facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Praėjusią savaitę Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje bei „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje lankėsi „Nacionalinės ekspedicijos“ filmavimo grupė. Ch. Frenkelio viloje „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviams Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza papasakojo apie Frenkelių šeimos likimą, pristatė viloje eksponuojamus eksponatus, atskleidė, kuo ypatingas pats interjeras. Taip pat pakvietė pasigrožėti rožynu. O ekskursijos pabaigoje svečiai galėjo paragauti ir košerinių žydiškų patiekalų.

Ekskursijoje dalyvavo profesorius Alfredas Bumblauskas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, istorikai Robertas Petrauskas, Barbara Stankevič, Simonas Teškevičius bei Madara Žgutė. Per visą ekspediciją dalyviai Lietuvoje aplankė Kretingą, Palangą, Plungę, Platelius, Telšius, Varnius, Kurtuvėnus, Šiaulius, Tytuvėnus, Ariogalą, Kėdainius, o liepos 6 d. finišavo Kaune.

„Galime sakyti, kad tai yra dvi ekspedicijos vienu metu“
Nuo 2015 m. kasmet vykstanti „Nacionalinė ekspedicija“ istoriniais laivais jau plaukė Nemunu, Narevu, Vysla, Dniepru, aplankė Baltarusiją, Lenkiją ir Ukrainą. Keliaudami ekspedicijos dalyviai siekė atskleisti įdomius istorijos momentus, ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, laivybos, jūreivystės bei gamtos įdomybes.

Birželio 16-ąją iš LRT kiemo išvyko penktoji „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda, kurią sudarė profesorius A. Bumblauskas, muzikologė Zita Kelmickaitė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, žurnalistas E. Jakilaitis, istorikai S. Teškevičius, B. Stankevič, R. Petrauskas, verslininkas Arminas Darasevičius. Šiais metais prie ekspedicijos prisijungė žurnalistė, LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Aistė Plaipaitė ir istorikė M. Žgutė.

Iki liepos 6 dienos, kai iškilmingai finišavo Kaune, profesoriaus A. Bumblausko vadovaujama ekspedicija plaukė Dauguvos upe per Baltarusiją ir Latviją, Baltijos jūra pasiekė Saremos salą Estijoje, o vėliau per Žemaitiją grįžo į Kauną.

Profesorius A. Bumblauskas paklaustas, kuo išskirtinė penktoji ekspedicija, atsakė, jog baigė su tragedija, kai mariose nuskendo į sutiktuves Kaune plaukdamas jų pirmasis kapitonas Romaldas Adomavičius. Anot profesoriaus, jei ši nelaimė nebūtų įvykusi, būtų galima sakyti, kad ekspedicija užbaigė logišką ratą: prasidėjo Kaune ir baigėsi Kaune.
„Apiplaukėme labai daug ką. Ir Dnieprą, ir Vyslą, dabar Dauguvą. Atskirą duoklę duodame ir Žemaitijai. Galime sakyti, kad tai yra dvi ekspedicijos vienu metu. Kuo toliau, tuo labiau matome, jog apkeliauti Žemaitiją savaitės neužtenka. Šiauliai jau bus trečiasis taškas, po to lėksime į Tytuvėnus“, – teigė profesorius A. Bumblauskas.

Kurtuvėnuose ir Kražiuose – vienas atradimas po kito
Penktoji „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda prieš aplankydama Šiaulius buvo Kurtuvėnuose bei Kražiuose. Šiose vietovėse profesorius džiaugėsi ne tik naujais atradimais, bet ir sužinojo tai, ko nebuvo anksčiau žinojęs.

„Kurtuvėnuose sužinojome, kad dėl jūsų Ch. Frenkelio ir kitų pramonininkų Šiauliai aplenkė net ir Kurtuvėnus.

Sužinojau, kad traktas iš pietų į šiaurę link Rygos jau pagal 1613 m. T. Makovskio žemėlapį rodo, kad kelias vyksta per Kurtuvėnus. Žinojau, kad senasis Šiaulių kelias link Šatrijos pro Luokę, kaip Maironis dainuoja, ėjo pro Kurtuvėnus, o kad ten yra pagrindinė sankryža, to nežinojau. Man tai padarė didžiulį įspūdį. O Kražiai visiems žinomi iš Kražių skerdynių, tačiau reikėtų parodyti ir Kražių istorines gelmes su Vytauto kalneliu, ant kurio turėjo būti pirmoji parapinė bažnyčia. Su „Būtovės slėpiniais“ filmavome Kražiuose, tada neturėjau informacijos, kad ten bažnyčia stovėjo iki pat 1941 m. birželio 25 d. Man tai buvo naujiena. O Kražių kolegiją įvardijau kaip akademinę sostinę su europinio masto barokinės lotyniškos poezijos poetu Motiejumi Kazimieru Sarbievijumi, su Žygimantu Liauksminu, su visa XIX a. Vilniaus universiteto šlovės laikų plejada“, – pasakojo profesorius A. Bumblauskas.

Šiauliai – naujosios, moderniosios Žemaitijos sostinė
Šiauliuose pirmiausia buvo aplankyta Juliaus Janonio gimnazija, kurioje penktąją „Nacionalinės ekspedicijos“ komandą labiausiai domino keturi Šiaulių gimnazijoje mokęsi Vasario 16-osios akto signatarai. Ekspedicijos vadovą profesorių A. Bumblauską ir jo bendražygius maloniai nustebino ir sužavėjo juos pasitikę keturi gimnazistai – signatarai, vilkintys tų laikų gimnazistų uniformomis.

Svečiai apsilankė gimnazijos muziejuje, kuriame gimnazijos direktorius Rimas Budraitis su darbuotojų komanda išsamiai pristatė turtingą gimnazijos istoriją.

„Lankantis J. Janonio gimnazijoje, mums rūpėjo Šiaulių gimnazijoje mokęsi Vasario 16-osios akto signatarai, kuriuos visi šiauliečiai turbūt labai gerai žino. Šioje gimnazijoje mus labai puikiai pasitiko keturi gimnazistai, kurie buvo apsirengę ano meto uniformomis, tačiau jie buvo visi tokie panašūs. Steponas Kairys galima sakyti, kad turi antrininką, net pavardė ir šukuosena ta pati. Mums tai padarė labai didelį įspūdį. Taip pat Mykolas Biržiška labai nustebino. Tikrai labai išmoningai ir išradingai šiauliečiai mus pasitiko. Parašėme ir linkėjimą, kurį gana ilgai galvojome. Mąstėme, kaip reikėtų tuos Šiaulius įvardyti. Lyg Šiauliai gal nenori būti Žemaitija, o mūsų tema skirta Žemaitijai, tačiau kaip mūsų ekspedicija be Šiaulių. Jei pravažiuosime, šiauliškiai įsižeis. Žinome, kad Žemaitijos sostinė yra Telšiai, kad su ja konkuruoja Plungė, dabar pasivadinusi žemaičių kultūros centru, Varniai yra Žemaitijos širdis, Palangą buvome praminę Žemaitijos perlu, Kražius pavadinome Žemaitijos akademine sostine, o kas yra Šiauliai. Ir vis tiek sugalvojome – naujosios, moderniosios Žemaitijos sostinė“, – apie palinkėjimą Šiauliams papasakojo profesorius A. Bumblauskas.

2019 07 08 23

„Nacionalinės ekspedicijos“ komanda daugiau sužinojo apie Frenkelių šeimos likimą, Ch. Frenkelio viloje eksponuojamus eksponatus bei interjerą.
Autorės nuotr.

Į viršų