facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Mūsų vasaros neilgos ir saulutė lepina ne kasdien. Todėl turėtume kuo dažniau įkvėpti miško, parko ar pajūrio oro, akis paganyti sodrioje žalumoje ar dangaus bei jūros mėlyje. Vakarai dar ilgi, šviesūs, todėl vertėtų ne televizoriaus pultelius maigyti, o išeiti pasivaikščioti, bent kaimynės kardelių, jurginų žiedais pasigrožėti. Grynas oras, vandens pramogos, judėjimas gerina nuotaiką, stiprina nervų sistemą.

Tinkamas darbo ir poilsio režimas
Ne visi galime vasarą atostogauti, o kai kurie net atostogų metu nuo kasdienių rūpesčių rutinos nepajėgia atitrūkti. Centrinė nervų sistema atsakinga už daugelį organizmo funkcijų, jeigu nepailsime, ima kamuoti įvairūs negalavimai. Stresas mus lydi kiekviename žingsnyje: nesutarimai šeimoje, finansiniai sunkumai, vaikų ir giminaičių problemos ar nesusipratimai darbe. Viso to ištrinti iš gyvenimo neįmanoma. Norint išlaikyti stabilią nervų sistemą, užtenka laikytis nesudėtingų taisyklių: daugiau judėjimo gryname ore, pilnavertė mityba ir reguliarus miegas.

Norint užkirsti kelią nerviniam išsekimui, vaistininkas Rimvydas Blynas pirmiausia pataria laikytis miego režimo – eikime miegoti ir kelkimės tuo pačiu metu. Jo teigimu, norint ramiai išsimiegoti, negalima eiti į lovą iškart po sočios vakarienės arba po aktyvaus fizinio ar protinio darbo. Leiskime smegenims pasiruošti miegui ir atsipalaiduoti. Tam puikiai gali pasitarnauti nervus raminančios arbatos bei natūralūs vaistiniai preparatai. ,,Sudėtyje ieškokite valerijono, melisų ar paprastųjų sukatžolių. Jos padės organizmui nurimti ir sumažinti įtampą”, – teigia vaistininkas R. Blynas. Jis  rekomenduoja nepamiršti sporto – tuomet ne tik lavinami raumenys, kaulų sistema, bet ir ugdoma disciplina. Dirbant raumenims, organizmas išskiria laimės hormonus, kurie palankiai veikia nervų sistemą.

R. Blynas rekomenduoja net vasarą papildomai stiprinti savo nervų sistemą vaistiniais preparatais: vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis.

Svarbu gyvenimo būdas ir mityba
„Poilsis be galo svarbus mūsų sveikatai, – „Šiaulių naujienoms“ sako šeimos gydytoja Laimutė Čėsnienė. – Esame labai skirtingi, todėl ir ilsimės nevienodai: vieniems tinka plaukiojimas, maudynės, jodinėjimas, kelionės dviračiais, kiti mėgsta ramų pasivaikščiojimą. Miego poreikis taip pat skiriasi. Vienas pervargęs krenta kaip lapas – kitas niekaip užmigti negali.“ Jei nemiga kamuoja, šeimos gydytoja pataria keltis iš lovos, užsiimti kokia nors veikla. Vartytis nuo vieno šono ant kito ir leistis rūpesčių graužiamam – nėra gerai. Stresas tada visai išsekins. Griebtis vaistų irgi skubėti nereikėtų, jeigu tai laikinas sutrikimas.

„Vasarą nervų sistemą stiprinti geriau natūraliais produktais, o sintetinius dalykus atidėti į šalį, – pataria gydytoja L. Čėsnienė. – Naudokimės gamtos dovanomis, kol jos šviežios, pilnos stiprybės.“ Informacijos apie sveiką mitybą gausu, bet reikia atidžiai savo organizmo signalus stebėti, su gydytoju pasitarti. Daug diskutuojama, reikia ar nereikia papildomai vartoti vitamino D. Jis gyvybiškai svarbus kone visoms mūsų organizmo sistemoms bet kuriame amžiuje, o jo deficitą  Lietuvoje patiriame beveik kiekvienas. Saulės pas mus mažai, per vasarą nespėjame prikaupti.  Pasak gydytojos, kūdikiams visus metus reikia duoti vitamino D. Suaugusieji gauna šio vitamino iš žuvies ar jūros gėrybių, mažais kiekiais vitamino D yra gyvulinės kilmės produktuose, gausu  mėsinių gyvūnų kraujyje – tačiau kraujiniai vėdarai iš mūsų virtuvių išnyko.

Magnis – tai mikroelementas, kuris aktyvina fermentų veiklą, dalyvauja angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą. Jo trūkstant jaučiame stiprų nuovargį, kamuoja mėšlungis. Magnis svarbus taip pat kalcio ir vitamino C apykaitai. Žmogaus organizmas pats negali magnio pasigaminti, todėl jį turi gauti su maistu. Tačiau maiste ne visada yra pakankamas mikroelemento kiekis. Geriausi magnio šaltiniai yra daržovės ir grūdų produktai.

Cinkas svarbus protinei veiklai ir lytinei funkcijai. Kuo daugiau cinko organizme, tuo didesnis darbo efektyvumas ir intelektinis potencialas. Cinko iš aplinkos beveik negaunama. Literatūroje rašoma, kad jo gausu mėsoje ir jos produktuose, sūryje, kruopose, riešutuose, obuoliuose, kriaušėse, vyšniose, bulvėse, kopūstuose, šiek tiek yra kiaušiniuose. Daugiausiai cinko yra jūros gėrybėse, tačiau, pasak gydytojos, viena bėda – daugelis mūsų jūros gėrybių neįpratę valgyti, antra, nei Baltijos žuvys, nei kitos gėrybės neturi tiek cinko, kiek tos, kurias valgo Japonijoje.

Nėra absoliučios taisyklės, tinkamos visiems. Maistą renkamės pagal savo skonį, įpročius, galimybes, sveikatos būklę. Vis dėlto vasara turtinga daržovių, tad jų reikėtų valgyti kuo įvairesnių.
„Svarbu ne tik visavertiškai maitintis, bet ir branginti poilsio dienas, tinkamai pailsėti, – sako šeimos gydytoja L. Čėsnienė. – Mus puola labai daug mikroorganizmų, kuriuos turi atpažinti imuninė sistema. Dalį jų atpažinti padeda skiepai. O pervargimas susilpnina organizmo gynybines funkcijas, išvargusi nervų sistema nebepajėgia siųsti signalų. Žmogų ima varginti įvairios ligos. Norime būti sveiki – ilsėkimės. Ypač vasarą.“

2019 08 05 16

„Esame labai skirtingi, todėl ir ilsimės nevienodai: vieniems tinka plaukiojimas,
maudynės, jodinėjimas, kelionės dviračiais, kiti mėgsta ramų pasivaikščiojimą.
Miego poreikis taip pat skiriasi. Vienas pervargęs krenta kaip lapas – kitas niekaip
užmigti negali.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų