Automobilis – populiaresnė transporto priemonė už autobusą, dviratį ar paspirtuką. Tai atskleidė CV-Online vykdyta apklausa, kurios metu teirautasi, kaip (kokiu būdu/priemone) darbuotojai vyksta į darbą. Apklausoje dalyvavo respondentai iš visos Lietuvos.

Vertina patogumą
48 proc. apklausos dalyvių į darbą vyksta automobiliu, pagrindinės to priežastys – patogumas, greitis ir įprotis. Dėl susiformavusio įpročio darbuotojai net nesvarsto alternatyvių kelionės į darbą priemonių/būdų.

Dauguma į darbą vykstančių automobiliu nurodė, kad jų darbas yra už 6-10 kilometrų nuo namų, įprastai jų kelionė į darbą trunka apie 20 minučių.

Dažniausiai automobiliu į darbą vyksta užmiesčių/priemiesčių ir kaimų gyventojai. Jie nurodė, kad yra priversti naudotis automobiliu dėl alternatyvų nebuvimo, pvz. jų gyvenamoje vietoje nevažiuoja visuomeninis transportas arba sudėtingas susisiekimas su juo, netinkamas visuomeninio transporto grafikas pagal darbo grafiką, vykstant į darbą tuo pačiu vežami vaikai į darželius, mokyklas, o paskui į būrelius. Tipinis automobiliu į darbą keliaujantis asmuo yra 26-45 metų amžiaus vidurinės ar aukščiausios grandies vadovas.

Kartais eina pėsčiomis
Viešuoju transportu kelionei į ir iš darbo naudojasi 24 proc. apklausos dalyvių, jie šį būdą renkasi dėl jo pigumo, patogumo, greičio ir ekologiškumo. Nė vienas šioje apklausoje dalyvavęs aukščiausio lygio vadovas nesinaudoja šiuo keliavimo į darbą būdu. Viešuoju transportu dažniausiai naudojasi kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai bei specialistai miesto gyventojai.

Trečias pagal populiarumą keliavimo į darbą būdas (16 proc.) – eiti pėsčiomis. Pirma, šio būdo pasirinkimą lemia nedidelis atstumas iki darbo (iki 2 km), darbuotojai taip pat nurodė tokias pasirinkimo priežastis: naudinga sveikatai, patogu, greita ir, žinoma, ekonomiška.

Dviračiu į darbą vyksta vos 2,2 proc. apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų. Šis būdas populiarus dėl naudos sveikatai, ekonomiškumo ir ekologijos. Šią priemonę renkasi mieste gyvenantys 26-35 metų amžiaus darbininkai ir specialistai.

2 proc. apklausos respondentų į darbą veža įmonės transportas. Moterys labiau linkusios pasinaudoti šiuo įmonių teikiamu privalumu, šis kelionės į iš darbo būdas darbuotojų vertinamas dėl jo pigumo ir patogumo.

Kelionė į darbą užtrunka
28 proc. apklaustųjų nurodė, kad atstumas iki jų darbo yra 2-5 kilometrai, 27 proc. – 6-10 kilometrų, 18 proc. – iki 2 kilometrų, 16 proc. – 11-25 km, 8 proc. – 26-50 km, 3 proc. – >50km.

39 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad kelionė į darbą trunka 10-20 minučių, 23 proc. – iki 10 minučių, 22 proc. – 21-30 minučių, 14 proc. – 30-60 minučių, o 2 proc. – > 60 minučių.

Atliktos apklausos duomenimis, dirbančiųjų fizinis aktyvumas mažai kuo skiriasi nuo fizinio aktyvumo laisvalaikiu. Dirbantieji savo fizinį aktyvumą darbe įvertino vidutiniškai 5,8, o laisvalaikiu – 6,8 balo. 48 proc. apklausos respondentų į darbą vyksta automobiliu, o savo fizinį aktyvumą apskritai jie įvertino 6 balais.

Užfiksuotas ryšys tarp to, kokiu būdu darbuotojas vyksta į darbą ir jo fizinio aktyvumo lygio. Besirenkantys sveikatai naudingus kelionės į darbą būdus (ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu) aukštesniais balais įvertino savo fizinį aktyvumą tiek darbo, tiek laisvalaikio metu, pvz. į darbą vykstančių pėsčiomis ar dviračiu fizinio aktyvumo vidurkis 6,7 balo (6,36 balo darbe, 7,07 – laisvalaikiu), vykstančių automobiliu – 6 balai (5,6 balo darbe, 6,5 – laisvalaikiu).

Ieško kitų alternatyvų
Šiauliuose situacija panaši. Į darbą šiauliečiai dažniausiai važiuoja automobiliu, viešuoju transportu arba dviračiu. Tiesa, pastaruoju metu miesto gyventojai pamėgo ir elektrinius paspirtukus. Tokią susisiekimo priemonę pasirinkęs Gediminas „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad jos privalumas – ne tik trumpesnė kelionė, bet ir kompaktiškumas.

„Paspirtuku kelionė laiko atžvilgiu greitesnė nei automobiliu, nereikia stovėti spūstyse. Jis užima mažai vietos, laisvai galima sulanksčius laikyti kabinete“, – privalumus vardijo šiaulietis.

Šiauliuose galima sutikti ir elektrinių vienračių gerbėjus. „Elektrinis vienratis yra giroskopiniu principu padarytas vienas ratukas. Iš abiejų rato šonų yra plokštelės pėdoms. Atsistoji ant jo ir riedi. Juo naudotis visiškai nesunku. Vienratį gali pasiimti ir mergaitė“, – tikino Mantas.

Aleksandras labiausiai mėgsta į darbą važiuoti riedžiu. Anot jo, ši transporto priemonė yra labai patogi: „Išmanusis riedis stebina savo technologija – prisitaiko prie vairuotojo svorio, identifikuoja masės centrą, atpažįsta judesius ir taip nustato judėjimo kryptį. Riedis, priklausomai nuo judesių, važiuoja į priekį, atgal, daro posūkius. Išmokus vairuoti šią priemonę galima drąsiai važinėtis lygiais šaligatviais ar parko takeliais ir be jokių pastangų pasiekti kelionės tikslą.

Mūsų mieste dar galima išvysti ir riedutininkų. „Pasirinkau riedučius, nes noriu sustiprinti savo kūno raumenyną. Važinėjant jais vienu metu dirba visi apatinės kūno dalies raumenys, taip pat dalis viršutinės kūno dalies raumenų. Tiesiog važiuoju ir lieknėju, be to, tai daug smagiau nei lankytis sporto klube“, – įspūdžiais dalijosi Monika.

Tad iš tiesų išgirdus žodį „transportas“, nereikėtų apsiriboti vien dviračiais ar automobiliais. Galima išsirinkti ir daug kitų transporto priemonių.

Į viršų