Šiauliai sulaukia vis didesnio dėmesio. Po užsienio reikalų ir ekonomikos ir inovacijų ministrų vizitų sekė per pusšimčio Lietuvos diplomatų ir specialiųjų ekonomikos atašė apsilankymas – metinis Lietuvos ambasadose dirbančių specialistų suvažiavimas. Svečiams pristatyta Šiaulių miesto ir regiono ekonominė situacija, investicijų aplinka, naujų rinkų ieškančių įmonių galimybės.

Iš Vilniaus užsakytu autobusu į Chaimo Frenkelio vilą atvykusius diplomatus ir ekonomikos srityje dirbančius specialiuosius atašė sutiko ir rankas jiems paspaudė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Labai simboliška, kad susitinkame Chaimo Frenkelio viloje. Šioje vietoje gyvenusios šeimos dėka atsirado didžioji Šiaulių pramonė, sėkmingas verslas, o kartu ir modernesni Šiauliai – gatvių infrastruktūra, elektros linijos, medicinos įstaigos. Dabar Šiaulių verslininkai ir toliau aktyviai dalyvauja miesto gyvenime. Verslo dėka prie šios vilos atsirado įspūdingas rožynas, socialiai atsakingos bendrovės netgi prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo: mieste važinėja autobusai, ant kurių galima matyti partizaninio judėjimo vadų nuotraukas ir jų citatas. Taigi, Šiauliai tikrai yra idėjos ir principo miestas, o paskui vertybes seka ekonominė gerovė ir visi kiti geri dalykai. Ministerijoms dėkoju už šį susitikimą Šiauliuose, labai norėtųsi, kad iš šios pažinties su regiono verslu ilgainiui gimtų konkretūs rezultatai“,– susirinkusiems kalbėjo Artūras Visockas.

Sveikinimo žodį susitikimo dalyviams tarė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas. Prieš prasidedant įmonių pristatymams, VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas supažindino su Šiaulių apskrities ekonominės raidos tendencijomis.

Pasak pranešėjo, pagal ekonomikos augimą Šiaulių apskritis užima trečią ketvirtą vietą Lietuvoje. Tai vienas iš dviejų miestų šalyje, kur tarptautinės migracijos balanas yra teigiamas (kaip ir Vilniuje). Šiaulių regione keletą pastarųjų metų nuolat daugėjo eksportuojančių įmonių, taip pat ir eksportuojančių lietuviškas prekes. Krašto verslas daugiausia išveža baldų, plastikinių ir guminių, medienos, tekstilės gaminių. Pagrindinės šiaulietiško eksporto šalys – Vokietija, Švedija, Latvija ir Nyderlandai.

Šiaulių LEZ potencialą susirinkusiems pristatė valdybos narys Tomas Jaskelevičius. Anot LEZ atstovo, jau šią liepą laukiama pirmosios gamyklos atidarymo. Bendrovė „Reklamos diktatorius“ gamybos pastatą pradėjo statyti praėjusių metų spalį. Šiuo metu statybas planuoja dar dvi bendrovės: odontologinių medžiagų ir langų gamintojai. Šiaulių LEZ operatoriai taip pat yra pasirengę naujos tipinės gamyklos statyboms. Iš anksto atliktos procedūros leistų potencialiems investuotojams

sutaupyti daug brangaus laiko ir veiklą naujose patalpose pradėti vos per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo.

„Keletas neginčytinų Šiaulių privalumų. Čia yra labai daug darbuotojų, kurių kvalifikacija yra labai aukšta, o atlyginimų vidurkis mažesnis nei Vilniaus ir Kauno. Skaičiuojame, kad per 2 500 jaunuolių čia mokosi inžinerinės krypties programų. Manau, kad verslo plėtrai Šiauliai turi didžiules galimybes. Mūsų miestą užsienio investuotojai dar tik pradeda atrasti, taigi, kiti penkeri metai bus Šiaulių pakilimo metai“, – tvirtino Šiaulių LEZ operatoriaus atstovas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA prezidentas Tomas Jaskelevičius.

Lietuvos atstovybių diplomatams ir specialiesiems atašė, dirbantiems ekonomikos srityje, taip pat prisistatė:

• didžiausia Europoje ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintoja AB „AUGA group“;
• inovatyvių odontologinių medžiagų gamintojai, būsimi Šiaulių LEZ naujakuriai „I-dental“; 
• vieninteliai veterinarinių preparatų ir vaistų gyvūnams gamintojai Baltijos šalyse, taip pat žmonėms skirtos aktyviosios kosmetikos gamintojai UAB „Ruvera“;
• didžiuosius regiono baldų gamintojus vienijanti asociacija „Baltijos baldų klasteris“;
• stipri regiono prekybos bendrovė „Jupojos technika“.

Po pietų diplomatinių atstovybių specialistai aplankė bendroves „Bodesa“, „Artilux“, „Plamega“, „Salda“, „Baltik vairas“ ir D. Becionio įmonę.

SAVIVALDYBĖS INFORMACIJA