Praėjusį savaitgalį sukako 30 metų, kai Lietuvoje buvo atkurtas olimpinis judėjimas ir įkurta Šiaulių olimpinė taryba, gyvavusi beveik 25 metus. Ji Šiaulių miestą ir apskritį garsino tokiais sporto renginiais kaip „Olimpinė diena“, „Olimpinis ruduo“, IV pasaulio lietuvių žaidynės, „Mažasis olimpietis“. Šios veiklos iniciatoriai buvo gydytojas, sporto entuziastas Algirdas Briedis, kuris buvo išrinktas šios tarybos pirmininku ir tarybos nariu, treneris, sporto darbuotojas Jonas Karbočius. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas šiems dviem sporto entuziastams įteikė padėkas už ilgametį bei pasiaukojamą darbą plėtojant olimpines idėjas bei už indėlį garsinat Šiaulių miesto vardą.

Vienbalsiškai nutarta atkurti LTOK
Stimulą įkurti Šiaulių olimpinę tarybą davė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimas. J. Karbočius pasakojo, jog tas laikas buvo iš tiesų įspūdingas. Tai buvo ne tik sporto, bet ir socialinio gyvenimo bei kultūros atgimimas. Visko organizatorius bei idėjų generatorius buvo A. Briedis, kuris visus ir subūrė. Po to atėjo ta diena, kai visa Lietuva sujudo ir nusprendė, kad reikia atkurti LTOK.

„1988 m. gruodžio 11 d. važiavome į Vilniaus profsąjungų rūmus, kuriuose vyko LTOK atkūrimui skirta konferencija. Buvo sprendžiamas klausimas, ar atkurti LTOK, o gal rasti dalinį variantą, kai būtų klausoma viršesnių už save, bet galėtume ir kažką savarankiškai spręsti. Susirinkę buvo nevaldomi. Dalyvavo apie 500 įvairių sporto organizacijų atstovų, buvo tokių, kurie abejojo, tačiau visi vienbalsiai nusprendė, kad reikia atkurti LTOK. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Artūras Poviliūnas, kuris šias pareigas ėjo iki 2012 m.“, – pasakojo gydytojas, sporto entuziastas, Šiaulių olimpinės tarybos pirmininkas A. Briedis.

Šiaulių olimpinės tarybos narys, treneris, sporto darbuotojas J. Karbočius pasakojo, jog nebuvo jokių trukdymų, net nepamena, kad kažkas būtų sakęs „ne“, nes buvo jaučiamas labai didelis visų palaikymas. Taip pat J. Karbočius pasakojo, jog tada grįžtant į Šiaulius visi buvo tokie laimingi ir pakylėti, jog sustojo netoli Širvintų pavakarieniauti ir bekalbant jiems gimė dar viena idėja – Šiauliuose įkurti Šiaulių olimpinę tarybą.

A. Briedis prisiminė, jog net LTOK prezidentas A. Poviliūnas savo kalboje paminėjo, kad negalėsime pilnai savo veiklos išvystyti, būsime blokuojami Vilniuje, todėl siūlė, jog miestuose ir rajonuose galėtų atsirasti grupės, kurios remtų sportinį sąjūdį. Taip atsirado Šiaulių olimpinė taryba, kuri Lietuvoje buvo pati pirmoji.

Šiaulių olimpinė diena – ne tik miesto, bet ir apskrities renginys
Prasidėjus atgimimui Šiauliuose nutrūko „Žalgirio“ ir kitų sporto draugijų veikla, o kartu ir visuomeninių sporto renginių, vadinamųjų spartakiadų, organizavimas. Šiaulių olimpinė taryba savo organizuojamais sporto renginiais užpildė atsiradusią spragą, palaikė sporto sąjūdį. Vos po dviejų mėnesių nuo įsikūrimo ji surengė Šiaulių olimpinę dieną, kuri pritraukė net 20 sporto šakų. J. Karbočius pasakojo, jog iš pradžių buvo kilusios abejonės, ar tai pavyks, nes Lietuvos mastu tokių niekas nerengė. Tačiau sporto entuziastai nepabūgo ir panoro tai išbandyti.

„Mums labai padėjo įvairios gamyklos, kurios mus parėmė savo produkcija, įsteigė įvairius prizus. Visi pasiskirstę vykome į skirtingas gamyklas, prašydami, kad tų gamyklų vadovai mus paremtų. Laimė, visi buvo labai geranoriški“, – pasakojo Šiaulių olimpinės tarybos narys, treneris, sporto darbuotojas J. Karbočius.

Viena iš svarbiausių Olimpinės dienos rungčių buvo olimpinės mylios (1988 metrų) bėgimas, kurios sumanytojas – šiaulietis gydytojas Aleksandras Ronkus. Olimpinė diena tapo tradiciniu Šiaulių, vėliau, atsiradus apskritims, – Šiaulių apskrities renginiu, ir rengiama iki šiol (dabartinis renginio pavadinimas ,,Šiaulių miesto sporto festivalis“).

Vėliau pradėti rengti tokie sporto renginiai į kuriuos buvo siekiama įtraukti visus: dirbančius, mokinius, darželinukus, veteranus, neįgaliuosius, sukarintas struktūras (policija, priešgaisrinė tarnyba, kariškiai), organizacijas.

IV pasaulio lietuvių žaidynių akcentas – savi pinigai
1991 metų liepos 27–rugpjūčio 4 d. dvylikoje Lietuvos miestų, tarp jų – ir Šiauliuose, vyko IV pasaulio lietuvių žaidynės. Šiaulių olimpinei tarybai ir buvo pavesta užduotis jas organizuoti.  

Vyko dviračių, veteranų teniso, moterų tinklinio bei kėglių varžybos.

„Visi žinojome, kad 1991 m. įvyks IV pasaulio lietuvių žaidynės. Kiekvienam miestui tai buvo prestižo reikalas. Reikėjo viską suderinti su miesto valdžia, apgalvoti ne tik, iš kur gausime pinigų, bet ir kur apgyvendinsime ir kuo maitinsime svečius. Dalyvavo per 100 dalyvių iš visų pasaulio vietų. Buvo išleistas specialus Šiaulių krašto žemėlapis. Taip pat su Telšių miesto dailės dirbtuvėmis buvo sutarta, kad pagamins ženkliukus bei medalius. Tie medaliai buvo skirti ne tik IV pasaulio lietuvių žaidynėms, bet ir Šiaulių miesto olimpinėms žaidynėms. Per 1,5 pasiruošimo metų sukūrėme ir išleidome apie 60 įvairių suvenyrų. Tai buvo molinės statulėlės, lėkštutės, diplomai, žemėlapiai“, – pasakojo gydytojas, sporto entuziastas, Šiaulių olimpinės tarybos pirmininkas A. Briedis.

Tikriausiai labiausiai įsimintas šių žaidynių akcentas buvo tas, kad jos turėjo specialiai Šiauliuose išleistus pinigus „litaurus“ ir „centaurus“. Jų dizainą sukūrė dizaineris Vilius Puronas. Vienas „litauras“ atitiko vieną rublį, „centauras“ prilygo kapeikai. Tai buvo tarsi pirmieji lietuviški pinigai, kurie buvo patvirtinti ir jais buvo galima atsiskaityti prekybos vietose. O atvykusiems svečiams šie pinigai buvo įteikiami ir kaip simbolinė dovana.

Palinkėta daugiau įvairesnių sporto renginių ateityje
Greta Šiaulių olimpinės tarybos netruko atsirasti Šiaulių olimpinė akademija. Į Šiaulių olimpinės akademijos organizuojamus seminarus buvo kviečiami aukštos kvalifikacijos treneriai, sporto medikai, kurie dalijosi savo darbo patirtimi, vykdavo ir sporto istorijos paskaitos. 2012 m. Olimpinei tarybai baigus veiklą, jos darbus tęsė ir tęsia dabartinis Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras.

Gydytojas, sporto entuziastas, Šiaulių olimpinės tarybos pirmininkas A. Briedis  visiems sporto entuziastams linkėjo, kad stengtųsi dalyvauti visur ir bet kokia proga, o renginių organizatoriams patarė neapsiriboti vien tik pagrindiniais sporto renginiais. O Šiaulių olimpinės tarybos narys, treneris, sporto darbuotojas J. Karbočius norėtų, kad atsirastų dar didesnė sporto renginių, varžybų įvairovė, jog kiekvienas organizatorius galėtų pasigirti naujų idėjų gausa, o esami renginiai gyvuotų bei plėstųsi. Abu sporto entuziastai savo gyvenimo neįsivaizduoja be sporto, todėl dar ir dabar nueina į krepšinio ar futbolo varžybas.

Labiausiai įsimintas IV pasaulio lietuvių žaidynių akcentas buvo tas, kad jos turėjo specialiai Šiauliuose išleistus pinigus „litaurus“ ir „centaurus“.
Vitalio LEBEDŽIO nuotr.