facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Visuomenėje vis dar sklando įvairiausių gandų apie Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbą. Norėdami sužinoti, kokios mobiliosios komandos funkcijos, kalbiname Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę mobiliosios komandos socialinę darbuotoją Laurą Kasputienę.

– Kas yra mobilioji komanda? Kiek tokių komandų dirba Šiaulių apskrityje? Kokia jos sudėtis?
– Šiaulių apskrityje yra viena mobilioji komanda. Ją sudaro socialinė darbuotoja ir priklausomybių specialistė. Labai reikėtų psichologo, bet kol kas jo neturime. Mūsų tikslas atvykus į šeimą išsiaiškinti, kokios jai reikia pagalbos, kad galėtų susigrąžinti vaikus. Ne sumenkinti šeimą, ne nubausti, o padėti, kad jų vaikai galėtų saugūs augti namuose. Jeigu tėvai pasirašo sutikimą, galime teikti pagalbą, jeigu raštu atsisako – atsitraukiame. Tėvai gali ir savarankiškai, be mobiliosios komandos įsikišimo, siekti susigrąžinti vaikus.

– Kada mobilioji komanda vyksta į šeimą?
– Noriu iš karto pabrėžti, kad mobili komanda vaikų nepaima. Mobilioji komanda vyksta į šeimą tik po to, kai vaikas iš jos paimtas nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. kai kyla grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą iš nesaugios aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai. Per vieną darbo dieną kreipiamasi į skyriaus vedėją dėl mobiliosios komandos, kuri pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje ir vykdo jį 14 kalendorinių dienų. Vaikų mes nematome, dirbame tik su jų tėvais.

– Kaip vyksta darbas su šeima?
– Gavę dokumentus ir adresus mes susisiekiame, susiskambiname su šeima ir jai patogiu laiku vykstame į namus. Šiaulių apskrityje yra tik viena mobili komanda, todėl tenka vykti į Akmenės, Joniškio, Kelmės ir kitus rajonus. Dažniausiai deriname taip, kad vieną dieną lankome šeimas viename krašte, kitą – kitame. Bet atsitinka įvairiai. Būna dienų, kai į šeimas nevykstame, bet pasitaiko per vieną dieną aplankyti net keletą šeimų. Mūsų darbo valandos yra nuo 8 iki 17 val., bet dažnai tenka važiuoti į šeimas po darbo valandų. Mūsų nereikėtų painioti su tarnybos budėtojais. Švenčių dienomis, savaitgaliais ir naktimis nedirbame.

– Ar visas 14 dienų bendraujate su šeima?
– Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekdama koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. Žinoma, per 14 dienų šeimos gyvenimo būdo kardinaliai nepakeisi, bet nurodyti kryptį, padėti rasti reikalingus specialistus galime.

Svarbiausias mūsų tikslas yra motyvuoti, pastiprinti šeimą, kad suprastų, kaip reikia keisti savo gyvenimą, kad galėtų susigrąžinti vaikus.

Mes neturime tikslo tikrinti, kaip šeima gyvena, ar negirtauja, „negaudome prasižengusių“.

Mums parengti specialūs klausimynai, kurie atskleidžia šeimos stiprybes, silpnybes, poreikius. Kalbamės, aiškinamės, gal reikia pagalbos įdarbinant, gal sveikatos problemos, gal priklausomybės. Priklausomybių specialistas remdamasis anketa nustato, ar kuriam nors šeimos nariui reikalinga priklausomybių gydytojo konsultacija. Pirmoji reakcija dažniausiai būna: „Aš negeriu“. Anketa, pokalbis atskleidžia tikrąją padėtį. Tenka bendrauti ir su artimiausiais kaimynais, vaikų seneliais, kad išsiaiškintume, kaip tai šeimai efektyviau padėti. Po to aiškinamasi, gilinamasi, kokios pagalbos tai šeimai reikia, pavyzdžiui, gal moterį su vaiku galima laikinai apgyvendinti kokiame nors krizių centre, taip ją atskiriant nuo smurtaujančio vyro, bet paliekant su vaiku.

Pirmiausia daug šeimų būna ištiktos šoko: „Nusigyvenau iki to, kad atėmė vaiką.“ Dažniausiai tai skatina keistis. Mes galime rekomenduoti reikalingus specialistus, sutariame, per kiek laiko šeima, tarkim, užsiregistruos užimtumo tarnyboje ir pan.

Mes nevažinėjame kasdien, nenuvedame pas gydytoją. Patys tėvai turi imtis pokyčių. Būna šeimų, pas kurias važiuojame 3–4 kartus per tas 14 dienų. Kartais net tą pačią dieną važiuoji ir dar skambini.

Komanda taip pat teikia rekomendacijas atvejo vadybininkui, savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui dėl tolesnio darbo su šeima.

– Sakėte, kad komandoje nėra psichologo. Kaip tada teikiama psichologinė pagalba šoko ištiktai šeimai?
– Suprantama, kad atėmus vaikus, šeimoje būna krizė. Jei psichologo būtinai reikia, kviečiame iš kitos apskrities. Deriname susitikimus su bendruomenių namų ar psichikos centro psichologais. Mes nenuvedame šeimos, bet rekomenduojame, kur gali apsilankyti, sutariame, per kiek laiko patys prisiregistruos pas specialistą, lankys pozityvios tėvystės kursus ar pan.

– Su kokiais sunkumais tenka susidurti?
– Didžiausia bėda yra psichologinės pagalbos trūkumas. Pasigendame stiprių su šeima galinčių dirbti psichologų. Jų trūksta visur: mokyklose, bendruomeniniuose namuose, sveikatos centruose. Stinga ne tik psichologų. Per didelius krūvius turi atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai. Kiekybė neužtikrina kokybės. Gal tai viena iš priežasčių, kad atsiranda šeimų, iš kurių vaikai paimami ne pirmą kartą. Gal 90 proc. šeimų, kurios jau gerai pažįstamos. Nei pozityvios tėvystės kursai, nei individualios konsultacijos jiems nepadėjo.

Būna šeimų, kurios kartais žaidžia, manipuliuoja: tai jiems pagalba reikalinga, tai atsisako. Būna, kad pažadų neištesi. Kiekvieną kartą geranoriškai aiškinamės, kas nepavyko, kodėl.

Pasitaiko, kad atvykus į šeimą randi neblaivių asmenų. Nepamokslaujame, į konfliktą nesiveliame. Vėl skambiname, tariamės dėl susitikimo kitą dieną.

– Ar sunku susitvarkyti su tokio darbo keliama emocine įtampa?
– Nėra lengva. Bandau save priversti darbo rūpesčius palikti už namų durų. Bendraujant su šeima, vyksta motyvavimas keisti gyvenimo būdą, bet tai nereiškia, kad žmonės taip greitai atsikratys savo įpročių. Kai matai sugniuždytus, viltį praradusius arba, priešingai, degradavusius abejingus savo vaikų likimui žmones, negali dirbti formaliai, išgyveni visko.
Džiugu, kai sutinki gatvėje pažįstamą mamą su dukrele ar sūneliu – dirbai ne veltui.

Gaila, kad mes niekada negauname grįžtamojo ryšio, kiek atvejų buvo sėkmingų. Informacijos apie lankytas šeimas mums institucijos nepateikia. Būtų malonu sužinoti, kelioms šeimoms padėjai susigrąžinti vaikus. Tada ir nemiegotos naktys, galvojant, ką dar vienai ar kitai šeimai galiu pasiūlyti, kur nukreipti, įgytų prasmę.

Į viršų