Dvidešimtmetė Angelina savo tikrosios mamos niekada nepažinojo. Ją įdukrinusi šeima neslėpė tiesos, išaugino su didele meile, už tai šviesios atminties mamytei ir tėveliui mergina labai dėkinga. Ji įsitikinusi, kad be tėvelių pasiaukojimo, supratimo ir palaikymo nebūtų tokia stipri, savimi pasitikinti užaugusi: ir gydymo reikėjo, ir pagalbos mokantis. „Visiems vaikams reikia šeimos, meilės, dėmesio ir šilumos, – sako Angelina, – kad paglostytų, džiaugsmu ir rūpesčiu pasidalytų,  kad rūstesniu žvilgsniu nuo paklydimo pasergėtų.“

Vaiko teisė augti šeimoje
Lietuvoje kol kas nėra daug šeimų, pasiryžtančių globoti ar įsivaikinti be globos likusius vaikus. Vienus baugina atsakomybė, kitus – įtarus visuomenės požiūris: o gal sau naudos siekia? Statistika rodo, kad šalyje kasmet per šimtą vaikų įsivaikina Lietuvos piliečiai ir iki pusantro šimto – užsieniečiai. O vaikų globos įstaigose – vis dar tūkstančiai. Apie priežastis, kodėl jie ten atsiduria, rimtų studijų kažin ar yra.

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvos ir užsienio piliečiai įvaikino 30 vaikų, netekusių tėvų globos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 20 vaikų, netekusių tėvų globos. Savo meile su beglobiu vaiku dalytis panoro 18 sutuoktinių porų ir 1 nesusituokęs asmuo, gyvenantys Lietuvoje. Įvaikinta 12 mergaičių ir 8 berniukai, iš jų – 15 vaikų iki 3 metų ir 5 vaikai nuo 4 iki 6 metų. Ne paslaptis, kad mažesni vaikai greičiau šeimose adaptuojasi, galbūt dėl to turi daugiau galimybių pakliūti į šeimą.

8 užsienio valstybių piliečių šeimos per pirmąjį šių metų ketvirtį įvaikino 10 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų – 2 mergaites ir 8 berniukus. 7 vaikai iškeliavo į Italiją, po 1 į Kanadą ir JAV, 1 – į Naująją Zelandiją. Užsieniečiai nėra tokie išrankūs vaiko amžiui: įsivaikinti 2 vaikai iki 3 metų , po 3 vaikus 4–6 ir 7–9 metų, ir 2 vaikai 10–14 metų.

Taigi paauglystės konfliktai jų taip smarkiai nebaugina. Be to, užsieniečiai dažniau negu Lietuvos piliečiai įsivaikina vaikus, turinčius tam tikrų sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių. Šiuo metu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas 84 vaikams (net 52 iš jų yra 10–14 metų). Užsienio valstybių piliečiams siūloma įvaikinti per 300 specialiųjų poreikių turinčių vaikų.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyriaus duomenimis, nuo metų pradžios  Šiaulių mieste yra įvaikinti 3 vaikai trijose  įtėvių šeimose. 2 vaikai įvaikinti Lietuvos piliečių šeimose, 1 vaikas – užsienio piliečių šeimoje.  Šiaulių mieste šeimos dažniausiai nori įvaikinti vaiką nuo 3 mėnesių iki 6 metų, bet kokios lyties, kartais sutinka paimti vaiką su nežymiais sveikatos sutrikimais.

Po skaičiukais – vaikų likimai
,,Labai džiaugiamės, kai vaikai iš mūsų keliauja į šeimas, ne į kitas globos įstaigas. Tik labai sunkios sveikatos būklės vaikai perduodami kitiems globos namams, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė. – Ugdome, kad niekuo nesiskirtų nuo kitų vaikučių, socializuojame, rūpinamės sveikatinimu. Pernai 8 vaikai iškeliavo į Lietuvos piliečių šeimas. Pirmąjį šių metų ketvirtį įsivaikinti 7 vaikučiai. 4 iš jų įsivaikino užsieniečiai, beje, jie dažniau paima vaikučius su sveikatos sutrikimais, mūsiškiai to vengia.“

Skaičiukai atrodo neblogai, bet kai kurie dalykai skaudina darbuotojus, kurie širdį atiduoda vaikelius kelerius metus ugdydami. Praktiškai nuo įvaikinimo proceso įstaiga yra nušalinama. Įtėviai ateina su konkrečia pavarde, kuris vaikelis parinktas įvaikinimui, pamato tik teismo sprendimą. Kūdikių namų darbuotojai padeda šeimai susipažinti su vaiku, konsultuoja dėl jo sveikatos būklės, suteikia žinių apie charakterį, pomėgius.

Kai kurie įtėviai geranoriškai atsiunčia nuotraukų, papasakoja, kaip vaikeliui sekasi, nors pagal nustatytą tvarką jie to daryti neprivalo. Žinoma, darbuotojams auginusiems, puoselėjusiems mažylį, jo likimas įdomus.

Pasak direktorės A. Kardašienės, pernai čia gyveno 45 vaikai, šiemet – 30. Vaikų skaičius nuolat mažėja, nes nauji vaikai čia nebeapgyvendinami, vyksta globos įstaigų pertvarka. Tikrų našlaičių tarp kūdikių namų ugdytinių nėra. Dalis tėvų negali pasirūpinti savo vaikais dėl ligos ar socialinių įgūdžių stokos, bet vaikus myli, lanko. Keista, kad įvaikinant nereikalinga Kūdikių namų specialistų nuomonė apie šeimos ir vaiko santykius.

Pasak direktorės, Šiaulių kūdikių namai buvo vieninteliai Lietuvoje, kurie nuo 2003 metų globojo vienišas nepilnametes mamas su kūdikiais. Jos galėjo gyventi, mokytis kūdikį prižiūrėti.

Direktorės nuomone, rūpinantis vaiko gerove, derėtų sudaryti tokias sąlygas globos namuose, kad  pasiligoję tėvai galėtų gyventi kartu su savo vaikučiais. Paslaugos šeimai, paslaugos vaikui turėtų užtikrinti, kad vaikas augtų su savo tėvais. Vaiką auginti globos namuose nėra geriausia išeitis, bet kartais neišvengiama.

Reformos tikslas turi būti konkretus vaikas, jo sveikata, jo ugdymas, ne statistika. Kažin ar mėtomas nuo vieno budinčio globėjo prie kito vaikas, ypač kūdikis, yra saugesnis? Ar tinkamai bus pasirūpinta jo sveikata? Pavyzdžiui, šiomis dienomis gimė girtas kūdikis. Jam būtina ilgalaikė kompleksinė pagalba. Kur ji bus teikiama? Prieš griaunant tai, kas veikia, vertėtų atsakingai galvoti, kokia iš to bus nauda vaikui.

Džiaugdamiesi po truputį gražėjančia įsivaikinimo statistika turėtume nepamiršti, kad vaiko interesas yra augti savo biologinėje šeimoje, savo šalyje, būti ugdomam pagal savo tautos kultūrines tradicijas.

Norite įsivaikinti?
Psichologai tvirtina, kad sprendimas įsivaikinti turi būti priimamas ne todėl, kad nori užpildyti tuštumą, o dėl to, kad nori dalytis meile, vaikui suteikti namų šilumą, padėti jam išaugti savarankišku žmogumi. Būtina suprasti, kad vaikas keisis, kartais bus užsispyręs, maištaus, kils visokių sunkumų. Reikės begalinės kantrybės, atlaidumo. Ar tikrai pasirengę?

Įsivaikinti gali visi darbingo amžiaus piliečiai, kartais leidžiama įsivaikinti vienišam asmeniui. Nereikėtų tikėti gandais, kad įsivaikinimas užtrunka be galo ilgai ir kainuoja brangiai. Pirmiausiai reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos    skyrių, pristatyti jų nurodytus dokumentus, neišsigąsti, kad bus domimasi jūsų pajamomis, gyvenimo sąlygomis, sveikatos būkle, teistumu, įvaikinimo motyvais. Žinoma, šiek tiek užtruks, kol Tarnyba įvertins jūsų lūkesčius ir galimybes, įtrauks į įvaikintojų sąrašą, kol teismas priims sprendimą. Kūdikio laukimas trunka 9 mėnesius. Per tą laiką tėvai vaikelį pamilsta, su juo bendrauja. Pasirengti vaiko priėmimui į šeimą vieniems užtrunka  trumpiau, kitiems ilgiau.

 

Į viršų