„Kai manęs kartą paklausė, kam reikalingi skiepai, perklausiau: o kam reikalingas vanduo? Du dalykai gelbsti vaikus nuo mirčių pasaulyje. Tai švarus vanduo ir skiepai. Skiepus tėvai turėtų pasirinkti dėl vaikų“, – sako garsus Kauno klinikų vaikų ligų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas.

Meningokoko B rizika ir simptomai
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šios infekcijos sukėlėjai yra plačiai paplitę visuomenėje ir 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių. Meningokokinė B tipo infekcija progresuoja labai sparčiai. Karščiavimu prasidėjusi liga per 24 val. gali pasibaigti mirtimi. Didžiausia rizikos grupė – vaikai iki 5 metų. Kiekviena nepasiskiepijusi šeima yra rizikos zonoje. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, gali būti perduodama kosint, čiaudint, bučiuojantis, dalijantis indais ir stalo įrankiais.

Nors kasmet daugiau nei pusė visų atvejų registruojama amžiaus grupėje iki 5 metų, meningokokine infekcija gali susirgti ir paaugliai bei jauni suaugę ar vyresnio amžiaus asmenys. Šiemet iki liepos mėn. registruoti 5 atvejai 15–29 m. amžiaus grupėje ir 8 atvejai daugiau nei 30 metų.

Pirmieji ligos simptomai dažnai būna panašūs į viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus ir primena įprastą peršalimo ligą. Ankstyvieji ligos požymiai – karščiavimas, jautrumas ryškiai šviesai, vėmimas, galvos ir raumenų skausmas, šaltos rankos ir kojos, hemoraginis bėrimas.

Kūdikių tėvai turi atkreipti dėmesį į tokius papildomus ankstyvuosius simptomus: vaikas nuolat verkia, dingo apetitas, jis nuolat mieguistas, kūnas išglebęs, momenėlis išsipūtęs, sustandėjęs.

Ar odos bėrimas yra meningokokinės infekcijos požymis, galima nustatyti atlikus „stiklinės testą“ – prie išbertos odos vietos reikia stipriai prispausti švarią stiklinę. Jeigu prispaudus stiklą, oda aplink bėrimą pabąla, bet bėrimas vis tiek neišnyksta – tai yra hemoraginis bėrimas ir reaguoti reikia nedelsiant.

Pavojinga, bet suvaldoma skiepais
Pasak prof. R. Kėvalo, meningokoko vakcina buvo kuriama ir testuojama dešimtmečius, kol tapo naudojama. Jis nebenorėtų matyti mirštančių kūdikių ir vaikų, girdėti apie amputacijos atvejus, kai to galima išvengti. Deja,  iki šiol profesoriui kelis kartus per metus tenka susidurti su meningokoko B infekcijos skaudžiais padariniais.

„Visiškai neseniai, prieš pusmetį, teko susidurti su galūnių amputacija. Tėvai kaip tik ruošėsi skiepyti, bet nespėjo ir vaikas susirgo meningokokine B tipo infekcija. Vaikui pavyko išgyventi, tačiau liekamuosius reiškinius jaus visą likusį gyvenimą“, – sako R. Kėvalas.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje yra gerai sudarytas skiepų kalendorius ir žaibinės infekcijos valdomos skiepais. Jis pateikia pavyzdį, kaip vakcina suvaldo infekciją: pavyzdžiui, Haemophilus influanzae B infekcija taip pat prieš kurį laiką buvo labai pavojinga mažųjų gyvybei, tačiau įtraukus vakciną nuo šios infekcijos į profilaktinių skiepijimų kalendorių bei skiepijant 90 proc. ir daugiau kūdikių, šios infekcijos atvejų Lietuvoje neberegistruojama.

Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos Lietuvoje į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos, ja nemokamai skiepijami kūdikiai nuo 3 mėnesių. Tačiau rizika susirgti išlieka ypač didelė iki 5 metų amžiaus, todėl tokio amžiaus vaikus auginantys tėvai turėtų konsultuotis su savo šeimos gydytoju ir apsvarstyti vakcinaciją savo lėšomis.

Pasitikėkime šeimos gydytoju
Rima Globienė, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja, atsakinga už skiepų kabineto veiklą, „Šiaulių naujienoms“ apgailestavo, kad pasitaiko šeimų, kategoriškai nusiteikusių prieš skiepus, dėl perdėtai sveikuoliškų įsitikinimų rizikuojančių vaikų sveikata ir gyvybe. „Antivakcininė banga Šiaulių neaplenkia, bet gal nėra labai stipri. Ne visos infekcijos žolelėmis išgydomos, o susirgus meningokokine infekcija pasekmės kartais būna žaibiškos ir labai sunkios. Meningokoko epidemijos nėra, bet ar norime, kad tas pavienis atvejis aplankytų mūsų šeimą?“– kalbėjo šeimos gydytoja.

 Pagal skiepų kalendorių nemokamai skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių iki 3 metų. Imunitetui susidaryti vienos vakcinacijos nepakanka. Iki metų gauna du skiepus, trečią – vyresni nei vienų metų. Skiepijama 3 mėnesių, 5 mėnesių ir pakartojama 1–3 metų. Vyresniems vaikams užtenka 2 skiepų, kad susidarytų pakankamas imunitetas. Patartina savo lėšomis paskiepyti vaikus prieš darželį ar prieš mokyklą, nes kolektyvuose greičiau plinta infekcijos, be to, rudenį suaktyvėja įvairios peršalimo ligos, kurios susilpnina imunitetą. Jei vaikas slogavo, kuo nors sirgo, skiepyti galima praėjus savaitei ar dviem. Šiuo metu Šiauliuose vakcinų turima pakankamai tiek kompensuojamų, tiek mokamų. Gydytoja primena, kad reikėtų įsiklausyti į šeimos gydytojo patarimus, netikėti visuomenėje paskleistais mitais. Ji džiaugiasi kiekvienu atveju, kai pavyksta abejones išsklaidyti. Bendras visų rūpestis – užauginti sveikus vaikus.

Kviečia susimąstyti
Rugsėjį prasideda šviečiamoji iniciatyva, kurios simbolį – lėlę sukūrė skulptorius Algimantas Kensminas. Jis tikisi, kad vizualiu pokalbiu pavyks paskatinti tėvus domėtis liga ir galimybėmis apsaugoti savo atžalas. ,,Tai savotiškas testas tėvų sąmoningumui, – sako kūrėjas. – Jeigu pamatę šią lėlę tėvai susimąstys, vadinasi, mano tikslas bus pasiektas.“ Skulptoriaus manymu, įvairios meno formos leidžia kalbėti apie tai, kas sunku, pavyzdžiui, apie mirtinas ir pavojingas ligas, verčia žmones susimąstyti apie savo ir vaikų gyvenimą, apsvarstyti savo sprendimus ir poelgius.

Mirtinos ligos meningokoko B egzistavimą primenanti lėlė visą savaitę eksponuojama sostinės Vokiečių gatvėje. Specialioje ekspozicijoje svarbią žinutę nešančią lėlę galės pamatyti ir nusifotografuoti su ja kiekvienas norintysis.

Meningokoko komplikacijos negailestingos.
„GSK Lietuva“ nuotraukos

Skulptorius A. Kesminas ir prof. R. Kėvalas.
„GSK Lietuva“ nuotraukos