facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Panašu, kad visų bulvaro liepų miesto valdžia negelbės. Šiaulių miesto savivaldybė yra linkusi tartis tik dėl minimalių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro projekto pakeitimų. Medžių saugotojai to nesupranta. Jiems atrodo, kad miesto valdžiai visiškai nerūpi miesto gyventojų nuomonė. Tai, kad gyventojai ir valdžia negeba draugiškai susitarti, buvo akivaizdu ir vykusiame Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdyje.

Vieni kitų nesiklausė
Minėtame posėdyje aistrų tikrai netrūko. Abi pusės nebuvo linkusios viena kitos klausytis ir dėstė sau palankiausius argumentus, į kuriuos reaguota nušvilpimu arba plojimais.

Štai Šiaulių iniciatyvinės grupės „Saugokime Šiaulių medžius“ atstovė Monika Peldavičiūtė akcentavo, kad kiekvienas miesto medis yra miesto ir jo gyventojų turtas. Šiaulietės teigimu, kiekvienas medis yra labai svarbus kraštovaizdžio ekologinis komponentas, nes jis turi įtakos gyvenamosios aplinkos kokybei, gerina sanitarines, higienines ir mikroklimatines sąlygas, reguliuoja oro drėgnumą, cirkuliaciją, švelnina klimatą, mažina triukšmą, dulkių, cheminių teršalų sklaidą nuo gatvių, kitų taršos objektų, sudarydamas optimalias gyvenimo sąlygas žmogui.

Taip pat priminė, kad mes, kaip valstybė, esame įsipareigoję saugoti sveikatą, žmonių gerovę, natūralius išteklius ir ekosistemas bei skatinti sveikatos saugą ir sveiką aplinką, todėl dabar šiauliečiai būtent tai ir daro.

„Iki šių metų gegužės girdėjome, jog bulvaro liepos bus išsaugotos, bus šalinami tik 16 blogos būklės medžių. Tik kai pamatėme jau pasirašytą sutartį, sužinojome, kad bus daugiau medžių šalinama ne tik blogos būklės, todėl sunerimome ir stojome ginti liepų“, – paaiškino M. Peldavičiūtė.

Anot jos, šiauliečiams pasirodė neteisinga kirsti medžius vien todėl, kad jie yra estetiškai neišvaizdūs: „Kalbant apie estetiką ir vizualinį malonumą, tai gali būti labai subjektyvu, kiek gyventojų, tiek gali būti požiūrių. Ketinimas dėl to šalinti medžius šiame krizės laikotarpyje jau yra nebe etiška žmonių sveikatos gerovės požiūriu.“

Grasino teismu
Šiaulių iniciatyvinė grupė „Saugokime Šiaulių medžius“ norėtų, kad kiekvienos infrastruktūros planavimo metu būtų apskaičiuojama galima žala žaliajai infrastruktūrai ir užtikrinama, jog bet kokio projekto įgyvendinimo metu nenukentėtų ekosistema, vietoje esanti bioįvairovė ir būtų užtikrinta jos tolesnė apsauga.

Taip pat norėtų, kad Šiaulių bulvaro rekonstrukcijos projektas būtų koreguojamas taip, jog būtų įvertinta alternatyva išsaugoti visas ar reikšmingą dalį geros ir patenkinamos būklės liepų ir kitų vertingų želdinių, o senieji želdiniai būtų integruoti į projekto sprendinius ir jų visumą. Jog būtų kreipiamasi į ekspertus ir specialistus, kurie gali pateikti arboristinę ir kraštovaizdžio ekspertizę, paruošti ir įgyvendinti profesionalios priežiūros ir želdynų būklės gerinimo bei atstatymo planą.

„Raginame nedelsiant imtis  priemonių, kad būtų sustabdyti abejotino pagrįstumo ir teisėtumo veiksmai Šiaulių pėsčiųjų bulvaro želdynų atžvilgiu, kol nebus gauti atsakymai iš visų institucijų, į kurias buvo kreiptasi dėl projekto sprendinių pagrįstumo ir viešo intereso gynimo. Jeigu į tai atsižvelgta nebus, mes vadovausimės LR Konstitucija, stosime saugoti ekosistemos ir savo miesto“, – kalbėjo M. Peldavičiūtė.

Išdėstytoms mintims pritarė ir kiti susitikime dalyvavę šiauliečiai. „Medžiai mums teikia vėsą, gaivą, paukščių čiulbesį. Kas nutiks, kai mums atvešite klonus? Jeigu vaikštote centrine gatve, matote, kokie ten apsamanoję medžiai, įkalinti tose grotose, jie ten neauga, skursta. Aš čia matau pinigų plovimą ir viskas.“ „Kažkas įvyko su mūsų jausmais, sąžine, protu, kažką ne taip darome. Manau, teisingiausia būtų susirinkti atskirai ir be jokių ambicijų pasirašyti taikos sutartį. Nereikia mūsų apgaudinėti, kad čia projektai jau paruošti ir negalima jų koreguoti. Savivaldybės vadovai turi viską gerai apgalvoti ir padaryti išvadas, nes taip elgtis negalima“, – guodėsi šiauliečiai.

Pateikė rekomendacijas
Dendrologas Arvydas Rutkauskas sakė suprantantis žmonių norą išsaugoti bulvaro liepas. Užsiminė, kad šiuo atveju galima pasielgti pagal du scenarijus: bulvarą atnaujinti ištisai iš karto arba palaipsniui. Anot jo, ištisinio atnaujinimo atveju medžiai būtų vienodos struktūros, augimo greičio, būtų sukurta saugi estetiška erdvė, o patys medžiai reikalautų mažiau priežiūros ir pinigų.

Nusprendus medelius atsodinti palaipsniui, neliktų vientiso vaizdo, sumažėtų gyventojų saugumas, būtų sunku prognozuoti, kada medžiai išlūš ir žus, nebūtų galimybės padaryti medžiams augti tinkamų sąlygų. Be to, po 10 ar 20 metų sergantys medžiai gali užkrėsti naujai pasodintus, o tai reikštų papildomas lėšas Savivaldybei.

„Abu variantai yra galimi, kurį iš jų pasirinkti, spręsti ne mums dendrologams, bet Savivaldybei ir visuomenei“, – kalbėjo A. Rutkauskas.

Neįžvelgė galimybių kažką keisti
Į tribūną prieš miesto gyventojus stojusi viena iš Vilniaus gatvės projekto bendraautorių Asta Kiaunienė patikino, kad rengiant projektą buvo atsižvelgta į visas dendrologų rekomendacijas.

„Atsižvelgę į dendrologų išvadas, Vilniaus gatvėje numatėme kirsti 109 medžius ir pasodinti 181 medį. Papildomai visas erdves, ypač Draugystės prospekto zoną, kur atsiveria važiuojamoji gatvė, paversti žaliąja zona ir ten pasodinti ypač daug naujų želdinių. Apskritai mūsų siūlomu atveju želdinių atsirastų trečdaliu daugiau, nei yra iki šiol“, – pasakojo A. Kiaunienė.

Taip pat ji akcentavo, kad buvo organizuojamas ne vienas viešas renginys, kuriame šiauliečiai galėjo išsakyti savo nuomonę dėl ketinimo kirsti bulvaro liepas, bet tuomet niekas tam neprieštaravo.

„Pati ne vieną kartą uždaviau klausimą, koks būtų gyventojų požiūris dėl medžių kirtimo, ir neišgirdau nė vieno atsakymo apie tai, kad medžių nereikėtų kirsti“, – akcentavo projekto bendraautorė.

Taip pat specialistė teigė, kad nėra jokios galimybės koreguoti projekto. Tokiu atveju, anot jos, projektą reikėtų pakeisti iš esmės: „Pagal dendrologų išvadas, senieji medžiai yra pažeisti grybinių ligų ir turi įvairius puvinius apačioje. Nemanau, kad tikslinga šiandien juos palikti ir po kelerių metų vėl atsodinti. Tokiu atveju turėtumėme visišką chaosą, geriau jau dabar medžius atnaujinkime ir gatvę pilnai sutvarkykime.“

Pasiūlė viską gerai apsvarstyti
Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė kalbėjo, kad didžiuliai pokyčiai mieste yra sveikintini: „Kalbame ne vien apie trinkeles, bet želdynų atsinaujinimą, tik jie privalo būti prižiūrimi. Jeigu jie patirs tokią pačią dalį kaip jau renovuota bulvaro dalis, turėsime apgailėtiną rezultatą.“

Anot jos, iš vienos pusės, jeigu medžiai bus atsodinami tokių apimčių, kaip dabar numatyta projekte, jie reikalaus didesnės priežiūros negu anoje bulvaro pusėje, nes kuo didesnis medis, tuo sunkiau jį priauginti naujoje vietoje. Kita vertus, jeigu iš tiesų senuosiuose medžiuose yra puvinių, gali būti, kad jų priežiūra kainuos brangiau nei atsodinimas naujais.

„Kviečiu viską gerai apgalvoti ir įvertinti mūsų finansines galimybes, žmonių pajėgumus. Siūlau nestabdyti šio projekto ir jo neperdarinėti. Aišku, galima senųjų medžių šiek tiek palikti, bet sakyti, palikti juos visus, manau, nesusipratimas ir gana didelis“, – nepasiduoti emocijoms ragino R. Stuopelienė.

Advokatui Sauliui Dambrauskui pasirodė, kad valdžia su miesto gyventojais net nėra linkusi derėtis. „Stebėdamas iš šalies, mačiau tik viena, kad konfliktas yra be sprendimo, o šis susitikimas daugiau  surengtas Savivaldybei išsakyti savo poziciją nei išklausyti visuomenę. Iš esmės pasirinkimo galimybė yra siejama su projekto pakeitimo galimybe, ir jeigu iš to kils teisminis procesas, labiau tikėtina, kad projektas iš viso nebus įgyvendintas. Mano pasiūlymas, kad projektuotojai pamąstytų, kokios galimybės yra atkurti bulvarą palaipsniui, investuojat pinigus į medžių priežiūrą. Tam reikalingi projektiniai sprendiniai, bet jeigu manysite, kad  forsavimas yra vienintelis geriausias būdas, tai galite įklimpti į teisminius procesus ir tai tikrai nebus greičiau“, – valdžios atstovus perspėjo advokatas.

Išklausę visus pasisakius, savo nuomonę išsakė ir Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos nariai. Vieni iš jų iš karto pabrėžė, kad už siūlomą projektą, koks yra numatytas dabar, nebalsuos. Kiti buvo labiau linkę palaikyti Savivaldybės administracijos sprendimą.

Po balsavimo paaiškėjo, kad už numatytą dabartinį Vilniaus gatvės projekto tęsimą pasisakė 6 Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos nariai, 1 – susilaikė ir 1 – buvo prieš.

2019 07 17 1

Panašu, kad bulvaro liepos vis dėlto bus nukirstos.
Autorės nuotr.

2019 07 17 5

M. Peldavičiūtė kalbėjo, kad miesto medis yra didelis turtas.
Autorės nuotr.

2019 07 17 6

A. Rutkauskas perspėjo, kad sergantys medžiai gali užkrėsti naujai atsodintus.
Autorės nuotr.

2019 07 17 7

Posėdyje svarstyta, kaip elgtis dėl bulvaro liepų.
Autorės nuotr.

2019 07 17 4

Gyventojai pasisakė prieš liepų kirtimą.
Autorės nuotr.

 

Į viršų