facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvoje kasmet daugiau nei 100 žmonių miršta nuo tokios skaudžios ir staigios priežasties kaip užspringimas. Higienos instituto duomenys rodo, kad praėjusiais metais dėl užspringimo netekome 100, o 2017-aisiais – net 127 Lietuvos gyventojų. Dar šimtai žmonių miršta staiga sustojus širdžiai,

skendus, kai šalia esantys žmonės nemoka atlikti dirbtinio kvėpavimo ar naudotis defibriliatoriumi. Apmaudu, bet dėl laiku nesuteiktos pirmosios pagalbos Lietuvoje miršta daugiau žmonių, nei žūsta avarijose. Daugelio šių beprasmių mirčių galėtume išvengti ir džiaugtis savo artimaisiais šalia, jei mokėtume suteikti pirmąją pagalbą. Lietuvoje jau antrus metus įgyvendinama socialinė akcija „Aš galiu padėti“. Šios akcijos tikslas – kuo daugiau žmonių nemokamai išmokyti suteikti pirmąją pagalbą ir padėti ištikus nelaimei, kai svarbi kiekviena minutė.

Pirmiausia reikia įvertinti įvykio vietos saugumą
Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus koordinatorė, pirmosios pagalbos instruktorė Ilona Sungailienė teigia, jog pirmosios pagalbos tikslas yra savo rankose išlaikyti žmogaus gyvybę tol, kol atvyks ir viską perims kvalifikuoti gydytojai.

„Kai randame nukentėjusįjį, stengiamės jo nejudinti. Niekada nesiartinkite prie įvykio vietos, neįvertinę, ar prieiti yra saugu. Pirmiausia akimis įvertinate, ar įvykio vieta yra saugi ir ar galite prieiti. Jei jums kažkas kelia abejonių, prie įvykio vietos net nesiartinate. Iš karto kviečiate atitinkamas tarnybas.

Įvertinote, kad aplinka yra saugi, tada einate link nukentėjusiojo. Priėję prie nukentėjusiojo turite prisistatyti ir pasakyti, kad galite jam padėti. Tik gavus iš nukentėjusiojo sutikimą, teikiama pirmoji pagalba. Jei žmogus bus be sąmonės arba jo gyvybei grės pavojus, jūs be jokio atsiklausimo teikiate pirmąją pagalbą.

Kviečiant greitąją pagalbą yra akcentuojama, kur įvyko įvykio vieta, kiek yra nukentėjusiųjų, būtina prisistatyti. Niekada nepadėkite telefono ragelio nepabaigę pokalbio su dispečere, galite baigti pokalbį tik tada, kai pokalbį baigė dispečerė. Jei nežinosite ką daryti, bet kokiu atveju jums patars ir padės. Patiems medikams būti nereikia“, – teigė pirmosios pagalbos instruktorė I. Sungailienė.

Teikiant pirmąją pagalbą – būtinos saugos priemonės
Teikiant pirmąją pagalbą visada reikia išlikti ramiems, nepanikuoti, nesiblaškyti, nes kaip jausimės mes, taip pat jausis ir nukentėjusysis. Nukentėjusįjį reikia laikyti už rankos, žiūrėti jam į akis, raminti ir guosti. Tada žmogus jaučiasi žymiai ramiau ir saugiau. Taip pat teikiant pirmąją pagalbą negali būti jokio nusistatymo. Nei prieš rasę, nei prieš lytį, nei prieš tai, ar tas žmogus jums anksčiau kažką padarė, o dabar norite jam atkeršyti. Pirmoji pagalba yra teikiama be išimties. Teikiant pirmąją pagalbą per nukentėjusiojo kraują ir skysčius galima užsikrėsti tokiomis pavojingomis ligomis, kaip hepatitas B, hepatitas C, ŽIV, AIDS.

„Jei nukentėjusysis yra bendraujantis, jūs galite jo paklausti, ar neserga šiomis ligomis. Kito žmogaus net nereikia klausti, jis jums iš karto pasakys, kitas gali ir nežinoti, o kitas gali jums ir specialiai nepasakyti. Todėl yra naudojamos saugos priemonės. Yra tam skirtos kaukės, kurios ne visada būna vaistinėlėse, todėl patariu vaistinėse jas įsigyti. Ji yra dedama nukentėjusiajam ant veido, kad nebūtų jokio tiesioginio kontakto su nukentėjusiojo skysčiais. Jei neturėsite kaukės, galite panaudoti tai, ką turėsite po ranka – bintą ar medžiagos skiautę. Taip pat ir paprasta polietileno plėvelė jums pravers kaip saugos priemonė. Kita saugos priemonė yra pirštinės, kurias būtina mūvėti. Po to turite jas nusimauti taip, kad nepriliestumėte išorinės pirštinių pusės. Svarbiausias esate jūs, jūsų saugumas, todėl svarbu, kad niekuo neužsikrėstumėte“, – pasakoja I. Sungailienė.

„Teikiant pirmąją pagalbą vanduo ir maistas nėra naudojamas“
Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus koordinatorė, pirmosios pagalbos instruktorė I. Sungailienė pateikė pavyzdį: iš pradžių matome, kad vienas žmogus blaškosi, kitas sako, kad jam bloga ir tuoj praras sąmonę, trečias kraujuoja, o dar vienas sėdi automobilyje. Prie kurio nukentėjusiojo reikėtų prieiti pirmiausia? Pirmiausia pirmąją pagalbą reikia suteikti tam nukentėjusiajam, kuris nieko nebesako.

„Žmogų gali būti ištikusi klinikinė mirtis. Tokiu atveju vasaros laiku žmogus yra atgaivinamas nuo 5–7 min., o žiemos metu – nuo 10–20 min.

Radus žmogų be sąmonės tikriname jo širdies darbą. Pulsą tikriname kakle, rieše ir kirkšnyje. Niekada pulso negalima ieškoti savo nykščiu, nes per savo nykštį išgirsite savo širdies darbą. Pirmiausia patikriname, ar žmogus yra sąmoningas ar be sąmonės.  Priėjus prie nukentėjusiojo ir paėmus jį už pečių yra klausiama: kas atsitiko, vardas pavardė, kaip jaučiatės. Klausiame dėl to, kad pamatytume, jog žmogus į tokius klausimus reaguoja. Dar kiti būdai pažiūrėti, ar žmogus yra sąmoningas, galima švelniai patapšnoti per veidą arba švelniai įgnybti. Taip matysite, ar žmogus reaguoja.

Jog žmogus neprarastų sąmonės, visada yra keliamos galūnės aukščiau širdies ploto, 30 cm aukštyje. Po 10–15 min. jo savijauta iš karto pagerėja. Kuo daugiau kraujo priteka į galvą, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus nepraras sąmonės. Jei žmogus vis dėlto prarado sąmonę, jis yra verčiamas į stabilią šoninę padėtį.

Kai reikia nukentėjusįjį gaivinti, turime padaryti 2 įpūtimus ir 30 paspaudimų. Per minutę turite paspausti 100 kartų mažiausiai ir 120 kartų daugiausiai. Vanduo ir maistas nėra niekur naudojamas, kai teikiame pirmąją pagalbą. Taip pat negalima purtyti nukentėjusiojo“, – sakė Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus koordinatorė, pirmosios pagalbos instruktorė I. Sungailienė.

2019 08 05 14

Kai reikia nukentėjusįjį gaivinti, turime padaryti 2 įpūtimus ir 30 paspaudimų. Per minutę reikia  paspausti 100 kartų mažiausiai ir 120 kartų daugiausiai.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų