Dar gana anksti, o prie bibliotekos jau trypčioja mergaičiukė su glėbiu perskaitytų knygų. Neseniai grįžo iš senelių sodybos, oras buvęs prastokas, tad skaitymui laiko netrūko. Mokytojos pateiktą knygų sąrašą jau beveik įveikė, todėl bandys pildyti „Skaitymo iššūkio“ anketą.

2019 m. nacionalinės skaitymo skatinimo programos „Vasara su knyga“ „Skaitymo iššūkis“ jau ritasi į pabaigą, dalyvių skaičius perkopė 13 tūkst. Beveik pusė iš jų  įveikė jau visas 5 užduotis. Į akciją įsijungė net Tenerifėje, Kipre ir kitose šalyse gyvenančių skaitytojų.

Apie vis populiarėjančią skaitymo skatinimo akciją laikraščiui papasakojo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Inga Liekmanienė bei Šiaulių universiteto profesorė humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė.

Šiauliečių idėja suburia knygų gerbėjus
Kaip pritraukti skaitytoją į biblioteką, kaip padėti skaitančiam susigaudyti knygų jūroje? Siekdama sudominti grožine ir mokslo populiarinimo literatūra, skaitymo skatinimo programą „Vasara su knyga“ 2016 metais pradėjo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Idėja patiko ir išplito visoje Lietuvoje. Dabar akciją organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka. Šiemet „Skaitymo iššūkis“ vyksta ketvirtą kartą, o jo dalyvių kasmet daugėja, į skaitymo varžytuves įsitraukė ir skaitytojų iš užsienio.

Pasak I. Liekmanienės, pradžioje siūlyta per vasarą perskaityti 10 knygų, bet paaiškėjo, kad didelei daliai toks iššūkis sunkiai įveikiamas, apsiribota penkiomis.  O užduotys kasmet keičiasi, bibliotekininkai stengiasi sugalvoti žaismingų ir kad tektų bibliotekos lobiuose pasirausti. Tarkim, pernai reikėjo ieškoti knygos, kuri išleista skaitytojo gimimo metais. Neapsiribojama vien grožine literatūra. Viena iš užduočių ragina perskaityti knygų istorine, geografine ar kitokia tema – užduotys sudaromos taip, kad kiekvienas skaitytojas atrastų sau įdomių temų, autorių.

I. Liekmanienę džiugina, kad aktyviai įsitraukė kai kurie mokytojai, bendradarbiauja skirdami vasaros skaitymo užduotis. Liūdina, kad neretai vaikų atsineštuose sąrašuose tokios senos knygos, kurių biblioteka nebeturi: iš šimto knygų apie 30 proc. išleistos iki 2000 m. Problema yra ta, kad kai kurių klasikos knygų nėra naujai išleista.

Be to, bibliotekininkė abejoja, ar verta vasaros skaitymui skirti tokius kūrinius, kuriuose vaizduojamas vaikams nebepažįstamas, tolimas pasaulis. „Kai kurių daiktų pavadinimų jau man pačiai reikia ieškoti žodyne, jaunos mamos taip pat vargu ar paaiškins, – svarsto pašnekovė. – Ar neatbaidysime visai nuo skaitymo, versdami vaikus skaityti apie tai, kaip piemenėlis aveles praganė?“ Juk daugybė klausimų kils vaikui: kodėl ganė, kodėl avelės pasigedę mobiliuoju telefonu mamai nepaskambino…  

„Nesakau, kad klasikos nereikia, ją mokykloje su mokytoja analizuos, – teigia bibliotekininkė. – O vasaros skaitymui siūlyčiau imti naujas, žaismingas, linksmas knygas. Vaikiškų knygelių monstriukai, vampyrai taip pat vertybių moko, su jausmais, emocijomis supažindina.“

Puikus laisvalaikis
„Neretai į „Skaitymo iššūkį“ įsitraukia ir pradinukų tėvai, kurie ateina padėti vaikui išsirinkti knygų. Pasitaiko, kad tai pirmas jų apsilankymas bibliotekoje, susidomi gražia aplinka, žaidimų kampeliais, inovatyvių technologijų galimybėmis, robotikos užsiėmimais, kitomis veiklomis, –   sako I. Liekmanienė. – Taigi bibliotekos ne tik suteikia galimybę  praplėsti akiratį, domėtis knygų pasaulio naujienomis, bet yra draugiška šeimoms su mažais vaikais.“

Bibliotekininkę džiugina, kad skaitytojų bendruomenė plečiasi, kai kurias knygas tenka rezervuoti iš anksto. Yra vaikų, kurie po 100 knygų per vasarą perskaito. Jos pastebėjimu, mažiausiai skaito 5– 10 klasių mokiniai, ypač berniukai. Gimnazistai jau skaito daugiau, ypač programinės literatūros.

O akcijos „Vasara su knyga“ dalyviai, pasak I. Liekmanienės, stebina išradingumu rinkdamiesi  knygas, tačiau tarp populiariausių vis dėlto išlieka  2018 m. pirmavusi Rūtos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“. Mėgstama ir kita šios autorės knyga „Druska jūrai“. Jas skaito ne tik moksleiviai – sukrečiantys pasakojimai apie skaudų istorinį laikotarpį sudomina ir suaugusiuosius, panašiai kaip K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“. Iš kelionių temos daug kas renkasi D. Kutraitės knygą „Nokstančių bananų kvapas“.

I. Liekmanienė labai mėgsta kalbėtis su bibliotekos skaitytojais, išklausyti, kokios knygos jiems patinka, kodėl. Rekomenduoja kitiems tik tas knygas, kurias pati yra perskaičiusi, žino – kad skaitytojas nenusivils. Pasak bibliotekininkės, visai mažiukams puikiai tinka šiauliečio Dainiaus Šukio spalvingos žaismingos knygelės, pavyzdžiui, „Višta, kurią prarijo rūkas“. Labai mėgstama R. Scotton  knygelė „Katinėlis Juodis“. Kol skaitytojai maži, nereikia ilgo teksto, tėveliai ieško jiems knygų su dideliu šriftu, kai kurie prašo skiemenimis parašytų.

Daug paaugliukų skaito Tomą Dirgėlą, Vytautą Račicką, pamėgo J. Kinney  „Nevykėlio dienoraščius“. Linksma, žaisminga knyga Pamelos Butchart „Mūsų mokyklos direktorius – vampyras!“ Vyresniems paaugliams nepamainoma knyga J. K. Rowling „Haris Poteris“. Kiek ten gražios fantazijos...

Pastarųjų metų I. Liekmanienės atradimas, kurį ji rekomenduoja suaugusiesiems, – „ 21 pamoka XXI amžiui“. Tai Y. N. Harari, bestselerių „Sapiens“ ir „Homo Deus“ autoriaus, hitas apie didžiausius šių dienų žmonijos iššūkius, nulemsiančius ateitį.

„Manau, kad didelis malonumas yra pasimėgauti šiugždančių knygų puslapiais, dalelę savo laisvo laiko skirti fantazijos, įspūdžių, apmąstymų pasauliui“, –  apibendrino I. Liekmanienė.

Sveikintina iniciatyva
„Puiki mintis gimė bibliotekininkams. Skaitymo skatinimo renginiai labai naudingi, – laikraščiui sakė Šiaulių universiteto profesorė humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė, – ar tai būtų akcija „Knygų kalėdos“ ar „Vasara su knyga“. Šiuo projektu orientuojamasi į žmogų, kuris atostogauja, daugiau laisvo laiko turi, dalį jo gali paskirti ir skaitymui. Kai visuomenė nelabai skaitanti, svarbu atsigręžti į skaitymo kultūrą.“

Profesorės teigimu, kad nuo mūsų bibliotekos „Skaitymo iššūkis“ prasidėjo, labai sveikintina.

Įtraukia žaismingos užduotys. Pernai profesorė dalyvavo „Skaitymo iššūkyje“, teko ieškoti knygos, kuri išleista jos gimimo metais. „Pasijutau kaip archeologė, teko grįžti į tas dienas, kai nebuvau sąmoninga, pasidomėti, kokios knygos tuomet buvo leidžiamos. Radau Vilio Lacio, latvių  rašytojo, kūrinį, kurio kitu atveju nebūčiau skaičiusi“, – atviravo D. Maskuliūnienė.

Pasak jos, kūrybingi užduočių rengėjai gali rekomenduoti perskaityti seniai užmirštą to krašto rašytojo knygą – kiekvienąsyk naujas atradimas.

Profesorė skatintų aktyviau akcijoje dalyvauti gimnazijas, universitetus. Džiugu, kad jos dalyviai gali laimėti vertingų prizų.

Klasika nesensta
Knygos bibliotekose susidėvi, o naujų programinių klasikos kūrinių išleisti neskubama, gal dėl to ne visus sąrašo autorius pavyksta moksleiviui gauti. Antra vertus, skaitytinų knygų sąrašai nuolat atnaujinami, neseniai išleistas K. Urbos parengtas skaitytinos literatūros sąrašas 1–10 klasei. Jame įtraukti tiek klasikos, tiek šiuolaikiniai kūriniai. Profesorės teigimu, J. Biliūnas, P. Cvirka tebėra  aktualūs, nes tai klasika.

„Šiuo metu rašau straipsnį apie Vaižgantą, nepelnytai primirštą rašytoją, kurio 150-osios gimimo metinės šiemet minimos, – kalbėjo prof. dr. D. Maskuliūnienė. – Kokie nuostabūs tekstai! Skaitai naujomis akimis ir negali atsigėrėti.“ Ji rekomenduoja iš naujo perskaityti Vaižganto  „Pragiedrulius“, „Nebylį“ – kokie aštrūs siužeto vingiai. O koks kalbos grožis kūrinėlyje „Tėvelis obuolį reškia“!  

Savotiško šarmo gali atrasti naujai perskaitęs V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Įdomu pažvelgti į J. Paukštelio romano  „Kaimynai“ gyvenimus.“

Pasak profesorės, kažkada mokykliniais metais skaityti kūriniai, juose pavaizduota nutolusi tikrovė  gali atsiverti kitomis spalvomis.

Iš šiuolaikinių rašytojų įtaigumu dėmesį patraukia Renatos Šerelytės kūryba. Apie skaudžias aktualijas, susvetimėjimą, gyvenimo purvą kalba Lauros Sintijos Černiauskaitės „Šulinys“.
Profesorė rekomenduoja perskaityti ką tik debiutavusios prozininkės Monikos Baltrušaitytės novelių knygą „Išėję prie upės“. Trumpi tekstai, o juose neišsakoma gelmė, įdomios situacijos, psichologiniai žmonių portretai.  

Prof. dr. D. Maskuliūnienė neseniai perskaitė Nikos Kazantzakio, vieno iš svarbiausių XX a. graikų filosofų ir moderniosios literatūros autorių, knygą „Gaikas Zorba“. Jam rūpi suvienyti kūno ir sąmonės dualumą, įminti žmogui būdingus vidinius konfliktus. Sąmoningai šį kūrinį rinkosi, nes buvo mačiusi antrinius variantus – pagal jį pastatytas filmas, ne vienas baleto ar teatro spektaklis. Rūpėjo grįžti prie originalo, pirminio šaltinio.

Profesorės teigimu, kai skaitai, pats autentiškai paimi tai, kas perteikta autoriaus, išlaisvini vaizduotę. Filmą žiūrėdamas tik svetimą interpretaciją vartoji.

„Skaitymas pažadina vaizduotę, mąstymą, pats tampi kūrėju, – sakė prof. dr. D. Maskuliūnienė. – Gali ir elektroninę knygą ar kitokia forma skaityti, svarbu, kad skaitytum. Turėtume pasiekti, kad ant mūsų stalo knyga gulėtų kasdien. Vienas gal ją per kelias dienas perskaitys – kitas skaitinės porą mėnesių. Labai svarbu, kad būtum skaitymo proceso sūkuryje. Skaitydamas žmogus įgyja platesnį žodyną, analizuoja veikėjų charakterius, labiau įsigilina į savo vidinį pasaulį, patiria didelį  malonumą. Skaitymas turi tapti mūsų kasdieniu įpročiu.“

Užkrečianti žaismė
Bibliotekininkės I. Liekmanienės paraginta, užsiregistravau „Vasara su knyga“ svetainėje. Pasirodo, užduotys tikrai nėra labai sunkios. Iš šią vasarą skaitytų knygų sunkiau buvo rasti, kuri prasidėtų mano vardo raide. Juokinga, kai anglišką pavadinimą programa išvertė į lietuvių kalbą, raidės „T“ nebeliko, bet užduotis įskaityta. Su geltona spalva išgelbėjo šiaulietės „Plėviasparnės“, padovanojusios medaus koriu dvelkiančią savo rinktinę „Bičkopis“.

Užduotys įveiktos, gal vasaros pabaigoje iš bibliotekos išvažiuosiu dviračiu? Svetainėje rašoma, kad anketą galima pildyti kelis kartus, tada didesnė tikimybė laimėti.

Bet svarbiausia ne dovanos, o malonumas įsijungti į „skaitymo sūkurį“, pasiduoti rašytojo sukurto pasaulio vilionėms, ieškoti sielų bendrystės.

I. Liekmanienė: „Vasaros skaitymui siūlyčiau linksmas žaismingas knygas.“
Autorės nuotr.