facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Savo sveikata besirūpinantys vartotojai turbūt jau pastebėjo, kad natūralūs produktai kainuoja pigiau nei perdirbti. Nepaisant to, dauguma pirkėjų vis tiek yra linkę dažniau pirkti gražiai įpakuotus ir garsių prekinių ženklų gaminius. Tik ar galima juos dėl to kaltinti?

Labiau vertina išorę nei turinį
Prekybos centruose nuo maisto produktų pasiūlos raibsta akys. Maisto pramonė siūlo įvairių maisto produktų: virtų, rūkytų, vytintų, pasterizuotų, modifikuotų bei apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote. Labai populiarus tapo greitas maistas, pusfabrikačiai, šaldyti produktai, prekybos centruose įsigyti jau pagaminti patiekalai. Į vežimėlius krauname, kas papuola, dažnai net neskaitome produkto ženklinimo etiketėje nurodytos mums naudingos informacijos. Maisto produktą mieliau renkamės pagal pakuotę, išvaizdą, kvapą.

„Žinau, kad reikia domėtis valgomo produkto sudėtimi, jo biologine ir fiziologine verte, bet aš tam neturiu laiko. Paprastai griebiu tai, kas po ranka, pernelyg nesigilindama, ką valgysiu“, – atvirauja Margarita.

Mergina pripažįsta, kad ją dažniau patraukia ne gaminio sudėtis, bet paties produkto išvaizda, pakuotė, kvapas. Produkto pasirinkimui įtakos turi ir įpročiai, tradicijos: „Namie gaminti nemėgstu. Mieliau iš prekybos centro nusiperku jau paruoštų mėsos, miltinių patiekalų, salotų. Taip elgiuosi ne vienerius metus ir kol kas šio įpročio atsisakyti neplanuoju.“

Kai kuriems vartotojams nerūpi ir paties gaminio kilmė, ypač jaunimui mažiau svarbu, ar maistas lietuviškas. „Nesu ištikima vietos produktams. Mano pirkinių krepšelyje prekės apskritai nėra suskirstomos pagal kilmės šalį“, – pasakoja Aida.

Toks vartotojų požiūris ne visada padeda sutaupyti. Priešingai, už gražiau supakuotas ir labiau perdirbtas prekes pirkėjai sumoka daug daugiau.

Parduoda emociją
Mažmeninės prekybos konsultantas Petras Čepkauskas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad sprendimas pirkti yra įtakotas emocijų, nuostatų, iš seniau prisimenamų skaičių. Remiantis tuo yra formuojami pasiūlymai pirkėjui tam, kad jam pasiūlymas atrodytų patrauklesnis. Paprastai, tokie „žaidimai“ vyksta kainų etikečių ir „brangsta“ lygmenyje.

Populiariausios „gerų pasiūlymų“ manipuliacijos yra nuolaidos dydis ir jos išraiškos būdas. Bet tai dar ne viskas, yra dar vienas triukas, kuris priverčia mus daugiau sumokėti už šventę, smalsumą ar lietuviškumą. Tai yra mokestis už pridėtinę emocinę vertę. Tai reiškia, kad nepasižiūrėję mes kartais permokame už įprastus, bet egzotiško skonio produktus.

„Jie suteikia emociją, kad įsigijęs pupeles su anglišku įpakavimu, galėsi pasigaminti angliškus pusryčius, bet ar tu sutinki mokėti už tą emociją, čia jau yra kitas klausimas“, – paaiškina P. Čepkauskas.

Pašnekovo nuomone, mes patys kalti dėl to, jog papildomai sumokame už pakuotę. Neužtenka tik įvertinti prekės kainą, į viską patartina pažvelgti kur kas giliau. Žmonėms, kurie nenori būti kvailinami, konsultantas pataria lyginti prekių su tokiomis pačiomis savybėmis kainas.

Norint nepermokėti patartina suformuoti savo atskaitos tašką kainos vertinimui, vertinti tik absoliučias vertes, suformuoti sau svarbias produktų savybes (sudėtį, energinę vertę, technines charakteristikas), pasiruošti įprastų prekių sąrašus. Visu tuo remiantis rinktis lyginat prekes geriausia iš anksto, kad laikas nespaustų priiminėti sprendimus.

„Prieini prie teminio skyriaus, pavadinto, pavyzdžiui, anglišku kampeliu, pamatai, kad ten yra kažkokia įdomi prekė, sukėlusi emocijas. Tada giliai įkvėpi, nueini pasižiūrėti į kitą skyrių, kur sudėtos visos kitos pupelių skardinės ir išsisprendi klausimą savo naudai. Tada lieka tik pozityvios emocijos, nes nusipirkęs tos pačios sudėties, tik galbūt su kitokia etikete, pupeles vis tiek gali pasidaryti tuos angliškus pusryčius, tik pigiau“, – pateikia pavyzdį prekybos konsultantas.

Pakiša po informaciniu gaubtu
Daugiau išleidžiame ir pirkdami mažiau sveikatai naudingus produktus. Kuo daugiau krepšelyje gražiai supakuotų, garsių prekinių ženklų, perdirbtų produktų, tuo jis brangesnis.

„Kai pradedi lyginti racionų kainas, paaiškėja, kad natūralūs produktai: daržovės, vaisiai, neperdirbta mėsa kainuoja pigiau, nei perdirbti produktai. Be to, jie naudingesni ir sveikatai“, – teigia P. Čepkauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad išleidžiantys daugiau gali savarankiškai rinktis viską iš pigesnių krepšelių ir susimažinti savo krepšelio kainą. Tačiau įtakoti savo įsitikinimų, aplinkos ir reklamos, peršančios atitinkamą laimės per prekes suvokimą, to dažniausiai nedaro.

Kritiškiau vertinant prekybininkų pasiūlymus galima sutaupyti 20 procentų nuo savo išlaidų. Norint kardinalių pokyčių savo biudžete (40 procentų ir daugiau), reikia pakeisti vartojimo principus, į valgiaraštį įsivesti daugiau bazinių, natūralių, mažiau perdirbtų produktų, kurie būtų ir su mažesniu kiekiu priedų. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti cukraus ar mėsos. Galima valgyti viską, kas patinka, svarbu tik kombinuoti bazinius produktus.

„Į natūralų jogurtą jūs tikrai neprisidėsite tiek uogienės, kiek jau pridėta į paruoštą „vaisinį“ jogurtą, į namuose paruoštą mėsą jūs tikrai nepridėsite tiek priedų, į arbatą tikrai neįbersite tiek cukraus ir saldiklių, kiek yra lentynose esančiuose arbatos gėrimuose. O su šiuolaikine buitine technika ir internete esančiais receptais ir idėjomis jūs tikrai nesugaišite daugiau laiko maisto ruošimui“, – sako P. Čepkauskas.

Net ir tai žinodami, ne visada sugebame atsispirti pagundoms, juk kartais taip norisi tų išreklamuotų bulvių traškučių. Prekybos konsultanto nuomone, tai visiškai suprantama. Reklamai atsispirti ne taip paprasta, nes tam skiriamos didžiulės investicijos.

 „Prekybos centrai išleidžia nemažai lėšų vartotojų pakišimui po informaciniu gaubtu, kad jis žinotų tik to prekybos centro kainas. Dėl to, vartotojui tampa sunkiau pasirinkti“, – akcentuoja pašnekovas.

Siekiant tą pakeisti, reikia, kad vartotojai visus pasiūlymus gautų vienoje vietoje ir jiems nebereikėtų vadovautis tik vienu informacijos šaltiniu.

Į viršų