facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių „Aušros“ muziejus tęsia tradiciją visuomenę supažindinti su materialiu ir dvasiniu žydų kultūros paveldu. „Lietuva litvakų kūryboje“ – taip pavadinta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Chaimo Frenkelio viloje ją pristatė parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė. Parodos atidaryme muzikinius kūrinius atliko smuiko mokytojos ekspertės Nijolės Prascevičienės vadovaujamas ansamblis „Fiori musicali“.

Litvakai Šiauliuose
Litvakai – svarbi Lietuvos kultūros, visuomeninio ir kasdienio gyvenimo dalis. Muziejaus pateiktoje informacijoje rašoma, kad pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais Šiauliai buvo antras pagal dydį miestas, kuriame gyveno 8 000 žydų – antra pagal dydį šalies žydų bendruomenė.

Tarp žinomų žydų, gimusių XIX a. Šiauliuose, buvo rašytojai Jozefas Lazaras Epšteinas ir Jakobas Zvi Sobelis, rabinas ir pedagogas Abraomas Baruchas Reinas, Kolumbijos ir Džono Hopkinso universitetų matematikos profesorius Tuvija Dantzigas, Viktoras Breneris – skulptorius, graveris ir medalininkas, sukūręs JAV prezidento Abraomo Linkolno atvaizdą vieno cento monetai, ir sionistų filantropas Rafaelis Šloma Gutzas.

Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotojos Virginijos Šiukščienės, simboliška, kad Ch. Frenkelio viloje nuolat vyksta renginiai, kuriuose vis naujų dalykų galima sužinoti apie savo buvusius kaimynus. „Simboliška vieta ir laikas, – sakė V. Šiukščienė. – 75 metai sukanka, kai likviduotas Šiaulių getas. Esame tarpininkai tarp to, kas buvo ir kas ateityje bus.“

Vilnius – ne tik Lietuvos Jeruzalė
Parodoje – 15 stendų lietuvių ir anglų kalbomis. Kiekvienas jų pavadintas žymių kultūros veikėjų citatomis. Paroda akcentuoja tuos svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis štetlas (miestelis) ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai, miestų griuvėsiai ar Lietuva už spygliuotos tvoros.

Poezijos mėgėjų parodoje laukia iš jidiš kalbos versti eilėraščiai apie Vilnių ir Lietuvą, unikalus garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraštis apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą. Pateikiama žinių apie politines žydų organizacijas.

Pristatydama stendą „Į Vilnių važiuodavo mokytis“ dr. Vilma Gradinskaitė akcentavo, kad Vilnius buvo svarbus kultūros ir mokslo centras. Čia XIX a. pab. –XX a. prad. veikė puikios muzikos ir piešimo (1866–1915) mokyklos. Žydų jaunuoliai suvažiuodavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Ukrainos. Nors mokykla įsteigta rusifikavimo tikslais, jai vadovavęs rusų dailininkas Ivanas Trutnevas nesilaikė kvotų, priimdavo bet kokios tautybės talentingus jaunuoliu. Mokykla išugdė nemažai žymių dailininkų, tokių kaip Žakas Lipšicas, Chaimas Sutinas, Borisas Kacas.

Ką litvakai davė dailės pasauliui?
Daug dėmesio parodos kuratorė skyrė litvakų dailei. Aptarė, kokią įtaką ji darė Europos ir Lietuvos dailės modernėjimui. Vilniaus piešimo mokykloje pasimokę jaunuoliai traukė studijuoti į Paryžių. Ten atsinešė minkštą lietuvišką koloritą, pilką dangų, žalius laukus. Susimaišė su tuometinėmis moderniomis meno kryptimis, ekspresionizmu, kubizmu ir atsirado prancūziškasis ekspresionizmas. Konkrečiais pavyzdžiais dr. V. Gradinskaitė atskleidė, kaip kito Vilniaus vaizdavimas mene: nuo romantiškojo Vilniaus paveikslo iki realistiškesnio.

Parodos kuratorė aptarė dailininko Emanuelio Mane-Kaco, modernisto Marko Šagalo, Makso Bando, Chaimo Sutino, Šmerelio Kačerginskio, Isajo Kulvianskio, skulptoriaus Marko  (Mordechajaus) Antokolskio kūrybos fragmentus.

V. Gradinskaitė teigė, kad nelengva tokius kultūros turtus sutalpinti į ribotą skaičių stendų, daugiau dėmesio skyrė dailei, nes tai jos gerai pažįstama, labai artima sritis, bet kompozitoriui Michailui  Šenderovui, kuris išugdė daugybę violončelininkų, tokių kaip Davidas Geringas, vietos atsirado.

Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – namais, išminties rankraščiu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta... Lietuvą savo kūryboje jie apgaubė meilės ir ilgesio dvasia.

„Iš viso, kas man brangu, liko tik lietuvių kalba...“ (Chackelis Lemchenas)
Tai žymaus kalbininko, žodynininko žodžiai. Papasakota dramatiška jo šeimos istorija Antrojo pasaulinio karo metais, pabrėžiant nepaprastai stiprią meilę lietuvių kalbai ir Lietuvai.

Paroda įtaigiai paliečia litvakų tapatybės paieškas daugiakultūriame pasaulyje.

Stenduose matyti, kad žydų ir lietuvių gyvenimas neatsiejami persipynęs. Pateikiama „Aušros“ muziejuje rasta nuotrauka, įrodanti, kad žydai aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime. Yra 1906 metų lietuviškas kalendorius, kuriame surašytos žydiškos šventės. Kai kurie katalikiški leidiniai spaudos draudimo laikotarpiu spausdinti žydų spaustuvėje, buvo nemažai žydų knygnešių. Žydų organizacijos aktyviai prisidėjo prie Vasario 16-osios. 1939 visuose miestuose aktyviai veikė karinė žydų sąjunga Vilniui vaduoti.

Visi Lietuvai svarbūs istoriniai įvykiai lygiai taip pat rūpėjo ir litvakams. Žymus karikatūristas Maksas Ginsburgas savo politiniuose šaržuose įspėja visuomenę apie hitlerizmo pavojų dar prieš Hitleriui ateinant į valdžią.

Su šypsena prisiminta apie 1929 m. nuotykių pilną dailininko Šalomo Zelmanavičiaus ir Pulgio Andrušio kelionę arkliu kinkytu vežimaičiu po Europą – Berlyną, Drezdeną, Prahą. Tai buvo vienas iš būdų garsinti Lietuvą. Lietuvių ir žydų bendradarbiavimas vyko įvairiose srityse. Žydų muzikantai grojo šventėse, verčiama tautosaka, literatūra, rengiamos meno parodos, kalbos kursai. Lietuviško folkloro ar religinės temos litvakams nesvetimos – rūpintojėlių skulptūrėlės, lietuviška gamta, Vilniaus vaizdai matyti tiek Lietuvoje gyvenusių, tiek emigravusių litvakų kūriniuose.

„O mano žeme, ko drebi – nejau ir tu suskilus?“ (Abramas Suckeveris)
Parodoje keli stendai pasakoja apie baisųjį Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Tik akcentuojama ne žudynės, o kultūra, tautos dvasios stiprybė. Kultūrinis gyvenimas vyksta ir už geto tvoros. Rašoma poezija, dainuoja chorai, ansambliai, kuriami spektakliai. Eksponuojama afiša apie žydų humoro vakarą gete.

Parodos kuratorė pasakojo apie gete pastatytą spektaklį pagal vengrų rašytojo  komediją „Bažnyčios pelė“. Didelė tauta, kuri sugeba juoktis iš savęs, iš beviltiškos situacijos. Sunaikintas getas, pražuvo didelė dalis Marko Šagalo ir kitų dailininkų kūrinių. Bet parodoje gali grožėtis didele jų meile Lietuvai, kuri išsilieja paveikslų spalvose ir poezijos tekstuose, ir muzikoje.

Interaktyvūs parodos elementai – filmai, audiogidas ir dėlionės
Parodoje lankytojai gali pažiūrėti du unikalius, bet jau pamirštus filmus: 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtą nebylųjį filmą „Vilniaus legenda“, kuris buvo įgarsintas 1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, kuris tuo metu jau sėkmingai dirbo aktoriumi Niujorke.

1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtą pirmąjį spalvotą lietuvišką vaidybinį filmą-pamfletą „Marš, marš, tra-ta-ta!“, kurio politinės satyros  to meto žiūrovai nesuprato ir neįvertino, tačiau ji net dabar atrodo aktuali.

Parodą lydi regėjimo negalią turintiems lankytojams sukurtas audiogidas, nuodugniai pristatantis parodos turinį. Įtaigūs Audriaus Čaikausko, Reginos Jokubauskaitės ir Virgilijaus Kubiliaus balsai kviečia lankytojus pasinerti į Lietuvos žydų istorijos fragmentus, pasiklausyti iš jidiš kalbos į lietuvių kalbą išverstų eilėraščių ir vizualizuoti analizuojamus dailės kūrinius. Audiogidu dr. V. Gradinskaitė pataria pasinaudoti ir smalsiems moksleiviams.

Jauniausieji parodos lankytojai gali praleisti laiką, magnetinėnis dėlionėmis kurdami Lietuvos kaimo ar miestelio vaizdus.

Paroda, pasak jos kuratorės, parengta pasitelkus vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų. Ją lydi katalogas, kuriame pateikta išsami informacija apie kiekvieną stendą. Parodą pamatyti galima iki gegužės 26 d.

2019 04 19 4

Dėlionė mažiesiems.
Jovitos KIRKILAITĖS nuotr.

2019 04 19 1

Audiogidas – pagalba neregiams ir poezijos gerbėjams.
Jovitos KIRKILAITĖS nuotr.

Į viršų