Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau nepakako pasisakiusių „už“. Referendume dalyvavo apie 53 proc. rinkėjų. Iš jų 73,5 proc. balsavo „už“. Ekspertai komentuoja, kad tokie rezultatai nestebina, nes referendumui nebuvo iki galo pasiruošta.

Rinkėjai pasijuto suklaidinti
Savo balsą dar išankstiniuose rinkimuose atidavę piliečiai atkreipė dėmesį, kad referendumo klausimas suformuluotas painiai. Referendume dėl pilietybės išsaugojimo klausta taip: „12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“

Klausta, ar rinkėjas pritaria, ar ne.

Pradėta kalbėti, kad tokia klausimo formuluotė suklaidino rinkėjus ir gal net visai atgrasė nuo balsavimo. Be to, tai ne vienintelė priežastis, kodėl nepasisekė pakeisti LR Konstitucijos straipsnio.

Panoro išsiaiškinti, kas čia ne taip
„Pati agitacija buvo paini, dviprasmiška, su gausybe nutylėjimų, neaiškumų“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Šiaulių universiteto dėstytojas filosofas Jurgis Dieliautas.

Filosofo nuomone, visa tai paveikė rinkėjų sąmonę, nes juk kai žmogui kas nors neaišku, jis bando išsiaiškinti, kas čia ne taip, kas buvo nutylėta. Tai ir buvo pirmoji referendumo nesėkmės priežastis.

„Viešoje erdvėje, žiniasklaidoje buvo išsakyta gausybė nuomonių, kurios privertė žmones suabejoti. Kai vykdoma agitacija, ji turi būti pakankamai skaidri, o jeigu atsiranda kažkas neaiškaus, visada kyla noras išsiaiškinti, kas čia ne taip“, – paaiškina J. Dieliautas.

Anot jo, referendumui reikėjo geriau pasiruošti, visko nedaryti paskubomis. Galbūt tas trijų rinkimų suplakimas į vieną vienas kitam ir sutrukdė. Žinant, kad referendumai valstybei brangiai kainuoja, reikėjo viską labiau apgalvoti ir galbūt juos organizuoti atskirai.

Galbūt ateityje taip ir bus daroma, nes teigiamai pasisakiusių skaičius įpareigoja vėl grįžti prie dvigubos pilietybės klausimo.

Nepaisant to, pašnekovas mano, kad organizuoti naują referendumą, kol kas nėra būtinybės: „Jeigu norime įteisinti dvigubą pilietybę, tai nedarykime tiek daug išimčių. Kodėl dviguba pilietybė turėtų būti suteikta tik Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungos šalyse gyvenantiems lietuviams, juk mūsų šalies piliečiai po pasaulį yra išsibarstę kur kas plačiau.“

Pasiūlė ieškoti kitų išeičių
Panašiai mąsto ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Gintaras Karosas. Anot jo, iš vienos pusės siekis įteisinti dvigubą pilietybė yra geras, iš kitos – kelia daug klausimų. Pirmiausia – dėl mūsų piliečių diskriminavimo.

„Kyla klausimas, kodėl vienose šalyse gyvenantys lietuvių kilmės žmonės gali turėti dvigubą pilietybę, o kitose – ne. Tokio siūlymo rengėjai turbūt pagalvojo apie saugumą, kad priešiškų šalių piliečiai neturėtų pilietybės, tai iš tiesų svarbu, bet vėlgi čia ir diskriminacinis aspektas“, – svarsto G. Karosas.

Jo nuomone, tie žmonės, kurie yra labiau įžvalgūs, labiau gilinasi į tokius klausimus ir nepasisakė už Konstitucijos straipsnio keitimą: „Referendumo rezultatas rodo, kad piliečiai darosi pakankamai sąmoningi, gali įžvelgti kylančius pavojus ir grėsmes. Tai veda prie minties, kad galbūt šį klausimą būtų galima išspręsti kitais būdais, nekeičiant Konstitucijos, bet, pavyzdžiui, įvedant lietuvio pasą.“

Maža tauta ir taip daug ką praranda
Politologas Saulius Spurga laikraščiui paaiškina, kad tam, jog Konstitucija būtų keičiama, taip turėjo balsuoti daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų. O pasiekti tą kartelę yra labai sunku, todėl neverta stebėtis, kodėl Konstitucijos straipsnio vis dėlto nepavyko pakeisti.

Be to, anot jo, prieš organizuojant referendumą, reikėjo pasikonsultuoti su konstitucinės teisės žinovais, kad būtų išvengta „nekonstituciškų“ sprendimų.

Tačiau nepaisant visko, politologas sutinka, kad Lietuvos piliečiams dviguba pilietybė gali būti reikalinga, nes pasaulis nuo 1992 m., kai buvo priimta LR Konstitucija, gerokai pasikeitė.

„Kiek žinau, yra apie 700 žmonių, iš kurių Lietuvos atstovybės atima pasus per metus. Tai mūsų mažai tautai didelis praradimas ir tai sakyčiau yra amoralu, nes karo metu net nusikaltėliams, išdavikams nebūdavo atimama pilietybė“, – sako S. Spurga.

Gerbia tautos valią
Vykusiuose LR Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo, preliminariais duomenimis, prie balsadėžių Lietuvos diplomatinėse atstovybėse atėjo tris kartus daugiau rinkėjų nei 2016 m. Seimo rinkimuose. Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) sveikina šį istorinį proveržį, kuris gali tapti tvirtu pagrindu glaudesniam ir aktyvesniam lietuvių diasporos įsitraukimui kuriant sėkmės Lietuvą atvirame pasaulyje.

PLB ir jos pilietinė iniciatyva „Mūsų Metas DABAR“ nuoširdžiai dėkoja visiems LR piliečiams Lietuvoje ir pasaulyje, kurie savo aktyviu dalyvavimu parodė aukštą pilietinę brandą ir pademonstravo asmeninę atsakomybę ypač svarbiais Lietuvai klausimais.

PLB savo internetiniame puslapyje pažymi, kad nors referendume dėl pilietybės išsaugojimo ir nepavyko surinkti pakankamai palaikančių balsų, tačiau tokia yra tautos valia ir ji turi būti gerbiama be išlygų. Svarbu tai, kad referendumas laikomas įvykusiu, o palaikančių balsų gausa yra aiškus signalas visoms LR valdžios institucijoms, LR Konstitucinio teismo teisėjams, naujai išrinktam LR Prezidentui, LR Vyriausybės nariams ir Seimo nariams ieškoti būdų neatidėliotinai išspręsti šį klausimą.

„Paskutinius kelis mėnesius vykę intensyvūs debatai ir diskusijos yra akivaizdus įrodymas, kad tai visai tautai aktualus klausimas ir dialogas turi būti plėtojamas visais lygmenimis, nuo savivaldos iki aukščiausių šalies vadovų.

Referendumas yra tvirtas, bet tik pirmas žingsnis ieškant tikrų sprendimų pilietybės išsaugojimui visiems tautiečiams pasaulyje. Tai ne vien teisinis klausimas, o ateities Lietuvos vizijos sudedamoji“, – rašoma viešai paskelbtame pranešime.

Į viršų