metai yra tiesiog ignoruojami. Taigi susidaro paradoksali situacija, kad Šiaulių miesto savivaldybė nei pati investuoja į gerbūvio mieste ir konkrečiai Lyros g. 13, Šiauliuose, ir šio žemės sklypo prieigose kūrimą, nei tai leidžia daryti greta, t. y. Lyros g. 13, Šiauliuose, ir Lyros g. 5A, Šiauliuose, veiklą vykdančiam privačiam verslui, nors šia aikštele naudojasi aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojai.

20. Pažymėtina, kad be aptariamos eismo saugumą užtikrinančios apsauginės tvorelės/atitvaro, bendrovė savo vardu registruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat sužymėjo automobilių stovėjimo vietas, taip pat nubrėžė dvi pėsčiųjų perėjas dešinėje ir kairėje jos pusėse. Taigi žvelgiant nuo Lyros gatvės pusės į Lyros g. 13 pastatų kompleksą, tai nuo greta esančios autobuso stotelės ar nuo Aido gatvės besitęsiančio pėsčiųjų tako atėję pėstieji, kaip ir anksčiau, gali sėkmingai patekti į bet kurias jiems reikalingas komercines patalpas ir/ar per vidinį kiemą kirsti Lyros g. 13, Šiauliuose, pastatų kompleksą ir patekti už žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, esantį pėsčiųjų taką, tačiau ne kertant automobilių stovėjimo aikštelės skersai (kaip tai nesaugiai buvo daroma anksčiau), o vos už ~10 metrų (kairėje pusėje) UAB „Šiaulių lyra“ įrengta pėsčiųjų perėja kirsti automobilių stovėjimo aikštelę ir eiti pėsčiųjų taku esančiu kairėje aikštelės pusėje, arba vos už ~20 metrų (dešinėje pusėje) UAB „Šiaulių lyra“ įrengta dar viena pėsčiųjų perėja kirsti automobilių stovėjimo aikštelę ir eiti pėsčiųjų taku, esančiu dešinėje aikštelės pusėje, beje, būtent pro didžiulį nepasitenkinimą reiškiančių trijų suinteresuotų verslininkų komercines patalpas ir gali į jas sėkmingai užsukti prekių ir/ar paslaugų įsigyti.

21. Juokinga, o gal ir graudu dar ir tai, kad dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2019-09-06 pareiškime paskelbtos informacijos ir NŽT išvadū, kurios prieinamos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kad iš tiesų pėsčiųjų takas (taigi ir pėsčiųjų perėja) skersai UAB „Šiaulių lyra“ aikštelę niekada de jure neegzistavo ir kad nėra suprojektuoto pėsčiųjų tako, einančio per prekybos centro žemės sklypą – tai Šiaulių miesto savivaldybės administracija direktorius A. Bartulis 2019-09-05 „Šiaulių televizijai“ teiktame interviu jau kardinaliai pakeitė savo toną ir nuoširdžiai džiaugėsi UAB „Šiaulių lyra“ sprendimais, nurodydamas, kad jis visgi visiškai pritaria, jog UAB „Šiaulių lyra“ ėmėsi priemonių pėsčiųjų eismo saugumo bendrovės automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g. 13, Šiauliuose, užtikrinimui, kad panaikino prieš kelis dešimtmečius galbūt buvusią tariamą pėsčiųjų perėją per minėtą dabar privačią aikštelę, kuri niekada nebuvo nei pažymėta, nei registruota, o pėsčiųjų eismą nukreipė dviem kitomis įrengtomis pėsčiųjų perėjomis kairėje ir dešinėje automobilių stovėjimo aikštelės pusėse per pėsčiųjų takus, o ne per automobilių aikštelę (ką, beje, bendrovė padarė netrukus po apsauginės tvorelės/atitvaro įrengimo ir dar iki viešos Šiaulių miesto savivaldybės administracija direktoriaus spaudos konferencijos).

22. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius „Šiaulių televizija“ interviu nurodė (citata): „...ta aikštelė buvo, praėjimas, jis ir buvo panaikintas su mintimi, kad ten tikrai yra labai nesaugu, ten, sakykim, apeiti apylanką yra kelios dešimtys metrų, nes tą pėsčiųjų taką visada kerta įvažiuojantys-išvažiuojantys automobiliai. Tai nuolatinis yra įtampa tų einančių žmonių, ar juos tikrai mato įvažiuojantys-išvažiuojantys automobiliai ir ar nepadarys šiems pėstiesiems žalos. Dėl to ir buvo, manau, logiškas priimtas sprendimas, kadangi už kelių metrų yrą pėsčiųjų takas ir alternatyva praeiti gyventojams.“

23. Tai kadangi eskaluojama apsauginė tvorelės/atitvaras, kaip ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus minimos pėsčiųjų perėjos aikštelės šonuose, buvo įrengti būtent tam pačiam pėsčiųjų ir automobilių eismo ir turto saugumo užtikrinimui – suprantama, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija minėtam atitvarui šiuo metu jau visgi pritaria. Kita vertus, būtų nesuprantama, kodėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl tokių aitvarų nesutiktų, nes analogiškus atitvarus Šiaulių miesto savivaldybės administracija naudoja ir kitose miesto vietose (šalia įrengiamos Prisikėlimo aikštės, taip pat ties naujai įrengta žiedine sankryža prie įvažiavimo į Lyros gatvę ir kt.), kuriose pėsčiųjų takai atitveriami nuo važiuojamosios kelio dalies iki pat tų vietų, kur yra leistinas/saugus pėsčiųjų perėjimas per tokias važiuojamąsias vietas, nes perėjų kas dešimt metrų, pasak A. Bartulio, juk neįrengsi.

Dėl Lyros g. 13, Šiauliuose, pastatytos patalpos/priestato išsikišimo už sklypo ribų
24. Viešai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovų aptariamas jau naujas „skandalas“, t. y. dabar jau kitas „ilgai“ ieškotas pažeidimas – tai  UAB „Šiaulių lyra“ pastato keliasdešimt centimetrų išsikišimas už žemės sklypo ribų ir to eskalavimas kaip neeilinio, net spaudos konferencijos verto, rezonancinio įvykio – tai dar viena absurdiškumo viršūnė, eilinis nesusipratimas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nekompetencijos bei, matyt, įdomesnės ir prasmingesnės veiklos neturėjimo įrodymas, kai pirma kalbama, o po to domimasi, ar tai, ką nurodo pati Šiaulių miesto savivaldybės administracija, yra tiesa.

25. Pirmiausia, minėtas priestatas iš tiesų formaliai išsikišęs iš Lyros g. 13, Šiauliai, žemės sklypo keliasdešimt centimetrų (maksimaliai iki 80 cm), ties viena patalpų kraštine, dėl ko iš viso bendra suma yra išsikišusi mažareikšmė, t. y. vos ~5 kv. m, pastato dalis. Todėl nors sunkiai suvokiama, kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius ryžtasi viešai lyginti šį paprasčiausią techninių pokyčių koordinačių matavimo sistemoje lemtą smulkią klaidą, apie kurią Šiaulių miesto savivaldybės administracija dar ir pati senų seniausiai žinojo ir net pagal tai formavo naują greta esantį žemės sklypą, prilyginti su nuskambėjusiais rezonansiniais neteisėtos statybos atvejais Lietuvoje.

26. Gana komiškai atrodo Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri kaip „karštą naujieną“ praneša apie „ką tik nustatytą, ką tik paaiškėjusį“ faktą, kai tuo tarpu tai, kad aptariama UAB „Šiaulių lyra“ patalpa/priestatas išsikišęs iš žemės sklypo – nustatė ne Šiaulių MSA, o apie tai jai pranešė pati UAB „Šiaulių lyra“, kadangi tokią informaciją jau po daugybės metų po statinio įregistravo nustatė pati bendrovė, kai ji atlikinėjo Lyros g.13, Šiauliai, žemės sklypo ribų kadastrinių duomenų atnaujinimą.

27. Taigi pažymėtina, kad priešingai nei viešai šia tema skelbia Šiaulių miesto savivaldybės administracija, aptariama patalpa/priestatas buvo pastatyti visiškai teisėtai, turint visus tam reikalingus leidimus/sutikimus, buvo atlikti visi kadastriniai matavimai, buvo gautas 2007-09-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (kuriame, beje, skirtingai, nei teigia p. A. Bartulis, nurodyta, kad atlikti statybos darbai: „Antro aukšto užstatymas ir priestatas“, o šį pripažinimo tinkamu naudoti aktą be kitų pasirašė dar ir tuometinė Apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistė Šiaulių mieste ir komisijos pirmininkė Rasa Budrytė, taigi kuriai, kaip ir kitiems komisijos nariams, tariamas buvimas pastato dalies už žemės sklypo ribų neužkliuvo, nes toks iš esmės ir neegzistavo) ir įregistruoti esant tuometinei informacijai, kad šis statinys yra tinkamai pastatytas valstybinės žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, ribose, kurios apibrėžtos pagal tuo metu galiojusią (nuo 1998 m.) vietinę Šiaulių miesto koordinačių matavimo sistemą.

Pažymėtina, kad dar nuo 1994 m. Lietuvoje egzistavo nacionalinė LKS94 matavimo sistema, tačiau Šiaulių mieste buvo naudojama vietinė koordinačių sistema iki pat 2008 metų ir tik vėliau pereita prie nacionalinės sistemos, kurioje yra naudojami visiškai kiti principai, metodai ir t. t. Taigi sklypo ribose buvęs pastatytas statinys paaiškėjo, kad „tapo“ nebe žemės sklypo ribose pastatytu statiniu (išsikišusiu) tik todėl, kad pereinant nuo vietinės koordinačių matavimų sistemos prie nacionalinės koordinačių matavimo sistemos jokie koordinačių perskaičiavimai nebuvo vykdomi, o tik atliekamas aritmetinis veiksmas ir tam tikri matematiniai veiksmai ir algoritmai, kas natūraliai ir sąlygojo tam tikrus neatitikimus (paklaidą) iki 0,8 m atstumo ir aptariamas statinys „tapo“ išsikišęs iš žemės sklypo ribų, nors šis pastato kampas nėra perstatytas nuo 1998 m. Teisingumo dėlei pažymėtina, kad bendrovės žiniomis kiti Lyros g. 13, Šiauliuose, esančių pastatų komplekso pastatų (kurie priklauso ir kitiems asmenims) koordinuoti kampai taip pat nesutampa su natūroje pamatuotomis ir gautomis koordinatėmis, bet Šiaulių miesto savivaldybės administracija kažkodėl šių klausimų nekelia, nes tiesiog tų pastatų buvimo vieta yra kitoje žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, pusėje, nėra taip arti žemės sklypo ribos ir todėl už sklypo ribų neišlenda. Be to, aptariamo priestato statybos laikotarpiu buvo naudojama primityvesnė matavimo įranga (gruntiniai ženklai, sieniniai reperiai, atliekami teodolitiniai matavimai, žingsniuojama iki atskaitos taškų ir pan.), tuo tarpu atsiradus litPOS sistemai, pereita prie GPS matuoklių ir bendros matavimų sistemos, kas vėl (natūralu) sąlygojo tam tikras matavimų paklaidas, kai lyginami daugiau kaip dešimtmečio skirtumu atlikti matavimai pagal skirtingas sistemas ir priemones. Tokių analogiškų situacijų Šiaulių mieste yra galybė, tačiau, matyt, Šiaulių miesto vadovams užkliūva tik UAB „Šiaulių lyra“ ir tai jau ne objektyvumo, o asmeninių ambicijų pasekmė.

28. Pažymėtina, kad apie šią situaciją, kad apie 80 cm (tik 5 kv. m ploto) už žemės sklypo ribų formaliai išsikiša viena pastato kraštinė, Šiaulių miesto savivaldybei buvo žinoma jau 2015 m., nes paaiškėjus šioms aplinkybėms, pati UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės atstovus, įskaitant Šiaulių miesto vyr. architektę R. Budrytę, su jais diskutavo ir aptarinėjo šią situaciją ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovai jokių pretenzijų dėl to iš esmės nereiškė, bet priešingai – nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija ketina atlikti greta žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, esančio žemės sklypo formavimo procedūras (t. y. žemės sklypo, ant kurio įrengta Savivaldybės vardu įregistruota kita automobilių stovėjimo aikštelė, apie kurios nepriežiūrą jau minėta prieš tai, t. y. anksčiau atsirado aikštelė, o tik vėliau atsirado žemės sklypas, bet čia jau kita Šiaulių miesto savivaldybės administracijos improvizacijų tema). Atitinkamai, buvo nurodoma, kad atliktus minėtą žemės sklypo formavimą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija ties bendrovės pastato įsikišimu naujo žemės sklypo neformuos, t. y. jį „apeis“, dėl ko pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, esant nesuformuotam žemės sklypui (kalbama apie ~5 kv. m pastato įsikišimą į valstybinę nesuformuotą žemę plotą), kuris įsiterpęs tarp dviejų žemės sklypų – bus galima inicijuoti procedūras dėl tos mažareikšmės žemės sklypo dalies (apie ~5 kv. m) prijungimo prie valdomo valstybinės žemės ploto, bet kitoje žemės sklypo dalyje šį plotą 5 kv. m sumažinus ir tokiu būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypo dydis visiškai nepasikeistų, t. y. nepadidėtų.

29. Taigi Šiaulių miesto savivaldybės administracija pastaruosius kelerius metus vykdė žemės sklypo formavimo procedūras ir sąmoningai paliko minėtam pastato įsikišimui skirtą valstybinės žemės sklypo dalį (šios dalies į naujai suformuotą žemės sklypą neįtraukė) – tuo tik pripažįstant, kad ši bendrovės pastatyto statinio įsikišimas yra paprasčiausia techninė ir objektyviai paaiškinama klaida, kas Savivaldybei buvo seniai žinoma ir priimti sprendimai šiai situacijai oficialiai įteisinti.

30. Todėl toks kardinalus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pozicijos ir jos pačios pripažintų faktų atžvilgiu pasikeitimas ne tik, kad stebina, bet yra ir šokiruojantis, kai seniai žinota informacija, pagal kurią buvo priimti sprendimai dėl valstybinės žemės formavimo ir ribų, pateikiami kaip naujai paaiškėję. Pažymėtina, kad tokio iš esmės nesąžiningo ir nepagrįsto bei neteisėto ir visuomenę klaidinančio veikimo bendrovė toleruoti neketina, šiuo metu advokatai rengia skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-08-27 įsakymo Nr. A-1221, kuriuo buvo sustabdytas žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros, kurias UAB „Šiaulių lyra“ inicijavo, panaikinimo. Ypač reikšminga, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, trukdydama sutvarkyti (sutikslinti) žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliai, ribas, taip užkerta kelią kelioms dešimtims nieko dėtų verslininkų, turinčių ten patalpas, sudaryti su NŽT valstybinės žemės nuomos sutartis ir dėl to šie asmenys, remiantis Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimu moka net apie 10 kartų didesnį žemės nuomos mokestį nei, pavyzdžiui, UAB „Šiaulių lyra“, taigi Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepagrįstai dėl to praturtėjo.

31. Bendrovė atsakingai pareiškia, kad jokių teisės aktų nepažeidė, neegzistuoja absoliučiai jokia kaltė ar neteisėti veiksmai ar ketinimai iš bendrovės pusės, dėl ko Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pretenzijos – nepagrįstos, o remiantis LR aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.08.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48.3. punktu, tai kai iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) – statytojui apskritai net nėra reikalinga gauti naujo statybą leidžiančio dokumento – vadinasi, toks atstumas nėra laikytinas esminiu nukrypimu ir iš esmės yra toleruotinas dėl savo mažareikšmiškumo. Be to, Lyros g. 13, Šiauliai, esančio aptariamo priestato atveju nustatytas formalus pastato dalies nežymus išsikišimas nesukelia ir visiškai jokių neigiamų pasekmių, nes šalia šio pastato jau daug metų įrengta infrastruktūra, t. y. pėsčiųjų takai, pravažiavimai ir minėtas išsikišimas nevaržo nei pėsčiųjų, nei automobilių eismo, taigi šios temos apie vos ~80 cm pastato formalų ir objektyviai paaiškinamą išsikišimą bergždžias eskalavimas – tai tik dar vienas įrodymas, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija užsiima biurokratizmu, o ne likusių verslininkų persekiojimu ir ne pavyzdžiui miestui reikšmingais projektais arba pradėtų ir visą miestą darkančių statybos darbų kontrolės vykdymu bei tų darbų užbaigimo organizavimu.

32. Be to, jokių institucijų pretenzijų nei dėl aptartos apsauginės tvorelės/atitvaro, nei dėl statinio išsikišimo iš sklypo ribos – bendrovė iki šiol net nėra gavusi.

UAB „Šiaulių lyra“ administracija

Į viršų