facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Suskaičiavus visų šalies rinkimų apylinkių rezultatus paaiškėjo, kad po dviejų savaičių prezidento rinkimų antrajame ture varžysis ekonomistas Gitanas Nausėda ir Seimo narė Ingrida Šimonytė. Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Abiejų kandidatų galimybės laimėti yra panašios
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad I. Šimonytė G. Nausėdą aplenkė vos pora tūkstančių rinkėjų balsų. Seimo narė gavo 31,13 proc. balsavusiųjų rinkėjų balsų,  ekonomistas – 30,95 proc.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad skirtumas tarp lyderių – 2 647 balsai. Konservatorių kandidatei prisivyti nepriklausomą kandidatą G. Nausėdą ir jį aplenkti padėjo paštu balsavusieji rinkėjai – už I. Šimonytę išankstiniuose rinkimuose balsavo apie 30 tūkst. rinkėjų daugiau.

Saulius Skvernelis liko trečias, surinkęs 19,72 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad I. Šimonytė gavo 17,7 proc. visų rinkėjų sąrašuose esančių rinkėjų balsų, G. Nausėda – 17,59 proc.

Pagal preliminarius rezultatus, ketvirtas prezidento rinkimuose liko Vytenis Povilas Andriukaitis (4,79 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų). Toliau rikiuojasi Arvydas Juozaitis (4,69 proc.), Valdemaras Tomaševskis (4,00 proc.), Mindaugas Puidokas (2,58 proc.), Naglis Puteikis ir Valentinas Mazuronis gavo mažiau nei po vieną procentą balsų.

Šiaulių apskrityje rinkėjai labiausiai palaikė G. Nausėdą
Šiaulių miesto rinkimų apylinkėse balsavę gyventojai sekmadienį pirmajame Respublikos prezidento rinkimų ture labiausiai palaikė G. Nausėdą. Antra liko I. Šimonytė, trečias – S. Skvernelis.

Šiaulių rajono savivaldybėje rinkėjai taip pat labiausiai palaikė G. Nausėdą. S. Skvernelis čia liko antras, I. Šimonytė – trečia.
Akmenės rajone pirmąją vietą užėmė S. Skvernelis. Antras liko G. Nausėda, trečia – I. Šimonytė.

Kelmės rajone rinkėjai taip pat labiausiai palaikė S. Skvernelį. Antras liko G. Nausėda, trečia I. Šimonytė.

Pakruojo rajono savivaldybėje daugiausiai balsų surinko G. Nausėda. Antras liko S. Skvernelis, trečia – I. Šimonytė.

Joniškio rajono rinkėjai labiausiai palaikė G. Nausėdą. Antroje vietoje liko S. Skvernelis, trečioje – I. Šimonytė.

Radviliškio rajono rinkėjai taip pat labiausiai palaikė G. Nausėdą. Antras liko S. Skvernelis, trečia – I. Šimonytė.

Referendumai sulaukė per mažai rinkėjų palaikymo
Sekmadienį Lietuvoje taip pat vyko ir du referendumai. Vienas – dėl pilietybės išsaugojimo, kitas – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Rezultatai rodo, kad vienas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau neužteko balsų „už“, kad pilietybės išsaugojimui būtų pritarta. Tuo metu referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo dauguma pasisakė „už“, tačiau referendumas neįvyko, nes jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.

VRK duomenys rodo, kad referendume dėl pilietybės nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 37,7 proc. rinkėjų. Toks skaičius yra per mažas, kad būtų pritarta pilietybės išsaugojimui, todėl laikoma, kad klausimui nepritarta. Nuo dalyvavusių referendume „už“ pasisakė net 71,7 proc., prieš – 26 proc. Referendumo aktyvumas siekia 52,6 proc., todėl referendumas dėl pilietybės laikomas įvykusiu.

Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 34,8 proc., todėl laikoma, kad klausimui pritarta. Nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus „už“ pasisakė net 73,7 proc., prieš – 23,1 proc. Tačiau referendumo aktyvumas siekia 47,3 proc., tad nepaisant to, kad dauguma balsavusių pasisakė „už“, referendumas kol kas laikomas neįvykusiu.

Konstitucijos 55 straipsniui pakeisti reikia, kad tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų. Seimo narių skaičius būtų sumažintas, jei referendumo aktyvumas viršytų 50 proc. ir daugiau kaip pusė jame dalyvavusių rinkėjų, bet ne mažiau kaip 824 tūkst. 135 balsuotų „už“.

Prezidento rinkimuose rinkėjai buvo aktyvesni
VRK duomenimis, 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos prezidento rinkimuose dalyvavo 56,85 proc. rinkėjų. Referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo dalyvavo – 52,58 proc. Referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo dalyvavo – 47,25 proc.

Aktyviausiai savo rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 57,7 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 42,3 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai. Aktyviausiai balsavime dalyvavo 55-64 m. amžiaus rinkėjai.

Rinkėjai Respublikos Prezidentų rinkimuose buvo aktyvesni nei 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimuose: 2014 m. rinkėjų aktyvumas buvo 52,23 proc., t. y. 4,62 proc. didesnis negu 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimuose.

Iš anksto balsavo 10,75 proc. (260 529) į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Iš jų iš anksto savivaldybėse balsavo 166 948 rinkėjai, specialiuose punktuose – 13 767, o namuose – 79 814. 2014 metais iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 6,02 proc. (balsavo 152 792 rinkėjai), iš kurių 61 271 balsavo iš anksto savivaldybėse, 14 709 – specialiuose punktuose, 76 812 – namuose.

Į viršų