Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Vis daugiau senjorų galutinai pasitraukia iš darbo rinkos, o alternatyvių pajamų galimybių iš esmės neturi. Senstant visuomenei, nemažas iššūkis kyla ir darbo rinkai. Baiminamasi, kad struktūrinių pokyčių darbo rinkoje stygius ir nesustyguota švietimo sistema gali prisidėti prie specialistų trūkumo problemos gilėjimo.

Rūpinimasis senatve turėtų būti kiekvieno prioritetas
Sunkiausiai gyvenančiomis visuomenės grupėmis Lietuvoje laikomi pensininkai bei vaikus auginančios jaunos šeimos – taip mano atitinkamai 43 proc. ir 25 proc. šalies gyventojų, atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa. Tuo tarpu priešpensinio amžiaus žmonių finansinė situacija sudėtinga atrodo tik kas dešimtam (10 proc.) Lietuvos gyventojui, nors būtent tokio amžiaus žmonėms atsiranda daug sunkumų išliekant bei konkuruojant darbo rinkoje.

Apklausos metu paaiškėjo dar viena įdomi detalė: pensinio amžiaus senjorų nuomonė atitiko bendrą nuomonę, kad pensininkams išgyventi sunkiausia. Tarp pensininkų taip manančiųjų yra 40 proc., arba vos 3 punktais mažiau nei bendra šalies gyventojų nuomonė.

Tuo tarpu tik 5 proc. bedarbių teigia, kad jie iš tiesų yra finansiškai sunkiai besiverčianti grupė. Tai žymiai mažiau, palyginti su visų socialinių grupių nuomone (9 proc.). Daugiausiai, arba 43 proc., bedarbių mano, kad sudėtingiausia yra pensininkams, dar 40 proc. – jaunoms šeimoms su vaikais.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad vienareikšmiško atsakymo, kam Lietuvoje gyventi sunkiau, nėra ir negali būti. Daug kas priklauso nuo to, ar gyvenama dviese, ar šeimoje yra bent vienas dirbantis, ar esama vaikų, turima paskolų ir pan.

„Esminis skirtumas čia yra tarp to, ką dar gali pakeisti ir ko negali. Kai žmogus jau pensijoje, kažką pakeisti labai sunku, o jaunas žmogus tam turi daugiau galimybių. Aišku, niekas nesako, kad jaunas studentas, vos pradėjęs dirbti, turėtų pradėti galvoti apie pensiją. Labiau reikėtų pradėti keisti mąstymą, formuoti taupymo ir investavimo įgūdžius“, – sako Š. Ruzgys.

Anot jo, visiškai suprantama, kodėl jaunuoliai neskuba galvoti apie pensiją. Juk vartoti visada yra smagiau negu atidėti ateičiai. Nepaisant to, rūpinimasis senatve vis tiek turėtų būti kiekvieno prioritetas: „Reikia lavinti įgūdį atidėti dalį lėšų nuo algos, stebėti, kaip tai veikia, kiek ten jau yra sukaupta, ir susitarti su savimi, kad tie pinigai yra šventi. O kur vėliau juos investuoti, tai jau yra kiekvieno žmogaus kūrybos, talento, žinių klausimas.“

Pensija – pagrindinis pajamų šaltinis
Vis dėlto panašu, kad šiais patarimais naudojasi ne visi. LIPFA duomenimis, pensinį amžių pasiekusių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Negana to, su laiku ji tik didėja, nes vis daugiau senjorų galutinai pasitraukia iš darbo rinkos, o alternatyvių pajamų galimybių iš esmės neturi: šiuo laikotarpiu nors ir labai mažas, bet stabilus išlieka nebent iš žemės ūkio papildomai užsidirbančių pensininkų skaičius.

Naujausius II pakopos išmokų ir įsigytų anuitetų duomenis apdorojusi LIPFA konstatuoja, kad kaupiamos lėšos pamažu taps vis reikšmingesne senjorų pajamų dalimi.

„Pensija yra pagrindinės senjorų pajamos, kurios vis dar yra nedidelės. Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 90,3 proc. 65-69 metų amžiaus žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pensija, o 70 metų ir vyresnių gyventojų grupėje – net 97,6 proc. papildomoms pajamoms tenka vos trečiaeilis vaidmuo: išskyrus pensijas ir darbo pajamas, nė vienas kitas pajamų šaltinis apskritai nėra statistiškai reikšmingas. Taip yra dėl įvairių priežasčių: ribotų pajamų, žinių trūkumo, nenoro prisiimti rizikos, silpnų asmeninių finansų planavimo įgūdžių. Gaila, bet nepanašu, kad situacija iš esmės keistųsi“, – paaiškina Š. Ruzgys.

Pašnekovo teigimu, pajamų nelygybę ir pensinį amžių pasiekusių žmonių gyvenimo lygį iš esmės nulemia „Sodros“ finansinės galimybės. Tenka pastebėti, kad gyventojų supratimas apie pačią trijų pakopų pensijų sistemą, nors ir gerėja, tačiau dar nėra pakankamas, taip pat norėtųsi tikėtis ir didesnio asmeninio įsitraukimo į planavimą, iš kokių pajamų teks gyventi išėjus į pensiją.
Išsamiausią ir tiksliausią vaizdą apie mūsų šalies senjorų finansinę kasdienybę pateikia ir paskutinis gyventojų surašymas. Jis parodė, kad jei 65-69 metų amžiaus grupėje 7,4 proc. gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu yra darbas, tai tarp vyresnių dirba jau tik apie 1 proc. senjorų.

Nedidelėmis procento dalimis skaičiuojami pensininkai, gaunantys pagrindines pajamas iš verslo, nuosavybės bei investicijų. Iš žemės ūkio išsilaiko po 500-600 žmonių kiekvienoje amžiaus grupėje, tačiau su amžiumi, deja, tik daugėja pašalpų gavėjų, auga valstybės ar artimųjų išlaikymo poreikis.
Pasak asociacijos vadovo, atsižvelgiant į nedžiuginančius demografinius pokyčius ir faktą, kad mūsų visuomenė sparčiai sensta, kaip ir kitose Vakarų šalyse, verta persvarstyti vartojimo bei kaupimo pensijai balansą.

„Pensijos amžių pasiekusius Lietuvos gyventojus išmaitina arba darbas, arba pensija ir kitų apčiuopiamų alternatyvų kol kas nelabai yra. Turint omenyje, kad pakeitimo norma, arba pensijos santykis su gautu atlyginimu, turi tendenciją apčiuopiamai mažėti, neprotinga tiesiog užsimerkti ir ignoruoti situaciją“, – teigia Š. Ruzgys.

Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad įvykusi reforma bent jau paskatino labiau tuo domėtis: „Žmonės suprato, kad pernelyg pasitikėti valstybe negali, nes jos paskatos yra santykinai nedidelės, ribotos, politiškai pažeidžiamos. Tapo tarsi savaime suprantama, kad jeigu tu pats savimi nepasirūpinsi, tai niekas kitas tavimi ir nepasirūpins. Net ir norint gauti valstybės paskatą, turi ir pats kažkiek prisidėti. Šią žinutę, manau, nuskaitė absoliuti dauguma, tik ar iš to pasimokys ir tuo pasinaudos, čia jau kitas klausimas.“

Neišvengsime darbuotojų trūkumo
Visuomenei senstant teks pagalvoti ne tik apie savo pensiją, bet ir darbuotojų trūkumą. Tai reiškia, kad dabartiniams 55-60 m. žmonėms gali tekti daug ilgiau dirbti.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, Lietuvos darbo rinkai iki 2022 metų prireiks apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų, iš kurių tik vos kelių procentų – dėl ekonomikos plėtros. Tuo tarpu 95 proc. šios paklausos sudarys pakeitimo paklausa dėl darbuotojų išėjimo į senatvės pensiją, emigracijos, mirties ir kitų priežasčių.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad atlikta analizė atskleidžia ne darbuotojų trūkumą, bet kur kas kompleksiškesnį poreikį, susidedantį iš dviejų dedamųjų: pakeičiamumo ir ekonominių sektorių plėtros.

Statistika rodo, 55-60 m. amžiaus gyventojų grupė yra gausiausia, ši grupė dar vadinama kūdikių bumo karta (angl. baby boomers). Jiems pasitraukus į pensiją, pajusime didelį neigiamą poveikį visai darbo rinkai. Juos potencialiai turinčioje pakeisti kartoje (dabartinių dešimtmečių-penkiolikmečių) matome apie 40 proc. mažiau asmenų. O jei dar atsižvelgsime į tai, kad dalis neliks Lietuvoje, galime susidurti su situacija, kai du į pensiją išėjusius baby-boomerius turės pakeisti vienas mileniumas, vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovas.

„Šis atotrūkis išryškės po 5-7 metų, kai į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 26 tūkst., o į pensiją išeis dabartiniai 58 metų asmenys, kurių yra per 45 tūkst. Vadinasi, kasmet tikėtinas apie 15-20 tūkst. darbuotojų trūkumas. Tikėtina, kad didžiausias trūkumas bus jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbo pozicijose. Nors dalis darbuotojų per keletą metų į darbo rinką galės įsilieti tiesiai iš švietimo institucijų, tačiau didelė dalis aukštųjų mokyklų absolventų dėl nepakankamos studijų kokybės, darbo rinkos neatitinkančio pasiskirstymo studijų programose bei kitų problemų, galės užimti tik žemos kvalifikacijos darbo vietas“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Analitiko nuomone, darbuotojų trūkumo problema galėtų būti sprendžiama investuojant į profesinį orientavimą ir ugdymą karjerai bei valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose skirstant, prieš tai atsižvelgus į ūkio raidos prognozes ir tendencijas.

MOSTA konstatuoja, kad spartus Lietuvos ekonomikos augimas ir pagrindinių ekonominių rodiklių atstatymas į prieškrizinį lygį kol kas nepadėjo iki galo suvaldyti prastėjančios demografinės situacijos. Per praėjusį dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 400 tūkst., o vidutinis gyventojų amžius padidėjo 4 metais.

2018 metais dirbantys pensinio amžiaus gyventojai sudarė 6 proc. šalies samdomų darbuotojų. Nors daugiausiai jų dirbo kiemsargiais, namų valytojais ir pagalbininkais, tačiau gana didelė dalis dirbusiųjų buvo gydytojai specialistai bei bendrosios praktikos gydytojai.

Teks dirbti ilgiau
Pastebima, kad pensinį amžių pasiekusių darbuotojų situacija toli gražu nėra vienoda.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pensinio amžiaus darbuotojų grupė nėra homogeniška, skirtingose vyresnių asmenų amžiaus grupėse populiariausios profesijos skiriasi. Sulig vyresniu amžiumi aukštos kvalifikacijos darbuotojų dalis buvo didesnė, o žemos kvalifikacijos darbuose dirbančių vyresnio amžiaus darbuotojų dalis – traukėsi“, – sako G. Jakštas.

Pasak jo, viena darbo vyresniame amžiuje priežasčių yra ta, kad gyventojų sveikas darbingas amžius ilgėja ir dirbdami senjorai jaučiasi geriau save realizuojantys. Be to, vis didesnė dalis gyventojų dirba aukštos kvalifikacijos darbuose, kuriuose dirbama ir  sulaukus solidaus amžiaus.

„Viena iš tęsiamo darbo priežasčių yra nepakankamos pensijos, neleidžiančios išlaikyti įprasto pragyvenimo lygio. Tarkime, Nyderlanduose, Turkijoje ir Kroatijoje gyventojai gauna aukštesnes pajamas, nei buvo jų atlyginimas, tačiau Lietuvoje išėjus į pensiją pajamos sumažėja maždaug trečdaliu, tad natūralu, kad esant pakankamai gerai sveikatai, turint galimybę dirbti mėgstamą darbą, siekiama bent dalinai išlikti darbo rinkoje“, – konstatuoja jis.

Tyrimo duomenys nesuteikia galimybių vienareikšmiškai įvertinti, ar pensinio amžiaus samdomi darbuotojai yra diskriminuojami darbdavių, tačiau akivaizdu, kad dirbančių pensininkų draudžiamos pajamos yra žemesnės, palyginti su vidutinėmis visų samdomų darbuotojų pajamomis. 2018 metais pensinio amžiaus žmonės uždirbo vidutiniškai 708 eurus, kai vidutinės visų šalies samdomų darbuotojų draudžiamosios pajamos siekė 936 eurus.

„Tačiau priežastys mažesnėms draudžiamoms pajamos atsirasti gali būti įvairios ir nebūtinai susijusios su vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija. Tikėtina, kad pensinio amžiaus darbuotojai dažniau dirbo ne visu etatu. Duomenys apie etato dydį tyrimo metu nebuvo prieinami“, – atkreipia dėmesį MOSTA ekspertas.

Prognozę 2018-2022 metams pateikusios MOSTA atstovas pabrėžia, kad naujų samdomų darbuotojų poreikio prognozės sudarytos vidutiniam laikotarpiui ir per jį net nebūtų spėta paruošti reikalingų darbuotojų.

G. Jakšto vertinimu, dėl to turėtų būti skatinamas gyventojų tęstinis mokymasis, kuris leistų lengviau prisitaikyti kintančioje rinkoje, taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys tikslingam bedarbių perkvalifikavimui, emigrantų susigrąžinimui ir užsieniečių pritraukimui.

Į viršų