facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Keičiantis orams daugelis peržiūri savo spintas, o jose neretai randa drabužių, kurie per maži, per seni ar tiesiog nebetinkami dėvėti. Dažniausiai žmonės nebereikalingus drabužius, avalynę, galanteriją išmeta su kitomis šiukšlėmis. Žinoma, atsiranda ir tokių, kurie juos paaukoja pažįstamiems ar labdaros organizacijoms. Tik ar iš tiesų skurdžiau gyvenantiems tų padėvėtų drabužių reikia?

Į konteinerius meta viską
Tekstilės atliekos, panašiai kaip ir plastikas, yra lėtai, o kai kurios visai nesuyra. Vadinasi, bet kur išmesdami drabužius, tik teršiame gamtą. Tad ką su jais daryti? Paaukoti?

Pasirodo, net labdara ne visada reiškia gerą darbą. Štai labdaros ir paramos fondas „Tavo parama“ ėmėsi iniciatyvos ir keliose Šiaulių miesto vietose pastatė specialius konteinerius, kur galima palikti nebereikalingus drabužius. Šis labdaros ir paramos fondas atsakingas ir už prie PC „Akropolis“ ar PLC „Tilžė“ esančius konteinerius. Visos šios iniciatyvos tikslas yra surinkti drabužius bei avalynę į tam skirtus konteinerius ir išdalyti žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia.

Kaip „Šiaulių naujienoms“ pasakoja labdaros ir paramos fondo „Tavo parama“ direktorė Jūratė Šivickienė iš pradžių ši iniciatyva labai pasiteisino. Kol iš konteinerių būdavo ištraukiami švarūs ir tvarkingi daiktai, niekam nekildavo jokių problemų. Paaukoti tekstilės gaminiai greitai surasdavo naują šeimininką.

Šiandien situacija šiek tiek pasikeitė. Pašnekovės teigimu, žmonės pradėjo piktybiškai gudrauti. Paskutiniu metu į specialius konteinerius išmetami drabužiai dažnai būna nebetinkami dėvėti – dėmėti ar suplyšę, neatitinkantys sezono, bet ir ne tai baisiausia.

Moterį itin sukrėtė atvejis, kai viename, tik labdarai skirtame konteineryje, rado neaiškaus turinio paketą su kraujo likučiais.

„Žmonės nėra labai tvarkingi, į mūsų konteinerius krauna viską. Randame ir visiškai sudėvėtų, nešvarių drabužių, ir panaudotų sauskelnių, ir picos likučių. Kartą į mano rankas net pakliuvo įtartinas paketas su švirkštu, lašeline, kruvina vata, tada net teko kviesti policiją“, – atvirauja J. Šivickienė.

Drabužius mėto kur papuola
Daugiausiai problemų labdaros ir paramos fondui kyla dėl konteinerio, esančio prie PC „Akropolis“. Ten kažkaip moterys įsigudrina įlipti į konteinerio vidų, ištraukia jame esančius maišus ir padega. Negana to, būtent šioje vietoje susikaupia didžiausi drabužių kalnai. Todėl ir reikia nuolat, kartais net tris kartus per dieną, ten važinėti bei viską tvarkyti.

„Žmonės nesupranta, kad jeigu nebetelpa, konteinerio nebereikėtų prikrauti, bet ne, vis tiek prideda maišų aplinkui, taip jų susidaro kalnai ir pakalnės. Neaišku dar, ir iš kur tos moterys atsirado. Kartais jų nebūna, kartais ir vėl pasirodo, o viską sutvarkyti tenka mums, tai taip ir lakstome“, – pastaruosius įvykius atskleidžia fondo vadovė.

Ji užsiminė, kad visam gegužės mėnesiui konteinerį, esantį prie „Akropolio“ teks uždaryti atnaujinimui, nes savanoriams darosi tiesiog fizikai sunku tampyti tuos rūbus iš vienos vietos į kitą, be to, tai ir kainuoja, juk patirtas tokių pasivažinėjimų išlaidų niekas nekompensuoja.

Savanoriams atsipūsti neleidžia ir kai kurių gyventojų skundai. Štai vienam žmogui nepatinka, kad toks labdarai skirtas konteineris stovi prie jo daugiabučio K. Korsako g. Rašo skundus tiek miesto Savivaldybei, tiek už konteinerio priežiūrą atsakingiems asmenims, nors realiai tas konteineris niekam ten netrukdo.

Neišvengia piktų replikų
Moteris pasakoja sulaukianti piktų apkalbų, replikų ir iš kitų aplinkinių. Žmonės domisi, kur ir kam tie drabužiai būna vežami. Dar pasiklausia, ar tik nebus vežami į turgų parduoti.

„Žmonės labai pikti, kerštingi. Jeigu daugiau dirbtų labdarai, kultūrai, gal nebeturėtų laiko ėsti vienas kito ir svarstyti, kodėl vieniems sekasi, o kitiems – ne“, – svarsto J. Šivickienė.

O aplinkinių pagalba kai kuriems šiauliečiams iš tiesų labai reikalinga ir nebūtinai tik skurdžiau gyvenantiems. Pavyzdžiui, uždirbantiems minimalų mėnesio atlyginimą ar net vidutinę algą kartais prireikia kokių vaikiškų drabužių, avalynės, juk mažieji taip greitai auga.

Pašnekovė sako pastebinti, kad kartais šiek tiek daugiau uždirbantiems labdara labiau reikalinga nei socialiai remtiniems žmonėms. Pastariesiems, anot jos, jokių drabužių nereikia. Neretai jie tik pasijuokia išgirdę tokį pasiūlymą: „Vaikštantiems po konteinerius, mėgstantiems išgerti rūbų tikrai nereikia, jie net praustis tingi. Nesuprantu, kas tiems žmonėms darosi, gal jie tiesiog viskuo persisotinę.“

Moteris daro išvadą, kad dauguma šiauliečių iš tiesų gyvena visai neblogai, jeigu labdaros nepriima. Jos nuomone, lietuviai, priešingai nei ukrainiečiai, labiau linkę skųstis, dejuoti ir visur įžvelgti blogį: „Atlikdama praktiką Ukrainoje pastebėjau, kad ten žmonės iš tiesų skurdžiau gyvena ir bet kokią labdarą priima kaip didžiausią gėrį.“

Reikia atskirų patalpų
Nepaisant to, moteris dar kartą pabrėžia, kad kai kuriems lietuviams aplinkinių paramos tikrai reikia. Jaunoms šeimoms ir našlaičiams ypač reikalingi vaikiški drabužėliai, avalynė, žaislai, patalynė. Senjorai taip pat neretai labai apsidžiaugia gavę kokį dailų megztuką ar kitą drabužį.

„Jeigu tik turite jums nebereikalingų tekstilės gaminių, būtinai juos paaukokite, bet jie turi būti tvarkingi, kvepiantys ir gražiai sulankstyti. Labdara nesinaudokite tik kaip dingstimi atsikratyti dėvėti nebetinkamų drabužių“, – gyventojų supratingumo prašo J. Šivickienė.

Labdaros ir paramos fondui pagalba reikalinga ir iš miesto Savivaldybės. Savanoriams būtų kur kas lengviau dirbti, jeigu turėtų atskiras patalpas, kur galėtų suvežti paaukotus daiktus ir juos tinkamai išrūšiuoti, nes dabar jie šį darbą atlieka garažuose, į kuriuos įleidžia pažįstami žmonės.

Vis dėlto jeigu atskirų patalpų ir neatsiras, o į labdarai skirtus konteinerius žmonės toliau mes įvairiausias šiukšles, labdaros ir paramos fondo vadovė sako, kad vis tiek toliau dirbs dėl kitų gerovės.

„Ir toliau paaukotus daiktus vešime įvairioms organizacijoms, bendruomenėms, senelių namams, vaikų socialinės globos namams, lankysimės labdaros renginiuose, nes duoti labai malonu, o ir gyvenimas per trumpas, kad būtum savanaudis“, – sako J. Šivickienė.

Drabužius galima atiduoti ne tik labdarai
Su tuo, kad nereikalingą daiktą naudingiau paaukoti nei išmesti, sutinka ir kalbinti šiauliečiai.

„Normalius, padorius ir nešiojamus drabužius atiduodu labdarai, o nebenešiojamus ir kitokią tekstilę – perdirbti. Pritariu idėjai tausoti žemės išteklius, todėl stengiuosi būti sąmoninga vartotoja“, – pasakoja Inga.

Panašiai elgiasi ir Viltė: „Visiškai suplyšusius drabužius atiduodu perdirbti, o išaugtus ar tiesiog nebepatinkančius – parduodu. Tuos, kurių nebenuperka, atiduodu skurdžiau gyvenantiems kaimynams arba palieku labdarai skirtuose konteineriuose.“

Nors iš tiesų daugėja sąmoningų vartotojų, prie konteinerių dar galima išvysti vaizdų, kai rūbai mėtosi bet kaip ir nuo lietaus bei purvo virsta tiesiog gamtą teršiančiais skudurais. Norintiems to išvengti, primename, ką dar būtų galima padaryti su nebereikalingais drabužiais ir avalyne.

Jeigu daiktas kokybiškas, nenudėvėtas ir dar tinkamas naudoti dūla drabužinėje: pasiūlome giminaičiui, draugui ar pažįstamam – dalijamės, keičiamės ir dovanojame; parduodame, pasinaudodami gausybe veikiančių elektroninių pardavimo platformų ir socialinių tinklų grupių; nunešame pridavimui į dėvėtą tekstilę priimančius komisus ar rūbų iš antrų rankų parduotuves;

susisiekiame su artimiausia ar kita paramą daiktais priimančia labdaros organizacija.

Aukojame kokybiškus, esamam sezonui tinkamus daiktus, suprasdami, kad šios organizacijos nėra daiktų saugyklos, tuo labiau – atliekų tvarkytojai; pasinaudojame galimybe nunešti į dėvėtus rūbus priimančias naujų rūbų prekybos vietas, kur senus galime išsikeisti į nuolaidą naujiems; nuvežame į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir dedame į jose stovinčius tekstilės konteinerius.

Į viršų