facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Laimingi, kas šiomis dienomis gali turkštis Prūdelio vandeny ar gaivintis Baltijos pursluose. Sudėtinga tiems, kurie leisgyviai „gaudo žinias“ tvankiose klasėse, užuojauta įjuodusių veidų vyrukams, dirbantiems miesto gatvėse, kai net įkaitusios trinkelės tvilko  rankas. Belieka tikėtis, kad jų supratingi darbdaviai pasirūpins, kaip vyrams atsivėsinti, nes sinoptikai ir toliau žada karščio rekordus.

Kaitra nesitraukia
Savaitgalį šiek tiek atsikvėpėme, nes karštis trumpam atslūgo. Buvo įmanoma pasivaikščioti, apsilankyti renginiuose ar suskubti į sodus, nebaisu važiuoti ilgesnį kelią – kiekvienam savo pramogos. Skirtingai ir vasaros šilumą vertiname: šiaulietis Antanas dūsauja, kad atsikvėpti sunku, pragariškas karštis kankina. Birutė, priešingai, be galo patenkinta, kad pačiu laiku puikią lino suknelę įsigijo ir gali ja pasipuošusi švytruoti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad  tikslių duomenų apie visą birželį dar neturi, bet iki savaitės vidurio šiauliečiams gaivesnio, sodresnio lietučio nepažadėjo. Nebent ketvirtadienį nukristų lašelis kitas. Žodžiu, daržininkams, gėlininkams – nieko gero.

Vėl sugrįžta karščiai, tikėtina, kad šiandien oras vietomis įkais iki 32–33 laipsnių, o trečiadienį svilins net 34 laipsnių karštis.

Taigi daugelyje šalies vietų iki ketvirtadienio prognozuojama maždaug 30–33 laipsnių kaitra. Šiauliuose, tikėtina, temperatūra svyruos tarp 27–30 laipsnių.  

Šiauliečiai atsargūs arba ištvermingi
„Ramiai gyvename. Gal žmonės išmoko saugotis, juk  karščiai lanko ne pirmus metus, –  sakė  Eugenija Kukaitienė, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja. – Savaitgalį iškvietimų net sumažėjo.“

Pasak E. Kukaitienės, nelaimingų atsitikimų nebuvo, tik pavieniai širšių sugėlimo atvejai. Pavojingų ligos paūmėjimų taip pat negausu. Dar šią vasarą neteko matyti nuo neprotingo „gražinimosi“ saulėje pūslėmis nusėto kūno. Daug metų patarimai kaip saugotis kartojami, gal išgirsta, o gal apskritai visuomenė sąmoningesnė darosi.

Gydytojai neramu dėl keliuose, gatvėse dirbančių žmonių, ypač tų, kurie asfalto dangą voluoja. Nors įpratę – žino, kad atsigerti būtina, bet ispaniška siesta jiems labai būtų naudinga.

Atsargų ir dangus saugo
Per karščius labiausiai saugoti turėtume vaikus ir ligonius. Dažnai medikų įspėjimų nepaiso vyresni asmenys, kurie mėgsta sode ar darže pasikapstyti, neretas šiltnamyje perkaista. Sveikata rizikuoja visi, karštymečiu dirbantys lauke, net jei po stogeliu daržoves, vaisius pardavinėja. Nuo saulės pasislepia, o šilumos smūgis ištikti gali.

Dėl to gydytoja E. Kukaitienė kviečia  laikytis rekomendacijų, skirtų karščiui jautriems žmonėms: dažniau gerti vandens, dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius, ilgai nebūti saulėje, ypač nuo 13 iki 16 val.

Ypač svarbu vaikams dengti galvą šviesiais orui laidžiais, „kvėpuojančiais“ galvos dangalais –  kepure, skrybėlaite ar skarele. Pagyvenę žmonės šiuo požiūriu atsakingesni, kai kurie nevengia ir skėtį pasiimti. Neatsargiausios turbūt 30–50 metų moterys, o su dailiomis skrybėlaitėmis atrodytų visai žaviai.

Būtina tinkamais akiniais su UVA ir UVB filtru nuo saulės apsaugoti akis, nes tinklainės nudegimo pasekmės gali būti negrįžtamos. Kūno ar veido vietas, kurių pridengti neįmanoma, patartina teptis kremais nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi, ne mažiau 15 SPF, lūpas tepti balzamu su SPF. Tada išvengsime odos išsausėjimo ir nudegimų.

Kartais pasitaiko, kad nuo kaitros nukenčia žmonės arba gyvūnai automobiliuose. Labai svarbu nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių asmenų, vaikų, gyvūnų net ir tada, jei visi langai atviri. Ne mažiau pavojinga per karščius palikti savo augintinius balkone. Pernai kaimynų berniukas šitaip pražudė mylimą žiurkėnų šeimyną.

Kaitrią dieną kviečiama stengtis riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį, E. Kukaitienės teigimu, šio patarimo dažnai nepaiso jauni stovyklautojai ir žygeiviai. Atsargesni turėtų būti ir jauni tėvai, leisdami vaikams šėlti žaidimų atrakcionuose. Vidurdienį ne tik iš viršaus kepina saulė, bet įkaista ir batutų, čiuožyklų danga. Grėsmė patirti šiluminį smūgį, net nudegimų, padvigubėja.

Daug aistrų kelia iki birželio 20 pailginti mokslo metai. Medikai primena, kad higienos normos nustato, jog mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai, sporto salėje – ne aukštesnė kaip 24 laipsniai. Mokyklų administracijai ir mokytojams iškilo nelengva užduotis organizuoti ugdomąją veiklą taip, kad  pratęsti mokslo metai neatneštų daugiau žalos negu naudos.

Panašiai, kaip jaunuoliai klasėse, žmonės kaista ir savo namuose. Gydytoja pataria patalpas vėdinti anksti rytą, kol dar vėsiau. Šylant orui pravartu  užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Karščių metu patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, nes tai sukuria papildomai šilumos. Daugėja įstaigų, darboviečių, kuriose įrengiami kondicionieriai,  kai kas juos įsirengia namuose. Jeigu jų neturime, svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę – 35–65 proc. šiltuoju metų laikotarpiu. Tam padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Jei oro drėkintuvo neturime, galima tiesiog padėti dubenį su vandeniu, kabinti šlapias paklodes arti ligonio lovos arba nakčiai miegamajame.

Gydytoja įspėja per karščius vengti ne tik alkoholio, bet ir sunkiai virškinamo maisto bei saldžių gazuotų gėrimų. Apsvaigę sunkiau orientuojamės, o kūnas greičiau patiria dehidrataciją, todėl prisnūdę saulės atokaitoje galime ir nebepabusti.

Saldūs gėrimai ne tik nepadeda numalšinti troškulio,  bet galite privilioti širšes, o jų įgėlimas į liežuvį ar gomurį labai pavojingas. Jei įgelia koks vabzdys, oda patinsta, parausta, galima uždėti vėsų kompresą, patepti vaistinėje įsigytu tepaliuku. Bet jei pastebime, kad pykina, dusina, krečia drebulys, žmogus sąmone praranda, skubiai kvieskime medikus. Tai gali būti stipri alerginė reakcija.

Ypač atidžiai rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę sergantiems širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, Pravartu pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo. Esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams), kūno temperatūrai pakilus virš 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai, skubiai kreiptis medicinos pagalbos.

Gydytoja E. Kukaitienė ragina piliečius būti jautrius ir dėmesingus: pastebėjus sumišusį, keistai atrodantį ar be sąmonės žmogų – nepraeiti pro šalį, pasidomėti, kas nutiko, reikalui esant kviesti greitąją pagalbą.

Jo didenybė vanduo
Vienas svarbiausių dalykų – vartoti daug skysčių, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys, svaigti galva. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vasarą gausiau prakaituojantys žmonės netenka  elektrolitų – kalio, magnio, natrio. Šios druskos svarbios raumenų ir širdies veiklai palaikyti, todėl reikėtų atsigerti ir mineralais prisotinto vandens. Šiaulių gatvėse nedaug vietų, kur švariu vandeniu galėtum atsigaivinti, todėl nešiotis gertuvėlę ar vandens buteliuką būtina. Gražu, kad tai tampa ir madinga.

Grožėdamiesi vaizdai iš Palangos ar kitų miestų, kur žmonės vėsinasi kojas sumerkę fontane, šiek tiek jiems pavydime. Bet mums gali pavydėti kiti, nes vandens telkiniai, kuriuose galima maudytis – beveik miesto centre.

„Šiaulių maudyklos švarios“, – praneša jų administratoriai. Miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pateiktais duomenimis, Šiaulių miesto maudyklų vandens kokybės bei smėlio tyrimai rodo, kad visose Šiaulių miesto maudyklose birželio pradžioje  mikrobiologinė tarša neviršijo leistinų ribinių dydžių, maudyklų vandens žydėjimas nepastebėtas, kirminų kiaušinėlių neaptikta. Taigi gaivintis vandeniu – pats laikas.

E. Kukaitienė pasidžiaugusi, kad nelaimių prie vandens telkinių nelaimių šį šiltąjį sezoną nebuvo, primena, kad gelbėtojai budi tik dviejuose paplūdimiuose – prie Prūdelio ir Rėkyvos. Tačiau net ir ten, kur gelbėtojai yra, taisyklių laikytis būtina.

„Prie vandens elkimės atsargiai – į šaltą vandenį nenerkime staiga, pirma apsipratinkime kūną. Jokiu būdu nelįskime į vandenį apsvaigę. Negulėkime pliaže po kelias valandas ištisai, geriau pasivaikščiokime ar pabūkime pavėsyje.  Nepalikime vaikų be priežiūros net ir trumpam laikui. Neleiskime vaikams ežere ar upėje plūduriuoti ant čiužinių, šokinėti į vandenį nežinomoje, tam neparengtoje vietoje, – pataria E. Kukaitienė. – Vasara tik prasideda. Linkiu, kad ji būtų džiaugsminga.“

Į viršų