facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dar prieš dešimtmetį Šiaulių miesto taryba buvo nutarusi, kad prieš Savivaldybę skverelyje reikia paminklo. Šių metų pavasarį pagaliau paskelbtas paminklo „Tautos laisvei“ Šiauliuose projekto idėjos konkursas. Šią savaitę turėjo paaiškėti konkurso nugalėtojas. Deja, komisijos vertinimu, nė vienas kūrinys nesurinko reikiamų balų, todėl konkursas laikomas neįvykęs.

Kitais metais bandys dar kartą
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis priminė, kad dar 2006 m. Šiaulių miesto taryba priėmė sprendimą pastatyti paminklą „Tautos laisvei“ ir sutvarkyti Prisikėlimo aikštę.

„Kaip matome, aikštės sutvarkymas vyksta. Sunkokai, bet po 13 metų šis Tarybos sprendimas yra realizuojamas“, – kalbėjo A. Bartulis.

Dar 2017 m. gruodžio mėnesį miesto Savivaldybės administracija sudarė projekto-konkurso administravimo paslaugų teikimo sutartį. Kitaip tariant, pirko konkurso organizavimo paslaugas. Sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigojo parengti parengiamąjį projekto rengimo etapą, organizuoti projekto vykdymą ir projekto-konkurso rezultato aptarimą.

„Tai buvo ir gyventojų apklausa, ir viešinimas, diskusijos, komisijos sudarymas. Visi šie darbai turi didelį, platų turinį ir truko apie pusantrų metų. Iš esmės neturiu kliūčių neapmokėti už šį atliktą darbą. Šios paslaugos vertė – 10 tūkst. eurų plius PVM. Gaila, kad šis intensyvus, kokybiškas darbas neapsivainikavo tuo rezultatu, kurio tikėjomės“, – apgailestavo A. Bartulis.

Dėl naujo konkurso organizavimo Savivaldybės administracija į miesto Tarybą planuoja kreiptis kitais metais. Gavus papildomų lėšų, naujas konkursas galbūt būtų skelbiamas 2020 metų antrojoje pusėje.

„Norime visiškai įgyvendinti miesto Tarybos sprendimą, tačiau taip pat norime, kad reprezentacinėje miesto aikštėje stovėtų tikrai to vertas paminklas. Mūsų paminklas ir diskusijos apie jį neturėtų supriešinti visuomenės. Norime, kad prie paminklo būtų malonu svečius savo atsivežti, nusifotografuoti, džiaugtis, kad tokį simbolį turi ir Šiauliai“, – kalbėjo administracijos direktorius.

Pasigedo monumentalistų
Konkurso administratorė Laima Indrašaitė-Lamauskienė antrino, kad pasirengimas konkursui vyko nuosekliai. Potencialiems konkurso darbų kūrėjams buvo surengti susitikimai su architektais, istorikais, miesto valdžios atstovais, menotyrininkais, mokslininkais. Buvo siekiama giliau aptarti ir išsiaiškinti laisvės ir tautos sąvokas, buvo norima surasti bendrų paminklo išraiškos sprendimų, kurie pateisintų kuo platesnio rato žmonių lūkesčius.
Konkursui buvo pateikti keturi darbai. Juos vertino ekspertų komisija: pirmininkas Gediminas Karalius, pavaduotojas Rytis Mikulionis ir komisijos nariai Algirdas Žebrauskas, Gintautas Lukošaitis, Irena Vingrienė, Giedrė Mendoza-Herrera, Vytenis Rudokas, Virginijus Kinčinaitis, Algimantas Jukna. Darbų recenzentai architektas Audrys Karalius, skulptorius Leonas Pivoriūnas.

Komisijos išvada buvo aiški: nė vienas darbas nesurinko daugiau nustatyto kritinio balų skaičiaus, todėl konkursas laikomas neįvykusiu.

L. Indrašaitė-Lamauskienė apgailestavo, kad konkurse nedalyvavo monumentalistai, galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl nė vienas kūrinys nebuvo paskelbtas nugalėtoju.

„Skulptoriai vis dar neatsigauna po Vilniaus Lukiškių aikštės. Nenori dalyvauti tokiuose konkursuose, kurie yra slapti. Dėl to kitais metais, jeigu būsime pakviesti toliau vykdyti šį projektą, siūlysime, kad konkursas būtų atviras, jog būtų renkamos komandos, joms keliamos užduotys ir konkrečiai per du-tris etapus būtų įvykdyti projektai, pageidautini miesto žmonėms ir pačiai kūrybinei bendruomenei“, – svarstė konkurso administratorė.

Kėlė griežtus reikalavimus
Prisikėlimo aikštės architektas, konkurso ekspertų komisijos narys V. Rudokas sakė, kad nors konkursas laikomas neįvykusiu, dabar bent jau žinoma, kokių kūrinių aikštėje būti negali. „Neigiamame dalyke visada yra dideli pliusai“, – kalbėjo jis.

Anot jo, procesai buvo išanalizuoti pakankamai nuodugniai. Tiesiog atsitiko taip, kad neatsirado nė vieno kūrinio, kurį būtų galima statyti aikštėje: „Mano požiūris buvo iš karto aiškus, kategoriškas ir tam yra labai konkrečios priežastys.“

Komisijos nario aiškinimu, kiekvienas konkursui pateiktas darbas turėjo savų pliusų ir minusų. Du darbai buvo tarsi jau kažkur matyti. Tai nėra blogai, bet vis tiek yra kartojimas to, kas jau sukurta. Kito darbo – perforuotos kolonos – idėja architektui pasirodė intriguojanti, bet jai kažko pritrūko, be to, neatsakė į iškeltus paminklinimo, realizavimo, techninius klausimus.

Dar vienas darbas, jo nuomone, buvo jau iš dalies pasenęs, todėl taip pat netiko.

Daugiausiai diskusijų kilo dėl siūlomo vyčio, bet galiausiai sutarta, kad šiandien tai yra pernelyg kontroversiškai vertinamas simbolis.

„Diskusijas reikėtų pradėti nuo to, ar tai vytis, ar tai raitelis, ar dar kažkas, nes heraldinio ženklo perkėlimas į erdvinį modelį yra pernelyg problemiškas ir iki šiandien aš nelabai esu girdėjęs, kad kas nors būtų atsakęs, ar gali būti toks dalykas. Šis darbas turėjo tam tikrų pliusų ir iš principo galėjo būti geras sprendimas, bet uždavinys buvo užvaldyti visą erdvę. Šitų dalykų pritrūko ir pats savo menine išvaizda buvo toks „garbanotas“, – šitaip apie vieną iš siūlytų kūrinių atsiliepė V. Rudokas.

Architekto teigimu, reikėtų suvokti, kad projekto idėjos konkurso uždavinys yra daugiaplanis. Čia sprendžiamas ne tik meninis uždavinys, šiuo atveju kaip skulptūros, simbolio, paminklo, įprasminančio kažkokias idėjas, tai yra ir aikštės ansamblio užbaigimo klausimas.

„Mums reikia užbaigti teisingai sutvarkyti aikštės erdvę ir tas paminklas šiame komplekse turi dirbti kaip akcentas. Jam reikia tam tikros jėgos, kuri užvaldytų erdves ir mes suvoktumėme, jog tai yra užbaigta erdvė“, – kodėl konkurso darbams buvo keliami griežti reikalavimai paaiškino architektas.

Baigdamas jis dar kartą pabrėžė, kaip svarbu, kad paminklas „Tautos laisvei“ atitiktų šią sąvoką ir nebūtų tik kažkoks senų laikų atspindys: „Laisvė yra susitarimo klausimas. Todėl aš ir gretinu uždavinį ansamblio užbaigimo, ir sakau, tai gal užtenka lokalios formos, kuri sakytų, kad čia ir yra laisvė, įsivaizduokime, ką norime. Reikia lokalios, paprastos formos, kad kiekvienas joje matytų ką nori, o ne kažką konkretaus, pavyzdžiui, partizaną su automatu.“

2019 06 13 1

Siūlyti kūriniai ekspertų komisijai neįtiko.
Andriaus LAMAUSKO nuotr.

Į viršų