Šiaulių miesto savivaldybės Taryba pritarė Šiaulių miesto lopšelių-darželių, neformaliojo ugdymo centrų ir Savivaldybės įmonių 2018 metų veiklos ataskaitoms. Tiesa, prieš tai kai kuriems direktoriams dar teko nemažai „paprakaituoti“ ir atsakyti į jiems ne itin malonius klausimus.

Trūksta norinčių vadovauti darželiams
Miesto Taryba lopšelių-darželių vadovams didelių priekaištų neturėjo. Be ilgų diskusijų visoms darželių ataskaitoms buvo pritarta. Šiokio tokio sujudimo įnešė tik Danguolė Martinkienė. Ji atkreipė dėmesį, kad kai kurie asmenys vadovauja dviem ikimokyklinėms įstaigoms ir pasidomėjo, kodėl taip yra.

Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė nepanoro detalizuoti problemos priežasčių. Ji tiesiog patikino, kad visi konkursai yra derinami su Nacionaline mokyklų derinimo agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sakė, jog viskas vyksta pagal taisykles.

Tarybos nariams taip pat buvo įdomu sužinoti, koks likimas laukia Šiaulių jaunųjų technikų centro. Aptariant klausimą dėl pritarimo minėtos įstaigos 2018 metų veiklos ataskaitai, politikai klausė, ar iš tiesų centrui ieškomos kitos patalpos.
„Yra sprendžiamas klausimas dėl šitos įstaigos buveinės pakeitimo. Įstaiga veiks ir toliau, tiesiog vadovas yra įpareigotas ieškoti kitų patalpų“, – atsakė E. Minkuvienė.

Denis Michalenko panoro tikslesnės informacijos, kur gali būti perkeltas šis centras. Atsakyta, kad Stoties g. 11 yra pastatas, kuris priklauso Šiaulių universitetui. Šiame pastate kuriasi regioninis STEAM centras, visos patalpos šiam centrui nėra reikalingos, todėl siūloma dalį patalpų perleisti Jaunųjų technikų centrui. Tų patalpų turėtų užtekti, kad Jaunųjų technikų centras galėtų tęsti savo veiklą ir ją plėtoti.

Jaunieji technikai neliks be veiklų
Edvardas Žakaris pasidomėjo, ar tikrai viskas dar yra svarstymo stadijoje, nes, anot jo, girdėti kalbų, esą jau yra duotas Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymas sudaryti nuomos sutartį su Šiaulių universitetu. Paaiškėjo, kad toks raštas Jaunųjų techniko centro vadovui jau iš tiesų yra adresuotas.

Vaidas Bacys pasitikslino, ar be turto valdymo procedūrų bus galima sudaryti nuomos sutartį.

„Turto bankas yra davęs leidimą Šiaulių universitetui nuomoti šias patalpas konkurso būdu“, – teigė E. Minkuvienė.

Giedrė Mendoza-Herrera klausė, kodėl nebuvo kreiptasi tiesiogiai į Turto fondą perimti dalį pastato naudotis Savivaldybės reikmėms.

„Kartu su universitetu įgyvendiname STEAM centro steigimo idėją, pačiam universitetui taip pat reikia patalpų įkurti keturias laboratorijos, o mes į pirmąjį aukštą ateisime su jaunųjų technikų būreliais, veiklomis ir taip vystysime tą bendrą STEAM veiklą, nes mums viso pastato irgi nereikia“, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.

Tarybos nariai taip pat panoro sužinoti, kiek kainuos patalpų nuoma metams. Tiksli suma nebuvo įvardyta, bet patikinta, kad tikrai bus pigiau nuomoti nei išlaikyti patį pastatą.

Tarybos nariams gavus visą reikiamą informaciją, Šiaulių jaunųjų technikų centro 2018 metų veiklos ataskaitai vis dėlto buvo pritarta.

Šilumos kaina neturėtų brangti
Atsakyti į Tarybos narių klausimus teko ir AB „Šiaulių energija“ generaliniam direktoriui Virgilijui Pavlavičiui. E. Žakaris pirmiausia pasidomėjo, ar įmonės pelno sąskaita neturėtų būti mažinami teikiamų paslaugų kainų tarifai.

„Būtent tai šiais metais ir buvo daroma. Visi pinigai grįžo į tarifo mažinimą“, – įsiterpė miesto meras Artūras Visockas.

Marijus Velička pasidomėjo, kaip įmonei sekasi derinti savo atliekamų darbų projektus su miesto projektais. V. Pavlavičius atsakė, kad yra vykdomi penki projektai, susiję su Savivaldybės vykdomais projektais. Anot jo, darbai atliekami taip, kaip ir buvo numatyta, be jokių trukdžių.

Gintautui Lukošaičiui pasirodė svarbu, kad gyventojai turėtų sužinoti, ar kitais metais didės šilumos kainos.

„Esame paskaičiavę, kad jeigu Taryba patvirtins naują bazinę šilumos kainą, tai sausio mėnesį kaina turėtų būti apie 7 proc. mažesnė“, – informavo įmonės vadovas.

Martynas Šiurkus dar pasitikslino, ar elektros supirkimo kvotos taip pat neturės įtakos šilumos kainai. Atsakyta, kad dėl to šilumos kaina neturėtų brangti.

Atėjus metui pasisakyti dėl balsavimo motyvų, visus nustebino M. Šiurkaus pareiškimas: „Nebalsuosiu nė už vieną įmonių ataskaitą, nes mes savaip ir iškreiptai taikome įmonių valdymo skaidrumo nustatytus reikalavimus. Iki įstatymo priėmimo Savivaldybės valdomose įmonėse buvo kolegialaus organo valdymo skaičius – penki, kai atsirado reikalavimas, kad valdybose būtų ne mažiau kaip pusė nepriklausomų valdybos narių, administracijos direktoriaus sumanymu, tas skaičius buvo padarytas lyginis. Tokiu atveju valdybos išlieka politizuotos, o tikslas – jas padaryti depolitizuotas.“

Tokio pareiškimo likę Tarybos nariai nepalaikė. AB „Šiaulių energija“ 2018 m. veiklos ataskaitai buvo pritarta.

Geriamojo vandens kainos nesiruošia mažinti
Kritikos strėles teko atlaikyti ir UAB „Šiaulių vandenys“ generaliniam direktoriui Jonui Matkevičiui. E. Žakaris atkreipė dėmesį, kad tvarkant vamzdynus tos pačios vietos kelis kartus būna užkasomos ir vėl perkasomos.

„Vamzdynų rekonstrukcija vykdoma uždaru būdu, technologinės duobės turi būti tam, kad įvilktų, sutraiškytų ar įtrauktų vamzdžius. Kitas dalykas – tuose projektuose yra keičiami 2 224 komunikaciniai šuliniai. Kad kuo mažiau eismui nepatogumų būtų, užkasus technologinę duobę, ji užasfaltuojama. Pavyzdys – nuo Draugystės pr. iki Tilžės g. ir nuo Tilžės g. iki Žemaitės g. dvi duobės buvo iškastos, jos išasfaltuotos, bet birželio mėnesį vėl bus kasama, nes toliau bus traukiamas vamzdis. Kitas dalykas – greta šuliniai, eina komunikacijos. Vanduo, nuotekos, lietus –tris komunikacijas rekonstruojame ir kitą kartą tie šuliniai būna per metrą ar per du, kasame. Tai žmogui atrodo, tik kasė prieš savaitę ir vėl toje pačioje vietoje kasa. Tai tikrai ne toje pačioje. Dėl to išlaidos tikrai nepadidėja ir rangovui nė cento nebus mokama brangiau: kiek suderėta, tiek ir bus išmokėta“, – paaiškino J. Matkevičius.

Direktoriui teko atsakyti ir kelintoje vietoje yra Šiauliai pagal geriamojo vandens kainas: „Lietuvoje pagal vandens kainą esame – 33-36. Iš didžiųjų miestų tai yra didžiausia kaina, bet jeigu lygintume su Panevėžiu, tai jų pardavimai 5,9 mln. kubinių metrų, o pas mus – 3,6. Jeigu sąnaudų lygį pasižiūrėtume, tai mūsų netgi mažesnės. Turint Panevėžio pardavimus, mūsų kaina už Panevėžio būtų mažesnė.“

Tarybos posėdžio metu taip pat nuogąstauta, kad kaskart po liūties skęsta tam tikros miesto vietos, klausta, ar to nebūtų įmanoma kaip nors išvengti.

„Niekaip nesutvarkysi, kad po momentinių liūčių miestas būtų sausas, nors ir metriniai vamzdžiai gali būti. Nuotekų sistema skaičiuojama vidutiniams krituliams. Momentinės liūties metu nepadės niekas“, – sakė J. Matkevičius.

Po dar kelių klausimų, UAB „Šiaulių vandenys“ 2018 m. veiklos ataskaitai vis dėlto buvo pritarta.

Prasčiausiai sekasi Šiaulių oro uostui
UAB „Busturas“ vadovui Vaidui Seirackui teko paaiškinti, kodėl kasmet viešuoju transportu naudojasi vis mažiau keleivių. Direktoriaus teigimu, viešuoju transportu dažniausiai naudojasi asmenys, kuriems daugiau nei 70 metų, ir moksleiviai. Kiti turi savo automobilius ir tai, matyt, viena iš priežasčių, kodėl keleivių mažėja.

Tarybos nariams taip pat buvo įdomu sužinoti, kodėl 2017-2018 m. darbo užmokestis administracijos darbuotojams padidėjo 22 proc., o kitų – tik 12 proc.

„Galiu tik pasakyti, kad buvo persiskirstyti darbai, kai kurių darbuotojų pareigybių atsisakyta, o kitiems žmonėms už padidintą krūvį ir darbo apimtis buvo padidinti atlyginimai“, – kalbėjo V. Seirackas.

Šiaulių oro uosto direktorei Aurelijai Kuezadai papriekaištauta, kad visi rodikliai yra minusiniai. Klausta, kaip šiais metais oro uostas planuoja išgyventi, iš ko mokėti atlyginimus.

„Situacija Šiaulių oro uoste tikrai ilgus metus buvo sudėtinga. Šiek tiek gelbėja kiekvienais metais skiriama dotacija, kuri yra tikslinė aviacijos saugumui užtikrinti. Tai praktiškai bent jau tą funkciją dengia Savivaldybė su savo finansavimu. Visus kitus kaštus sudėtinga dengti, nes krovinių turime nepakankamai. Dabar planuojame maksimaliai įdarbinti Savivaldybės atiduotą mums patikėjimo teise valdomą sklypą, kad prisikviestume daugiau investuotojų“.

Direktorės taip pat klausta, ar pasiteisins Tarybos sprendimas skirti 10 mln. eurų oro uosto dalies teritorijos plėtrai. Atsakyta, kad pagal visus matomus rodiklius galima teigti, jog projektas bus įgyvendintas.

Po dar kelių klausimų Šiaulių oro uosto 2018 m. veiklos ataskaitai buvo pritarta.