facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Liepos 15-ąją sukako 75 metai, kai buvo likviduotas Šiaulių getas. Šiai datai paminėti skirti renginiai prasidėjo sekmadienį, liepos 14 dieną, jie tęsėsi pirmadienį – liepos 15 d. Dviejų  bendruomenių vadovai kvietė bendrapiliečius prisidėti prie liūdnos datos paminėjimo, mokytis tolerancijos, pakantumo, bendrystės, nors patys nesutarė dėl bendro renginių organizavimo. Kai kurie garbingi svečiai buvo kantresni: jie Holokausto aukas pagerbė abi dienas. Renginyje dalyvavo Japonijos, JAV, Izraelio ambasadų atstovai, svečiai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitų miestų bendruomenių, LR Seimo ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovai.

„Gyvųjų maršas“
Šaulių apskrities žydų bendruomenė organizavo ,,Gyvųjų maršą“ nuo paminklinio akmens Trakų-Ežero gatvių kampe, žyminčio Šiaulių žydų geto vartus, eisenos dalyviai pagerbė atminimą tų, kurie ilsėjosi vandališkai išardytose senosiose žydų kapinėse Žalgirio-Rėkyvos g., po to žygiavo iki Šiaulių geležinkelio stoties bei lankėsi Kužių memoriale.

„Gyvųjų maršu“ paminėjome tragišką datą – prieš 75 metus iš Šiaulių geto per 6 000 žydų pradėjo mirties kelią į Aušvico, Dachau, Štuthofo pasmerkųjų stovyklas, – sakė Sania Kerbelis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas. – Minėjime dalyvavo žmonės iš JAV, Izraelio, miesto Savivaldybės, Seimo, visų aplinkinių žydų bendruomenių. Labai jautrus pavykęs renginys, pirmas toks „Gyvųjų maršas“ Šiauliuose.“

Į klausimą, kodėl rengiami atskiri paminėjimai, S. Kerbelis atsakė, kad tokiai datai renginių negali būti per daug.

Atmintis gyva
Liepos 15-ąją Šiaulių geto likvidavimo 75-ųjų metinių minėjimo renginius organizavo Šiaulių krašto žydų bendruomenė. Renginio pradžia – Šiaulių geto paminklinis akmuo Trakų-Ežero gatvių kampe. Čia dedamos gėlės, atminimo akmenukai,  iš degančių žvakučių suformuojama Dovydo žvaigždė. Jautriai skamba Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos smuikininkių atliekamos žydiškos melodijos.

Šiaulių geto likvidavimo 75-ųjų metinių minėjimas vyko Chaimo Frenkelio vilos parke. Ekrane – Šiaulių geto kalinių vardai ir pavardės. Scenoje Kiryat Ono (Izraelis) konservatorijos mokinių orkestras. Minėjimas pradedamas Lietuvos ir Izraelio himnais.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės atstovas Josifas Buršteinas laikraščiui sakė, kad geto likvidavimo metu jame dar gyveno apie  3 000 žydų. Karo išvakarėse Šiauliuose buvo įsikūrę per 14 tūkstančių, nes nemažai atbėgo iš Klaipėdos krašto bei Lenkijos. Jo šeima spėjo pasitraukti į Rusiją, bet dar vaikas būdamas girdėjo baisių tautiečių pasakojimų apie tai, kas dėjosi gete. Pasak J. Buršteino, nemažai daliai žmonių išgyventi padėjo tai, kad galėjo dirbti Ch. Frenkelio fabrike, Venclauskaičių įsteigtoje siuvykloje.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai Šiauliuose gyveno aktyvų politinį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą. Jie statė sinagogas, ješivas (dvasines mokymosi įstaigas) ir kitas švietimo įstaigas, kūrė profesines sąjungas, bankus, ligonines, labdaros organizacijas, šalpos įstaigas. Prieš pat karą Šiaulių mieste gyveno apie 6500–8000 žydų tautybės žmonių.

Getui buvo parinktos dvi vietovės: Kaukazo priemiestis ir ruožas tarp Ežero ir Trakų gatvių. Iš pradžių buvo apgyvendintas Kaukazo, paskui Ežero-Trakų g. getas. Galutinai žydų perkėlimas baigtas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Abiejuose getuose atsidūrė apie 4 000–5 000 žydų. Geto gyventojai buvo priversti dirbti privalomus darbus Zoknių oro uoste, durpynuose, gamyklose, fabrikuose ir pan.

Kylančias problemas dėl gyventojų pertekliaus gete vokiečių valdžia paprastai spręsdavo surengusi naują suėmimą, kuris baigdavosi žudynėmis užmiestyje. 1941 m. vasarą Kužių miške įvyko pirmosios Šiaulių žydų žudynės, nužudyta keli tūkstančiai žydų ir kitų tautybių  asmenų.

1943 m. gale panaikinamas vienas iš getų, pavadintas Kaukazu, iš kurio visi gyventojai perkeliami į koncentracijos stovyklas, o 1944 m. liepos viduryje toks pat likimas ištinka ir kitą Šiaulių getą.

Faina Kurliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, išsakė skaudžius išgyvenimus. Jos mama 10 metų mergaitė, kalėjo Šiaulių gete. Vaikų akcija jos nepalietė tik dėl to, kad jos motina, Fainos močiutė, už mergaitės gyvybę atidavė savo auksinius dantis. „Koks kitų vaikų likimas – niekas tiksliai nežino“, – teigė F. Kurliansky. Ji priekaištavo, kad Lietuvoje pagerbiami asmenys, prisidėję prie Holokausto vykdymo, ironiškai kalbėjo apie Jono Noreikos „pagalbą“ žydams.  F. Kurliansky akcentavo, kad tiesos dar nėra, kol nesugrąžintas žydų turtas, kol neįvardytas tikrasis kai kurių asmenų vaidmuo nacių okupacijos metais. Šiauliai kalbėtojos atmintyje siejasi su artimų žmonių netektimi, pažeminimu ir kančiomis. Žydų izoliacija – tai ne apsauga,  o visiškas paniekinimas, skurdas, badas, kankinimas, sušaudymai aplinkiniuose miškuose. geto likvidacija – tai kelias į mirtį: į Dachau ar Štuthofą.

Ida Vileikienė gimė gete, mamai pavyko nuslėpti nėštumą. Ji buvo dvejų metukų, kai suvyniotą į pagalvę, tėvas išnešė iš geto. Dėkinga savo gelbėtojams, gyvenusiems Dvaro gatvėje. „Neturtingi žmonės turėjo be galo didelę širdį, – sakė moteris. – Vaikystė jų namuose pilna nepriteklių, bet išvengiau tėvų lemties.“ Adolfui ir Zofijai Staškams ji dėkinga už gyvenimą, už tai, kad turi šeimą. Gelbėtojams paskirti Lietuvos ir Izraelio apdovanojimai. „Tikiu, kad žmogus gali suteikti  džiaugsmą net visai svetimam. Žmogiška sielvartauti, bet džiugu, kad buvo žmonių, kurie suteikė šansą išgyventi. Visada juos atsiminsiu“, – sakė I. Vileikienė.

Izraelio ambasadorius Amir Maimon susirinkusius paragino, gerti daug vandens, kad Saulės mieste lankydamiesi žmonės nenukentėtų nuo kaitrios saulės, kvietė būti vieningiems ir papriekaištavo, jog dvi Šiaulių žydų bendruomenės nemoka tarpusavy susitarti: „Dažnai pagalvojame apie drąsą, heroizmą. Rūpinimasis vienas kitu sudėtingiausiose situacijose yra heroizmas. Heroizmas – tai pabėgimas iš geto. Heroizmas ir likti gete, nes aukoji savo gyvybę. Man herojai yra  tie, kuriuos kankino, žudė, ir tie, kas išdrįso suteikti pagalbą. Kalbame apie vienybę. Kai kurie iš mūsų buvome renginyje vakar. Matau ambasadų atstovus, Seimo narį. Buvau vakar renginyje Kaune, skubėjau į Šiaulius, kad būčiau kartu su jumis. Aš myliu bendruomenę, man rūpi, todėl kalbu atvirai: yra absurdas turėti dvi ceremonijas vieną po kitos tuo pačiu klausimu. Pagalvokite apie tuos, kas neišgyveno, kaip jie įvertintų? Yra normalu turėti skirtumų ir nuomonę  skirtingą turėti – normalu. Bet yra dalykų, dėl kurių susitarti būtina.  Gyvenimas ir meilė, kurią sukuriame, yra gyvenimas, kurį išgyvename.“

Susiklausymo, supratingumo, vienybės linkėjo kalbėję Šiaulių miesto valdžios ir LR Seimo atstovai, Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Šiaulių krašto žydų bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer dėkojo svečiams ir visiems, kas padėjo renginį organizuoti. Pasak jo, istoriniai atminties ženklai mums gali padėti suprasti ar bent priversti  susimąstyti, kas atsitiko ir kodėl. „Visai netoli vaikščiojo žmonės, atskirti nuo visko, kas jiems brangu, – sakė N. Gleizer. – Jų atmintis reikalauja solidarumo ir bendrystės.“  

Memorialinė lenta J. Borevičiui
„Jei išgelbėji vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“, – yra sakęs Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius Stasys Kazėnas SJ, kalbėdamas apie pastangas įamžinti Pasaulio tautų teisuolio  J. Borevičiaus atminimą. Vakar atidengta memorialinė lenta minint Šiaulių geto likvidavimo 75-ąsias metines, o Lietuvos jėzuitams šiemet minint 450 metų misijos šalyje jubiliejų.

Pasak tėvo S. Kazėno, J. Borevičius parūpindavo  dokumentus, surasdavo, kas išvestus iš geto žmones priims. „Čia buvo visas tinklas sukurtas“, – sakė kunigas. Yra duomenų, kad J. Borevičius bendradarbiavo su Kužių klebonu A. Kleiba, P. Dziegoraičiu, J. Paukščiu, buvo Žydų gelbėjimo komiteto narys. Jo ir aplinkinių šviesuolių namai pasitarnavo prieglobsčiu daugeliui nelaimingųjų. Teigiama, kad šie asmenys išgelbėjo 150 asmenų.

Iš Alytaus kilęs Jonas Borevičius baigęs gimnaziją įstojo į jėzuitų ordiną, kunigu įšventintas 1937 m. Naciams okupavus Lietuvą J. Borevičius pakviečiamas dirbti Šiaulių Prekybos instituto studentų kapelionu ir Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektoriumi. Žydų naikinimo dienomis aktyviai įsijungė į pogrindžio veiklą ir žydų gelbėjimo darbą. Artinantis rusų armijai vienuolis slapta pasiekė Šveicariją, vėliau įsikūrė JAV. Už nuopelnus ateitininkams, skautams ir šauliams yra pažymėtas garbės ženklais. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, vadovavo lietuviškoms radijo valandėlėms. Nepamiršo tėvynėje persekiojamų lietuvių, prašė juos remti moraliai ir materialiai.

Po jėzuito kunigo pagerbimo Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko koncertas – koncertavo iš Izraelio atvykęs orkestras.
Po to minėjimo dalyviai pagerbė žuvusiuosius Šiaulių r. Kužių memoriale, lankėsi Radviliškio geležinkelio stotyje, iš kurios į koncentracijos ir naikinimo stovyklas buvo vežami getų kaliniai. Iš čia į nežinią riedėjo ir tremtinių vagonai.

2019 07 15 9

Šiaulių geto paminklinis akmuo Trakų-Ežero gatvių kampe: čia dedamos gėlės, atminimo akmenukai,  iš degančių žvakučių suformuojama Dovydo žvaigždė.
Rasos ŠIAUČIŪNAITĖS nuotr.

2019 07 15 11

Šiaulių geto likvidavimo 75-ųjų metinių minėjimas vyko Chaimo Frenkelio vilos parke.
Rasos ŠIAUČIŪNAITĖS nuotr.

2019 07 15 12

Prie vakar atidengtos Pasaulio tautų teisuolio  J. Borevičiaus atminimui skirtos lentos  F. Kurliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, ir J. Borevičiaus sūnėnas Mečislovas Borevičius.
Rasos ŠIAUČIŪNAITĖS nuotr.

Į viršų