Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad mūsų šalyje žmonės tampa vis laimingesni: laimingais save įvardija net 70 proc. šalies gyventojų. Žmogaus studijų centro vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad visumoje emocinis klimatas Lietuvoje gerėja.

„Žmogaus laimės rodiklį lemia ne tik aplinkybės, kuriose jis gyvena“
Nuo 2010 metų laimės rodiklio tendencija gerėja. 2010 metais buvo 56 proc. sakančiųjų, kad yra laimingi, o 2018 metais tokių yra jau 70 procentų.

„Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams. Tokie patriotiniai įvykiai kaip valstybės šimtmetis gana ryškiai prisideda prie geresnės žmonių savijautos ir laimės jausmo. Tai gera proga pažiūrėti į save iš teigiamos pusės, pajusti daugiau bendrumo ir vienybės“, – teigia Žmogaus studijų centro vadovas bei psichologas dr. Gintaras Chomentauskas.

Pasak jo, Lietuvos gyventojai labiau nei bet kada per praėjusį dešimtmetį didžiuojasi savo šalimi: net 83,2 proc. respondentų išreiškė pasididžiavimą savo valstybe. Psichologas pabrėžė, kad žmogaus laimės rodiklį lemia ne tiek aplinkybės, kuriose jis gyvena, bet ir vertinimas, kiek žmogus pats gali keisti esamą situaciją.

„Visuomenei svarbu matyti ateitį šviesiomis spalvomis ir turėti vilties – tik tokioje bendruomenėje žmonės bus laimingi. Turime daugiau pasitikėjimo – labiau pasitikime valstybės institucijomis, pareigūnais, bendra socialine santvarka. Žmonės dažniau teigia, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui, jie jaučiasi turintys galią kažką keisti visuomenėje. Net 63,7 proc. žmonių jaučia, jog yra reikalingi visuomenei, o 26,4 proc. mano, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Nuo 2008 metų tai yra aukščiausi užfiksuoti rodikliai. Lietuvoje žmonės pavargo ieškoti vien trūkumų. Nauja tendencija visuomenėje yra išreikšti savo pritarimą vienam ar kitam reiškiniui. Tai susiję su socialinių tinklų atneštomis nuostatomis, ir ši tendencija keliasi į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, nes gyventojai pradeda ieškoti pozityvumo“, – teigia psichologas dr. G. Chomentauskas.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas teigia, jog gerėjančios visuomenės nuotaikos rodo, kad Lietuvoje žmonės jaučiasi saugiau, turi daugiau tikrumo dėl ateities ir konkrečių planų, kaip kurti gyvenimą čia.

„Visuomenės saugumo jausmas yra vienas iš svarbių faktorių, kalbant ir apie šalies ekonominį stabilumą, ir apie gyventojų gerovę. Pastangos burti bendruomenes, kurti stipresnius tarpusavio ryšius, gerinti santykius duoda rezultatų – tyrimas rodo, kad gyvename darnesnėje visuomenėje“, – sako M. Jundulas.

Laimė – gyvenimo prasmė ir reflektuojantis dalykas
Filosofas Jurgis Dieliautas teigia, jog laimės negalima sieti tik su savijauta ar pasitenkinimu, nes tai apima ir prasmės klausimą. Ne visada žmogus gali atsakyti, kada jis jaučiasi laimingas, nes tai apima savitaigą ar saviapgaulę.

„Laimė yra amžinas principas. Žmogus nori būti patenkintas, nori atsako, malonumo. Ar gerdamas kavą ar vandenį aš esu laimingas? Didelio skirtumo turbūt nėra. Tačiau kada mums primeta kažkokius dalykus, kad vienu atveju geriau vynas negu vanduo ir atvirkščiai, tada nesuvokiame, kad iš mūsų yra atimama laisvė, kuri taip pat siejama su laime.
Reikia mums nesitapatinti su niūriais ar negatyviais dalykais, nes taip galima įkristi ir į naivumą, tikėtis, jog man kažkas iš dangaus nukris. Pavyzdžiui, Lietuvoje aukso puodo laimėtojams laimė nukrito iš dangaus, tačiau nebuvo nė vieno atvejo, kad su nukritusia laime jie galėjo susidoroti. Lengviau yra pačiam susikurti savo paties gyvenimą, nes tada juntame, ką patys dėl savo gyvenimo padarėme.

Laimė siejama su prasme, o prasmė yra arba surandama, arba sukuriama. Šiandien laimė yra ir laisvalaikio industrijos įvaizdis, kuris mums  formuojamas. Laimė – reflektuojantis dalykas, kai patys sau pasakome, kad esame savimi, savo vietoje, savo būsenoje, kuriose esu laimingas, bet mums  labai dažnai per socialinius dalykus  įdiegiama, kas yra apytikriai dalykai. Pavyzdžiui, socialinis prestižas ar reitingas. Kokių reikia sąlygų ar aplinkybių, kad būčiau reitingo aukštumoje ar viršūnėje? Tai yra socialinės konvencijos, jei to laikomės, tada esame laimingi, jei to nesilaikome, esame nelaimingi.

Kiek šiandien žmogus turi uždirbti, turėti gerovės, kad iš tikrųjų būtų laimingas? Ar iš tikrųjų esame laimingi, galima nustatyti tik po to. Laimingas gyvenimas įvertinamas tik tada, kai jį nugyvename. Pavyzdžiui, kovoję, kentėję ar sunkiai dirbę žmonės toli gražu negyveno malonaus gyvenimo, tačiau buvo gyvenimo prasmė. Ir jie gyvenimo pabaigoje įvertina ir suvokia, kad iš tiesų buvo prasmingas gyvenimas“, – pasakojo filosofas J. Dieliautas.