facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Gydytojo laukiamajame žaislinę mašinėlę burzgina šešiametis berniukas. Viena rankutė sutinusi iki peties. „Pasirodo, įgėlė pusgyvė širšė, – sako jo mama. – Nebūčiau patikėjusi, kad taip gali būti. Įkyri širšė suko ratus aplink galvą, bandžiau išvyti per langą, tėkštelėjau rankšluosčiu, ji nukrito ant palangės. Suskambo telefonas, kol atsiliepiau, širšę užmiršau. O vaikas pasirėmė rankute į palangę ir suklykė… Atėjome išsitirti dėl alergijos.“

Vasaros džiaugsmus temdo alergija vabzdžių įgėlimui. Šiltas vasaros oras, saldūs prinokę vaisiai privilioja daugybę vapsvų ir bičių. Neretai nuo šių vabzdžių nukenčia tie, kas mėgsta užkandžiauti gryname ore. Įgėlimas skausmingas ir nemalonus, o baisiausia – sukelia pavojų jų nuodams alergiškų žmonių gyvybei. Apie pažangias apsisaugojimo priemones Šiaulių miesto žurnalistams papasakojo gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Jūratė Greičiuvienė.

Gelbsti adrenalino dozatorius
Nemalonius jutimus patiria ir nealergiškas sugeltas asmuo. Įgėlus bitei, reikia atsargiai ištraukti  geluonį ir, jei įmanoma, įgeltą galūnę kiek pakelti, o ant įgėlimo vietos uždėti šaltą kompresą. Šaltis sumažina skausmą ir tinimą. Kompresą reikėtų laikyti maždaug 10 minučių. Tačiau jei patinimas pradeda plisti ir simptomai sunkėja, vertėtų pasidomėti, ar žmogus turi gydytojo paskirtų antialerginių vaistų. Nedelsiant iškviesti medikus, jei būklė negerėja.

„Širšės, vapsvos ar bitės įgėlimas alergiškam žmogui gali sukelti staigią anafilaksiją, – sakė J. Greičiuvienė. – Aplink įgėlimo vietą atsiranda didelis pabrinkimas, gali smarkiai parausti oda. Anafilaksinis šokas išsivysto labai greitai, galimi tokie požymiai: delnų ir pėdų, ryklės ir liežuvio deginimas bei niežėjimas, ašarojimas, pabrinksta veidas ir kaklas, apima silpnumo jausmas ir karščio pylimas. Juntamas  gerklės smaugimas, stiprus dusulys. Žmogus gali uždusti dėl bronchų spazmų.“

Gydytoja alergologė teigia, kad pati idealiausia šiuo metu priemonė išvengti staigios mirties yra autoinjektorius. Jame yra vienkartinė adrenalino dozė, kuri išgelbsti gyvybę. Priemonę paprasta naudoti –  nuo injektoriaus nuimi dangtelį, prispaudi per drabužius prie šlaunies, palaikai 10 sekundžių. Vienkartinė adrenalino dozė apsaugo nuo anafilaksinio šoko. Susileidus  injekciją reikia išgerti antialerginių tablečių. Pasak gydytojos, tabletes patartina ne praryti, o sučiulpti, nes taip geriau rezorbuojasi. Jei būklė nėra pakankamai pagerėjusi, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, o jeigu savijauta gera, vizitas pas gydytoją nebūtinas.

Į pieštuką panašus prietaisas gali tilpti kišenėje, jokios dezinfekcijos leidžiantis vaistą nereikia. Ši vienkartinė priemonė (adrenalino dozatorius) alergiškiems žmonėms yra ligonių kasų kompensuojama.

Jei žmogus žino, kad yra alergiškas, autoinjektorių turi nešiotis nuolatos, ypač eidamas į gamtą.

Be to, gydytoja priminė, kad vapsvų, širšių toksinams alergiškų žmonių yra gana daug, ne visi apie tai žino. Širšės savo geluonį, savo nuodus gali panaudoti ne vieną kartą, o kelis. Su kiekvienu  įgėlimu sugeltajam asmeniui didėja rizika, kad toksinai  kitą kartą sukels stipresnę alerginę reakciją. Anafilaksinis šokas dažniau ištinka po pakartotinio sugėlimo.

Kaip išvengti
Rugpjūtį širšės būna ypač aktyvios ir piktos. Gausūs jų būriai dūzgia, kur pernokę vaisiai, atviros maisto atliekos. Alergiškiems žmonėms pavojinga vaikščioti po pievą basiems, judinti senų medžių brūzgynus, nes juose taip pat gali būti širšių lizdų.

J. Greičiuvienė pataria, pajutus, kad pakliuvote į širšių teritoriją, nepanikuoti, neskėsčioti rankomis, o kuo skubiau ramiai pasišalinti.

„Širšės mėgsta vietas, kur daug saldumynų, gėlių, kur spalvota ir sklinda malonūs kvapai. Venkite ryškių drabužių, saldžių gėrimų, kvapios kosmetikos vasarą, –  įspėja gydytoja alergologė. – Valgydami gamtoje būkite labai atidūs: širšė gali atsidurti jūsų burnoje ir su mėsos kąsniu, mirtinas pavojus kartais tūno mėgstamo gėrimo skardinėje.“

 

Į viršų