facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiauliuose viešėjęs LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius į miestą atvežė gerų naujienų. Jo nuomone, Šiauliai turi potencialą toliau plėtoti Šiaulių oro uostą. Taip pat sakė tikintis, kad pagaliau pavyks išspręsti dvigubos pilietybės klausimą bei kitas emigrantus neraminančias problemas.

Mato Šiaulių oro uosto perspektyvą
Vizito metu ministro darbotvarkė buvo gana įtempta. Jis lankėsi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, Šiaulių miesto savivaldybėje, važinėjo miesto gatvėmis partizanų nuotraukomis ir citatomis papuoštu viešuoju autobusu, susitiko su verslininkais, miesto gyventojais, žiniasklaidos atstovais.

Spaudos konferencijoje ministras pasidžiaugė, kad Šiauliuose yra įmonių, kurios gali lygiuotis su kitomis Europos ar net pasaulio valstybėmis. Sakė tikintis, kad Šiaulių oro uostą pavertus daugiafunkciu ir suefektyvinus jo veiklą, miestas net galėtų tapti tarptautiniu centru.

„Visur pasaulyje yra dviejų paskirčių oro bazių. Civilines ir karines bazes galima bei būtina suderinti. Manau, kad Šiauliai yra ta vieta, kur reikėtų tą galimybę detaliau išnagrinėti“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Taip pat jis sakė, kad tiki geresne ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos bei Europos Sąjungos ateitimi. Užsienio reikalų ministras Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos narystei ES-15. Kur šiandien būtume be jos?“ atkreipė dėmesį, kad visi būtume daug laimingesni, jeigu nuslopintumėme poreikį ieškoti problemų.

„Vienas iš mūsų tautos bruožų yra saviplaka, noras įžiūrėti kažką blogo ir nematyti nieko gero. Net jeigu mums pasiseka, susirūpiname, kad to negali būti, vis tiek surandame prie ko prikibti ir taip nusiraminame“, – nuomone pasidalijo ministras.

Pastebi teigiamus pokyčius
Anot ministro, atėjo laikas tokį mąstymą keisti, nes Lietuva iš tiesų turi kuo didžiuotis. Pavyzdžiui, per penkiolika metų nuo įstojimo į ES, mūsų šalies pragyvenimo rodiklis nuo 48 proc. pakilo iki 78 proc. Per tą laiką Lietuvai eurų, už kuriuos buvo renovuotos mokyklos, tiesiami keliai, atstatomi kultūros centrai, parkai ir t. t. Šalimi susidomėjo ir daugiau investuotojų iš ES.

Pažangą rodo ir kiti statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, pagal verslo aplinką Lietuva užima 14 vietą pasaulyje, pagal ekonominės laisvės indeksą – 21-ąją. Lietuva taip pat surado tam tikrų aukštą pridėtinę vertę kuriančių nišų. Štai 10 proc. mokslinių lazerių produkcijos yra pagaminama Lietuvoje. Mūsų šalis išsiskiria ir vienu iš greičiausių internetu pasaulyje.

„Pas mus tikrai ne viskas yra blogai. Teigiamų tendencijų tikrai yra, tereikia jas toliau protingai išnaudoti“, – akcentavo L. Linkevičius.

Taip pat jis paneigė mitus, esą Lietuvos nuomonė Europos Parlamentui visai nerūpi. Paliudijo, kad kai kuriais atvejais lietuviai buvo net nuomonės formuotojai: „Mūsų dėka energetinis saugumas dabar yra ne tik ūkio, ekonomikos šaka, bet ir saugumo dalis. Mes vieni iš pirmųjų supratome, kad tu negali būti ES, NATO narys, jeigu esi priklausomas nuo vieno energetinio šaltinio, ir tai pakeitėme. Buvome vieni iš tų, kurie pasakėme, kad propaganda irgi yra ginklas, jeigu jis naudojamas siekiant sąmoningai suklaidinti. Šiek tiek užtruko laiko, kol kolegos pradėjo profesionaliau į tai reaguoti, bet vis tiek sureagavo.“

Pasisako už dvigubą pilietybę
Ministras pasisakė ir dabar itin aktualiais klausimais dėl „Brexito“ ir Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių likimo. Jungtinei Karalystei nusprendus pasitraukti iš ES, baiminamasi, kad lietuvių teisės gali likti neapsaugotos. L. Linkevičius pripažino, kas situacija dėl „Brexito“ yra visiškai neaiški: „Britai daug kartų balsavo už tai, ko nenori, o ko nori – nelabai suformavo.“

Jis svarstė, kad gali nutikti ir taip, kad britai persigalvos ir neišstos iš ES, o net jeigu ir išstos, tiek lietuvių, tiek britų saugumu bus tikrai pasirūpinta.

„Abi pusės tariasi, kad gyventojai nepatirtų jokio smūgio. Europos Parlamente esame priėmę su tuo susijusių 19 įstatymų pakeitimų, kurie įsigalios, jeigu vis dėlto Jungtinė Karalystė nuspręs išstoti be susitarimo. Tie įstatymai nukreipti ir į britų teises Lietuvoje. Mes padarysime viską, kad jiems situacija nepablogėtų, tikimės, kad tą patį darys ir britai“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Ministras turėjo ką pasakyti ir apie gegužės 12 d. vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.

Kaip žinia, jame turėsime atsakyti į vieną valstybės ir tautos gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Ministras pasisakė už tai, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta: „Tai nėra kažkokia privilegija. Jeigu yra manančių, kad tai iš Lietuvos ką nors atims, tai tikrai – ne. Žmonės nori dvigubos pilietybės dėl sąsajų, nes išvažiavę gyventi kitur pasiilgsta tėvynės. Pasas jiems labai svarbus ir tai yra visiškai suprantama.“

Ragina susivienyti ir nebijoti lyderystės
Ministrui teko atsakyti ir ne itin malonius šiauliečių klausimus. Pavyzdžiui, klausta, kodėl būtinai reikėjo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, nes iki šiol jos uždarymas valstybei labai brangiai kainuoja.

„Tai buvo viena iš derybinių sąlygų Lietuvai. Dėl to daug kalbėta, tartasi. Aišku, galėjome užsispirti ir tam nepritarti, bet dėl to nebūtumėme įstoję į ES“, – atsakė L. Linkevičius.

Miesto gyventojai panoro išgirsti ministro nuomonę ir apie dabartinius kandidatus į Lietuvos prezidentus. Vienas iš jų pasidomėjo, ar prezidentas turėtų būti aktyvesnis vidaus politikoje, o gal jo prioritetas turėtų būti skirtas užsienio politikai.

„Pirmiausia pagal Konstituciją prezidentas tiesiogiai atsako už užsienio, gynybos saugumo politiką, yra vyriausias ginkluotų pajėgų vadas. Prezidentas pagal Konstituciją priima pačius svarbiausius užsienio politikos klausimų sprendimus ir juos įgyvendina kartu su Vyriausybe. Kadangi Lietuvoje prezidentas renkamas tiesioginiu balsavimu, todėl toks žmogus turi pasisakyti visais klausimais, būtų keista, jeigu nepasisakytų“, – sakė ministras.

Neapsieita ir be klausimų apie ES ateitį. Domėtasi, ar apskritai ES tokią turi. Ministras juokavo, kad to reikėtų klausti astrologų, ir tuoj pat pridūrė galintis pasidalyti prielaidomis. Jis sakė, kad Lietuvai teks išeiti iš komforto zonos, nes baigėsi tie laikai, kai viskas buvo tvarkoma už mus. Dabar ateina metas, kai niekas savaime neatsiranda, nes ES nebėra tokia vieninga, kokia buvo iki šiol.

„Kai yra plyšys tarp demokratų ir žmonių, tarp Europos institucijų ir piliečių, toks plyšys užsipildo populizmu, radikalizmu, protesto nuotaikomis, atsiranda partijos, kurios skaldo. Norinčių skaldyti atsiranda ir Europos Parlamente. Jeigu mes nesusitelksime, nesugebėsime priimti lyderystės, ateityje norinčių sugriauti ES turbūt bus dar daugiau, negu yra dabar. Tad visa ES ateitis yra mūsų rankose, tai reiškia, kad turime prisiimti atsakomybę, prisidėti prie bendro veikimo ir būtų efektyvūs“, – susitelkti ragino L. Linkevičius.

2019 04 19 20

Šiauliuose kalbėta apie Lietuvos narystę ES.
Autorės nuotr.

Į viršų