facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Birželio 14-ąją Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Atmintinai dienai įprasminti Šiauliuose renginiai organizuojami jau nuo birželio 12 d., o pačią birželio 14-ąją d. šiauliečius suburs Visuotinė tylos minutė, minėjimas „Išgyvenę istoriją“, šv. Mišios, atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ ir kiti renginiai.

Visuotinė tylos minutė – Lietuvoje vyksta jau 3-iąjį kartą
Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus kultūrinių renginių organizatorė Monika Paraugytė pasakojo, jog birželio 13-ąją P. Višinskio aikštėje vyks Juodojo birželio atminimo akcija „Laisvės šviesa“. O patys pagrindiniai miesto renginiai vyks birželio 14 d. Šie renginiai prasidės 11.59 val. prie Šiaulių turizmo informacijos centro, kur vyks Visuotinė tylos minutė, Lietuvoje vykstanti jau 3-iąjį kartą. Nuo 13 val. toje pačioje vietoje vyks Atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu bus skaitomi 10 tūkst. tremtinių ir politinių kalinių likimai. Prie šios akcijos galės prisijungti kiekvienas norintis. 14.30 val. Chaimo Frenkelio viloje vyks Lietuvos ypatingojo archyvo parengtos parodos „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“ pristatymas. Nuo 15.30 val. prie Ch. Frenkelio vilos lauks autobusas, kuris visus norinčius dalyvauti 16.30 val. Gedulo ir vilties dienos minėjime „Išgyvenę istoriją“ nuveš prie geležinkelio rampos. Šio minėjimo metu bus pagerbti tie, kurių netekome šiomis skaudžiomis datomis ir, žinoma, bus pagerbti ir tie, kurie išgyveno šį visą skaudų laikotarpį.

Birželio 14 d. – atmintina diena
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Valerija Jokubauskienė pasakojo, jog birželio 14 d. yra minima Gedulo ir vilties diena, kai 1941 m. prasidėjo masiniai trėmimai iš Lietuvos. Tai buvo Lietuvos kančios, ašarų ir skausmo diena, kančios bei kentėjimų pradžia. Remiantis tarptautinės komisijos išvadomis, 1941 m. per masinius gyventojų trėmimus iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių, tarp jų 5 060 vaikų iki 16 m. Represijos buvo nukreiptos ne į atskiro asmens sunaikinimą, bet į šeimas.

„Vilties diena todėl, kad po didžiausių sukrėtimų įmanoma atsitiesti, galima išlikti žmonėmis, viltis  net sunkiausiomis akimirkomis padeda išgyventi. Kai turime tokią praeitį ir tokią patirtį labai gerai suvokiame, kokios ateities nori Lietuva. Norime stiprios ir nepalaužiamos Lietuvos. Atminimo diena, nes mūsų tėvynė brendo ir Sibiro toliuose, už tėvynę buvo kovojama pokario miškuose, kovojama net tada, kai mūsų tėvai ir seneliai liko vieni savo kovoje. Represijų atminimas mums yra svarbus todėl, kad tai daugiau nepasikartotų, jog suvoktume, kad praeities žaizdas galime išgydyti tik tada, kai jos įvardijamos“, – teigė V. Jokubauskienė.

Gedulo ir vilties dienai atminti – koncertas bei muzikinė pjesė
Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovo pavaduotojas koncertinei veiklai Stasys Trijonis pasakojo, jog šiais metais Šiauliuose bus galima išvysti net dvi premjeras, skirtas paminėti skaudžią mūsų tautos datą – birželio 14 d.

„Birželio 14-ąją Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyks koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienai. Dalyvaus Rosana Štemanetian (sopranas), Oksana Auškalnytė (altas), Tadas Jakas (tenoras),Vilius Trakys (bosas), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas Tomas Ambrozaitis), Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas Ričardas Šumila). Diriguos Tomas Ambrozaitis. Klaipėdos muzikinio teatro solistai atliks Jozefo Haidno kūrinį, kuris buvo sukurtas susiejant su Prancūzijos revoliucijos įvykiais. Šiaulių miestui savotiškai bus naujas koncertas romų genocido aukų atminimui – muzikinė pjesė „Samudaripen“. Mergaitė iš vagono“. Tai režisieriaus Mariaus Jampolskio režisuotas renginys, pasakojantis istoriją apie tai, kaip vokiečiai nesirinko tautybių ir buvo tremiami net ir romų tautybės žmonės. Šiame premjeriniame kūrinyje dalyvaus Erikas Klincevičius, Judita Leitaitė, romų atlikėjas Ištvanas Kvik, ansamblis „Sare Roma“, „Rakija Klezmer Orkestar“, Giunter Light kvintetas, perkusija: Arkadijus Gotesmanas“, – teigė S. Trijonis.

Į viršų