facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Tam, kad Šiauliuose visiems gyventi būtų geriau, rengiama Šiaulių miesto ekonominės plėtros pritraukimo strategija. Tikimasi sukurti tikrai veiksmingą ir miestui reikalingą dokumentą. Tiesa, iki strategijos sukūrimo dar reikia atlikti nemažai namų darbų. Aukštosios, profesinės mokyklos, asocijuotų verslo struktūrų vadovai, verslininkai kelia įvairias problemas, kurias vargu ar įmanoma taip paprastai išspręsti.

Žada kokybišką rezultatą
Birželio pabaigoje Šiaulių miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Smart Continent LT“. Pastaroji įmonė įsipareigojo parengti Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategiją 2018–2024 metams, paruošti veiksmų planą ir jo stebėsenos sistemą. Parengta strategija taps miesto strateginio plėtros plano dalimi, joje bus numatytos priemonės, leidžiančios laiku prisitaikyti prie vidaus ir tarptautinės situacijos pokyčių ir užtikrinančios Šiaulių miesto sėkmę konkurencinėje investicijų pritraukimo aplinkoje.

Kad strategija būtų kuo efektyvesnė ir teiktų realią naudą Šiaulių miestui, prie dokumento rengimo sutiko prisidėti Šiaulių universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių pramonininkų asociacija ir UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“. Šių įstaigų ir organizacijų atstovai pasirašė bendrą ketinimų protokolą, kurio pagrindinis tikslas – sutelkti tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius, kad minėta strategija būtų kokybiškai parengta.

„Smart Continent LT“ direktorius Andrius Jaržemskis informavo, kad šiuo metu vykdomas antrasis projekto etapas. Iki kovo mėnesio planuojama patvirtinti viziją, misiją, tikslus, uždavinius ir priemones jų įgyvendinimui. Tuomet trečiajame etape liks sudėlioti priemonių planą, paskirti atsakingus asmeninius, nusimatyti finansavimą ir t. t.

Šiaulius tikisi paversti regiono centru
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vakar vykusioje diskusijoje su verslo atstovais bendrovės direktorius sakė, kad dėl tam tikrų dalykų jau yra sutarta. Pavyzdžiui, jau yra suformuota Šiaulių modernios ekonomikos vizija, kuri skamba šitaip: „Šiauliai – ekonomiškai stiprus, konkurencingas Lietuvos regioninis centras, kuriame telkiasi išmani tradicinė pramonė ir paslaugos, logistika, mokslu, technologijomis ir inovacijomis grįstas naujos kartos verslas, kuriantis gerovę visuomenei.“

Kitaip tariant, konsultantai mato dvi kryptis: tradicinės pramonės išlaikymą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių naujų verslų sukūrimą.

„Kol kas neaišku, kaip tas naujas verslas turėtų atsirasti, tačiau akivaizdu, kad dėl to reikia kažką daryti. Kaip žinia, lietuviai nori didesnių atlyginimų, o tradicinės pramonės sektorius negali tokių pasiūlyti, vadinasi, reikia padaryti taip, kad atsirastų daugiau IT, robotikos, inovacijos įmonių, nes tik tokios įmonės pajėgos darbuotojams daugiau mokėti“, – kalbėjo A. Jaržemskis.

Norint pasiekti efektyvesnių rezultatų, konsultantai taip pat suformavo keturias misijas, kad atskiros institucijos žinotų, kokių veiksmų turėtų imtis.

Verslas – organizuoti efektyvų mokslo, technologijomis, inovacijomis grįstą socialiai atsakingą verslą. Mokslo, švietimo institucijos – ugdyti kūrybiškas ir aktyviai ekonomikoje dalyvaujančias asmenybes. Verslo paramos institucijos – padėti verslui kaupti žinias, kompetencijas ir įgūdžius, reikalingus tvariam verslui Šiauliuose vystyti. Šiaulių miesto savivaldybė – sukurti, palaikyti ir plėtoti kokybiškas ekonomikos plėtrai reikalingas viešąsias paslaugas, infrastruktūrą ir paramą.

Remiantis viešosiomis konsultacijomis, pateikė ir priemonių siūlymus. Pavyzdžiui, verslas galbūt galėtų padėti įsigyti ar nuomotis būstą atvykusiems darbuotojams; į Šiaulius pritraukti užsienio verslo parodas; į ankstyvąją praktiką įmonėse įtraukti moksleivius; padėti universitetui įsigyti įmonių įrangai priklausančias technologijas; inžinerijos srityse motyvuotiems mokiniams pasiūlyti būsimą karjerą ir pan.

Baiminasi, kad strategija liks stalčiuje
Po trumpo pristatymo verslo atstovai komentavo, kad čia viskas skamba gražiai, tačiau suabejojo, ar atsiras norinčių kontroliuoti, kad minėtos institucijos tikrai įgyvendintų savo misiją. Klausė, ar atsiras tokių, kuriems bus įdomu sužinoti, kaip švietimo institucijoms sekasi rengti verslui reikalingus darbuotojus, kaip Savivaldybė rūpinasi turima infrastruktūra ir t. t.

Atkreipė dėmesį, kad per paskutinius penkiolika metų daug mieste paruoštų dokumentų atsidūrė stalčiuose. Sunerimo, jog tas pats gali atsitikti ir su dabar rengiama Šiaulių miesto ekonominės plėtros pritraukimo strategija.

Šią problemą pasiūlyta spręsti sukuriant darbo grupę. Verslininkai patarė iš visų minėtų keturių sričių išrinkti po kelis gerbiamus, darbščius žmones, kurie būtų savo srities autoritetai ir prisijungtų prie darbo grupės, kuri stebėtų, kaip viskas vyksta, žinoma, ne už dyką.

Užsiminta, kad galbūt šiuo atžvilgiu praverstų ir verslo taryba, sudaryta iš miesto valdžios atstovų ir dviejų asocijuotų struktūrų: Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių pramonininkų asociacijos.

Taip pat verslininkai priminė, kad išsivysčiusiose šalyse egzistuoja ekonominio vystymosi agentūros, kurios yra atsakingos už tai, kad būtų išlaikomi ekonominiai ryšiai, kurtųsi nauji verslai. Svarstė, kad galbūt tokia agentūra galėtų atsirasti ir Šiauliuose.

Galiausiai nuspręsta, kad dėl to sprendimą turėtų priimti pati Savivaldybė ir verslininkų paprašyta pareikšti nuomonę kitais klausimais. Bandyta išsiaiškinti, ką verslas galėtų padaryti, kad tradiciniai verslai išliktų konkurencingi, atsirastų daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų ir daugiau norinčių Šiauliuose dirbti.

Nori motyvuotų, gabių darbuotojų
Verslininkai ironizavo, kad iš tiesų būtų galima ieškoti būdų, ką verslas galėtų padaryti, bet pagrindinė bėda yra ta, kad aukštosios ir profesinės mokyklos verslui neparuošia reikalingų specialistų. Darbdaviams sunku galvoti, kaip padėti žmogui įsitvirtinti darbo rinkoje, kai jis negali atlikti net paprasčiausių darbų. Štai, anot jų, kai kurie inžinerinį išsilavinimą turintys jaunuoliai nemoka įdiegti elementariausių programų. Taip pat trūksta tokių, kurie mokėtų dirbti su naujausia technine įranga, apdirbti stiklą ir pan.

„Yra didžiulė problema su profesiniu rengimu. Pavyzdžiui, dabar visi matome, kad aplinkinių pastatų fasadai yra stikliniai, o štai profesinio rengimo centras daugiausia ruošia mūrininkus. Prašome, kad mokytų kitų programų, bet iki šiol dėl to niekas nejuda“, – kalbėjo Šiaulių verslininkas Rolandas Gabrielaitis.

„Nėra pas mus profesinio rengimo centro, kuris paruoštų tokį specialistą, kurio reikia verslui. Gamyboje turime patys sau užsiauginti žmones“, – antrino Romualdas Dunauskas.

Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Genė Podolskienė sakė, kad viskas nėra taip blogai: „Viena kita įmonė galbūt ir pasako, ko joms reikia, bet kai kreipiamės į Užimtumo tarnybą ir klausiame, koks poreikis darbdavių, sako nieko naujo nėra. Poreikis išlieka tų pačių specialybių: pardavėjų, siuvėjų, konditerių“.

Šiaulių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Rimantas Urmonas užsiminė, kad dar viena problema yra ta, kad ne visi gabūs žmonės nori mokytis profesinėse mokyklose.

„Mes realiai nelabai turime ką mokyti. Pas mus ateina žmonės iš regionų, rajonų, neturėdami socialinių įgūdžių, su žemu parengtumu ir be motyvacijos. Turime tokių žmonių, kuriuos apmokome, bet mums būtų gėda juos pasiūlyti, nes pirmą dieną jie neateitų į darbą. Tokios problemos tęsiasi eilę metų, tik niekas apie tai nekalba“, – atviravo R. Urmonas.
Verslo atstovai pasakojo turintys ir kitų problemų, bet vieningai sutiko, kad visiems būtų daug lengviau, jeigu atsirastų kokybiškesnė švietimo sistema, jog universitetus baigusius asmenis nereikėtų iš naujo apmokyti.

Svečiai iš Vilniaus pažadėjo, kad į šį verslininkų išsakytą norą bus atsižvelgta rengiant Šiaulių miesto ekonominės plėtros pritraukimo strategiją.

2019 01 31 6

A. Jaržemskis patikino, kad rengiamas dokumentas tikrai neatsidurs stalčiuje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

Į viršų