facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Medicinos darbuotojų dienos proga garbės ženklu apdovanoti trys Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai. Jiems suteikti nusipelniusiųjų vardai. Garbingas Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimas įteiktas Vilniaus Vaidilos teatre. Paskui Respublikinėje Šiaulių ligoninėje juos sveikino kolegos. Nusipelnę medikai pasakojo apie savo darbo džiaugsmus ir rūpesčius.

Šiemet – net du apdovanojimai
Alvydui Domarkui, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Patologijos skyriaus vedėjui, Konsultacijų poliklinikos akušeriui-ginekologui, suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas ir įteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo garbės ženklas. Visai neseniai Lietuvos akušerių-ginekologų draugija (LAGN) akušeriui-ginekologui A. Domarkui suteikė LAGN nario garbės vardą. Gydytojas nuo 1978 metų iki 1990 metų buvo Šiaulių krašto akušerių-ginekologų draugijos pirmininkas. Įvertintas ilgametis gydytojo pasišventimas darbai bei profesinei veiklai.

Pasak A. Domarko, abu apdovanojimai šiek tiek netikėti ir malonūs. „Nusipelnęs Lietuvos gydytojas – skamba solidžiai, kartais net suabejoju, ar tikrai pelnytas“, – kaip visada kuklinosi gydytojas.

„Esu žemaitis, baigiau Plungės rajono Kulių vidurinę mokyklą. Labai dėkingas fizikos ir chemijos mokytojoms, kad be vargo įstojau į Kauno medicinos institutą“, – kalbėjo V. Domarkas.

Akušerija-ginekologija jis susidomėjo antrajame kurse. Į Šiaulius atvyko dirbti baigęs mokslus 1977 metais. Su žmona Violeta susituokė metai prieš paskyrimą, nes viengungius į mažus miestelius dirbti išsiųsdavo. ,,Aišku, ne visai dėl to tuokėmės“, – šypteli gydytojas.

Jau 42 metus A. Domarkas vadovauja Nėštumo patologijos skyriui. „Tai mano pirma ir paskutinė ligoninė, – sako vedėjas. – Tik vietos kaitaliojosi. Dabar jau į trečias patalpas perkelti esame. Puikios modernios operacinės, patogios palatos, jauki aplinka. Skyriuje per 30 darbuotojų.“

A. Domarkas sakosi esąs griežtas vedėjas. Sparnuotu posakiu virto jo frazė ,,Darbiniai santykiai – ne lytiniai, jie nebūtinai turi būti malonūs.“ Vis dėlto jo pareiga esanti užtikrinti, kad gydytojams ir slaugytojoms dirbti būtų lengva, o pacientės jaustųsi saugios. Patyręs specialistas sako, jog teikiant pagalbą nėščiajai tenka vadovautis ir intuicija, kuri išlavinta per ilgus darbo metus: „Algoritmai ne visada pasiteisina, nes kiekviena nėščioji unikali ir savita“. Nuo to, kokioje palatoje gydoma nėščioji, taip pat priklauso jos pasveikimas.

Skyriuje per metus gydoma maždaug 2 tūkstančiai nėščiųjų, atliekama 200 operacijų. Pats A. Domarkas išoperuoja per 70. „Jei padauginsime iš 42, skaičius bus nemažas, – vėl nesuprasi rimtai šneka ar juokauja gydytojas. – Todėl ir šypsausi visoms Šiaurės Lietuvos moterims, nes visos man atrodo matytos. Jau gal trečia karta pas mane gimdo.“
Gydytojas sako, kad sunkiai įsimena pavardes, bet nelaimingų atvejų ištrinti iš atminties nepavyksta. Per ilgametę patirtį buvo 9 gimdyvių mirtys, iki šiol skaudžiai išgyvena. „Atsimenu ne tik pavardes, bet ir visas aplinkybes, net dienas, valandas, kada tai įvyko“, – atvirauja gydytojas.

A. Domarkas kartu su žmona užaugino dvi dukras. Vyresnioji Laura baigė farmacijos studijas, bet dirba kitoje srityje, gyvena Kaune. Jaunėlė Indrė gyvena ir dirba Šiauliuose. Ji – odos ligų gydytoja.

„Ne vien darbu gyvas, – sako Alvydas Domarkas.– Šiuo metu esu motoklubo „Morphinum“ prezidentas, o mokslo ir studijų metais grojau dūdų orkestre.“

Pediatrija – mano sritis
Dr. Margaritai Valūnienei, Moters ir vaiko klinikos vadovo pavaduotojai, vaikų endokrinologei, suteiktas Nusipelniusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojos garbės vardas ir įteiktas Nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo garbė ženklas.

Dr. M. Valūnienė, šiaulietė, nuo pat vaikystės norėjo būti gydytoja. Baigusi Lieporių gimnaziją įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Kaune, baigė vaikų ligų rezidentūrą ir vaikų endokrinologijos rezidentūrą. Po studijų grįžo į gimtuosius Šiaulius. Vyras Dalius Valūnas – taip pat gydytojas, anesteziologas-reanimatologas, druskininkietis.
Nelengvos buvo doktorantūros studijos, auginant mažą dukrytę. „Kelias dienas per savaitę dirbdavau Šiauliuose, o kitas praleisdavau Kaune. Sunkokas metas“, – prisimena. M. Valūnienė.

Daktarės laipsnį gydytoja apsigynė 2008 metais. Jos nagrinėta tema – apie mažų pagal nėštumo trukmę vaikų augimą iki 6 metų ir ankstyvuosius metabolinius pokyčius.

Šiuo metu dr. M. Valūnienė dirba Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja, endokrinologe vaikų konsultacijų poliklinikoje, pediatre budėjimų metu. ,,Visos sritys svarbios, pasigilinus, galima įdomių dalykų rasti ir administraciniame darbe. Kaip administratorė, nesistengiu būti labai griežta, ne toks esu žmogus, – neslepia dr. M. Valūnienė, – Vis dėlto maloniausias darbas yra gydyti, konsultuoti vaikus.“

Tėvų keliu pasuko ir dukra Urtė. Ji – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmakursė. Sūnus Pijus – dar pirmokas. Gydytoja prisipažįsta, kad šeimai neretai laiko pritrūksta – laimė, kad jaučiasi artimųjų palaikoma. M. Valūnienei geriausias poilsis –  Šventojo Rašto studijos. „Esu tikinti, malda mane atgaivina, pastiprina“, – sako daktarė.

Suviliojo ligoninės kvapas
Vidai Dominauskaitei, Anesteziologijos-operacijų skyriaus vyresniajai slaugos administratorei, operacinės slaugytojai, suteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardas ir įteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklas.

„Mano teta Valerija dirbo medicinos sesele, ji taip skaniai kvepėdavo ligonine“, – šypsosi V. Dominauskaitė,  pasakodama, kas paskatino tapti medike. Ji 1978 metais baigė Šiaulių medicinos mokyklą ir liko dirbti Šiauliuose. Moteris prisimena labai nustebusi, kad ją, be patirties, paskyrė dirbti operacinėje. Teko daug mokytis, lankyti ne vienus kursus.  O vieną gražią dieną buvo priprašyta laikinai dirbti operacinės vyresniąja slaugytoja. Tas „laikinai“ užtruko 5 metus. Paskui priprato, įgudo.

Moteris prisipažino, kad visai įdomu, kai sutinki buvusį pacientą, jis tavęs nepažįsta, o tu žinai, koks silpnas ant operacinės stalo gulėjo, džiaugiesi, kad jau sveikas, puikiai jaučiasi. Todėl nematomo fronto kareiviais vadina operacinės darbuotojus. Kiekvienos operacijos metu prie paciento būna keturių medikų komanda, talkinanti gydytojui chirurgui: anesteziologas-reabilitologas, anestezijos-intensyviosios terapijos slaugytojas, operacinės slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas.

Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos pareiga – sužiūrėti, kad būtų paruoštos operacinės ir visos reikalingos priemonės, kad komandos būtų pasiruošusios darbui. „Mūsų darbas labai atsakingas, – sako V. Dominauskaitė, – nuo to, kaip susiderinusios komandos, priklauso operacijos sėkmė. Plečiasi operacinių funkcijos, daugėja procedūrų, atsiranda vis naujos įrangos.“

2019 05 14 4

M. Valūnienė: ,,Kai pradedi gilintis, net administracinis darbas gali būti malonus...“
Zitos KATKIENĖS nuotr.

2019 05 14 6

V. Dominauskaitė: ,,Operacinės komanda – nematomas frontas.“
Zitos KATKIENĖS nuotr.

2019 05 14 13

Zitos KATKIENĖS nuotr.

Į viršų