Šiauliečiai nepatenkinti išmaniųjų šviesoforų veikimu sankryžose. Norėtų jas pravažiuoti greičiau, kad netektų taip ilgai stovėti spūstyse. Vairuotojams kyla ir kitų problemų, kurių niekas nesiruošia spręsti.

Sulaukia nemažai skundų
UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ Gamybos-technikos skyriaus viršininko pavaduotoja investicijoms ir plėtrai Mėta Brazlauskienė patvirtino, kad bendrovė iš tiesų sulaukia nemažai įvairių gyventojų skundų, tik esą ne visi skundai būna pagrįsti. Tam buvo organizuota diskusija, kurios metu aptartos vairuotojams dažniausiai kylančios problemos.

M. Kazlauskienė informavo, kad Šiauliuose yra 48 šviesoforais valdomos sankryžos: 15 adaptyvių šviesoforų postų ir 2 pėsčiųjų šviesoforai su laikmečiais.

Vairuotojai pastebi, kad prie vienų šviesoforų reikia stovėti ilgiau, prie kitų – trumpiau. Bendrovės atstovė paaiškino, kodėl taip yra. Adaptyvių šviesoforų veikimo principas remiasi tuo, kad šviesoforai reaguoja į transporto srautą. Transporto srautą gali nustatyti transporto detektoriai. Mūsų mieste šiuo metu yra įrengti dviejų tipų transporto detektoriai: indukcinės kilpos, videodetektoriai.

Šiais metais naujai statomame šviesofore planuojama įdiegti ir video-radarą.

Tai reiškia, kad šviesoforai konfigūruojami, pirmiausia apskaičiavus transporto srautus, važiavimo kryptis.
„Parenkamas tai sankryžai optimaliausias variantas, išskiriamos eismo krypčių juostos, parenkami šviesoforų laikų deriniai. Bet kokiu atveju laikus ne iš galvos nustatome, o remiantis programų sudarytais optimaliausių šviesoforų laikų derinių parinkimais“, – teigė M. Brazlauskienė.

IT inžinierius Tomas Musteikis pridūrė, kad bendrovė ne tik stato šviesoforus, diegia programinę įrangą, bet ir juos valdo, stebi nuotoliniu būdu. Sankryžose įrengtomis stebėjimo kameromis galima stebėti transporto srautus. Vadinasi, įvykus eismo nelaimei, laiką nuotoliniu būdu galima sureguliuoti taip, kad nesusidarytų spūstys ir pan.

„Pamatę kažkokią netipinę situaciją, turėdami nuotolinį valdymą, mes galime prisijungti, pakeisti fazes, ciklų laiką, matyti kažkokius įvykius sutrikimus“, – sakė T. Musteikis.

Nemato, koks signalas dega
Gyventojams kyla ir kitų klausimų. Pavyzdžiui, klausia, kodėl įvažiavus į sankryžą nesimato šviesoforų, nebeaišku, koks signalas dega, kada užsidega kitokia šviesoforo spalva.

„Šviesoforų įrengimo taisyklės ir kelių eismo taisyklės nebenumato tokio dalyko kaip dubliuojančių šviesoforų už sankryžos įrengimas. Kad matytume šviesoforo signalą, privaloma sustoti prieš stop liniją. Įvažiavus į sankryžą, esant leidžiamam šviesoforo signalui, jau nebesvarbu, koks signalas dega. Jeigu įvažiavote į sankryžą, privalote pabaigti manevrą, nepaisant to, kad užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Tai yra numatyta ir kelių eismo taisyklėse“, – atsakė M. Brazlauskienė. Tam tikrų nesusipratimų kyla ir dėl virš važiuojamosios dalies įrengtų šviesoforų. Vairuotojai skundžiasi, kad sustoję prie stop linijos, nebemato, koks signalas dega.

„Virš važiuojamosios dalies įrengtas šviesoforas, skirtas matyti šviesoforo signalą iš toliau. Privažiavus prie stop linijos yra įrengti šviesoforai maždaug 30 laipsnių kampu. Sukantiems į kairę arba kairioje eismo juostoje stovintiems – kairėje pusėje, stovintiems dešinėje eismo juostoje –dešinėje pusėje. Jeigu pasuktumėme galvą šiek tiek į šoną, per savo langą matytumėte šviesoforą ir degantį signalą. Visai nebūtina verstis per stiklą ir žiūrėti, koks viršuje dega signalas“, – patarė M. Brazlauskienė.

Skundžiasi prastu sankryžų pravažumu
Daugiausiai klausimų ir nusiskundimų sulaukiama dėl mieste esančių Serbentų-Pramonės g. ir Gegužių-Gytarių-Lyros g. sankryžų. Kaip sakė bendrovės atstovė, pastarojoje sankryžoje problemų pirmiausia kyla dėl labai didelio transporto tankumo. Rytais ir vakarais vienu metu į Gegužių-Gytarių-Lyros g. sankryžą išvažiuoja daug automobilių.
Šiauliečiai skundžiasi, kad anksčiau, iki išmaniojo šviesoforo įrengimo, ten situacija nebuvo tokia prasta, kokia yra dabar.

„Problemos šioje sankryžoje buvo visada, galbūt jos nebuvo tokios didelės, bet piko metu šią sankryžą pravažiuoti buvo sunku visada. Šiuo metu pravažiavimas šia sankryža dar labiau pasunkėjo, nes prioritetu miestas pasirinko saugumą“, – nesutiko M. Brazlauskienė. Anot jos, norint užtikrinti saugius kairiuosius posūkius, privaloma sustabdyti eismą priešais. Šioje sankryžoje ištyrus eismo srautus ir moduliavimo programomis apskaičiavus galimus variantus, pasirinktas vidutinis saugumo lygis. Vietoje atskirų apsaugotų kairiųjų posūkių, įrengti mažesni apsaugoti kairieji posūkiai, bet pravažiavimo problema vis tiek išliko.

Pravažiavimą trukdo ir pirmojoje eismo juostoje stovintys automobiliai. Dėl priparkuotų automobilių, pėsčiųjų, norinčių pereiti gatvę, ir automobilių, atvažiuojančių iš šoninių gatvelių, susidaro grūstis ir sankryžoje esantys automobiliai nebegali toliau pravažiuoti. Sankryža ištuštėja tik pasibaigus piko metui, tuomet vėl vairuotojai gali tvarkingai pravažiuoti.

Siūlo sprendimo būdus
Tam, kad būtų galima išspręsti arba bent šiek tiek palengvinti šios sankryžos pravažiavimo problemas, bendrovė išanalizavo galimus sprendimus. Pirmiausia, anot specialistų, iš pirmos juostos reikėtų patraukti priparkuotus automobilius. Kitas sprendimo būdas – didinti eismo juostų skaičių. Tik tam reikalingos didžiulės investicijos, todėl vargu ar greitu metu ši galimybė bus realizuota.

Bandoma sumodeliuoti dar vieną būdą šiai sankryžai valdyti, tai yra, įdiegti dar du apsaugotus posūkius. Kadangi žinoma, kad būtent į kairę sukantys vairuotojai neleidžia pravažiuoti tiesiai važiuojančių, tai manoma, jog šis sprendimas turėtų palengvinti šios sankryžos pravažumą.

Dar vienas dalykas, kurį galima padaryti, tai sumažinti saugos laikus. Tai laikas, kai visomis kryptimis dega šviesoforo signalas, kad vairuotojai, įvažiavę į sankryžą, spėtų saugiai baigti manevrą. Tik sutrumpinus saugos laiką, atsirastų didesnė tikimybė įvykti eismo įvykiui, nes sankryžai dar neišsivalius, pradėtų važiuoti srautas priešais. Vadinasi, sankryžos pravažumo didinimo kaina taptų saugumas.

Eismo įvykių mažėja
Serbentų-Pramonės g. sankryžoje yra tos pačios problemos ir gal net didesnės, nes šioje sankryžoje eismo srautai yra labai dideli trijose iš keturių eismo krypčių. Kaip paaiškino bendrovės atstovai, iš Tilžės g. pusės susidaro didesnis eismo srautas, nes šia kryptimi į pramoninį parką arba LEZ‘ą važiuoja labai daug eismą stabdančių sunkvežimių.

„Esame gavę pasiūlymų padaryti sunkvežimiams posūkį iš abiejų juostų į kairę, tačiau tai neįmanoma, nes yra per maži sankryžos spinduliai. Jeigu dvi sunkiasvorės mašinos šioje sankryžoje suks, tai jos trukdys viena kitai ir susidauš“, – kalbėjo M. Brazlauskienė. Anot jos, sankryžos pravažumą galima padidinti tik taip pat padidinus eismo juostų skaičių arba sutrumpinus saugos laikus.

Kaip ten bebūtų, kaip sakė specialistė, pati bendrovė negali priimti jokių sprendimų, gali tik juos pasiūlyti. Tam, kad būtų imtasi veiksmų, reikalingas miesto valdžios įsikišimas. Taip pat ji užsiminė tikinti vairuotojų dažnai peikiamų adaptyvių šviesoforų nauda eismo saugumui užtikrinti. Tai patvirtina ir Šiaulių apskrities policijos komisariato pateikti duomenys, kurie rodo, kad nuo to momento, kai buvo įdiegti adaptyvūs šviesoforai, eismo įvykių sankryžose gerokai sumažėjo. Ypač sumažėjo žuvusių eismo įvykių metu skaičius.

„Galima būtų pravesti paralelę, kad išmaniųjų šviesoforų įdiegimas saugumui turi reikšmės. Pagrindiniai eismo įvykius sukeliantys veiksniai yra didelis greitis, pėsčiųjų, sukančių į kairę ar važiuojančių tiesiai, nepraleidimas. Būtent šias problemas ir išsprendžia adaptyvių šviesoforų įrengimai“, – sakė M. Brazlauskienė.

M. Brazlauskienė sakė, kad adaptyvūs šviesoforai padeda sumažinti eismo įvykių skaičių.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Šiauliečiai domėjosi, kaip bendrovė spręs vairuotojams aktualias problemas.
Ramūno SNARSKIO nuotr.