Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas toliau patiria nuostolius. Aptarnautų orlaivių skaičius mažėja, iškrautų krovinių kiekis – taip pat. Negana to, bendrovei gresia už naudojamą valstybinį turtą mokėti nuomą.
Aptarnavo mažiau orlaivių
Praėjusiais metais Šiaulių oro uostas patyrė 17 tūkst. eurų nuostolį. Tiesa, 2017 m. nuostolis buvo beveik 5 tūkst. didesnis. Vis dėlto Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada pripažino, kad bendrovei tai didelės garbės nedaro.
„Minusai akis bado ir mums patiems, ir akcininkams. Norėtųsi artimiausiu metu bent jau matyti nulius. Būtent toks šiuo metu yra pagrindinis tikslas“, – vykusiame darbo grupės posėdyje kalbėjo A. Kuezada.
Direktorė informavo, kad praėjusiais metais sumažėjo aptarnautų orlaivių skaičius ir iškrautų krovinių kiekis. Jeigu 2017 m. buvo iškrauta 1800 tonų, tai pernai nepavyko iškrauti nė tūkstančio.
„Krizinis laikotarpis jaučiasi ypač prekių srautuose ir ekonominiuose santykiuose su kitomis valstybėmis. Kaip tai atsilieps 2019 m., sunku spręsti. Planuojame siekti, kad kuo daugiau tų krovinių būtų iškrauta“, – sakė A. Kuezada.
Bent jau pernai padidėjo keleivių skaičius. Taip atsitiko dėl Lietuvoje vykusių karinių pratybų. Tiek kariniais, tiek civiliniais orlaiviais buvo gabenami kariškiai iš Vokietijos, Amerikos. Jų aptarnauta per du tūkstančius.
Kaip ir visada, bendrovė daugiausiai pajamų uždirbo pardavusi reaktyvinį kurą. Nors išaugus kuro kainoms, bendrovė pajautė tam tikras pasekmes, tai vis tiek didžiausias pajamas sudaranti dedamoji. Pernai už parduotą reaktyvinį kurą gauta 114 tūkst. eurų.
Įžvelgia potencialą
Kalbėdama apie 2019 m. tikslus, direktorė akcentavo, kad šiuo metu vienas pagrindinių darbų – kuo greičiau atnaujinti bendrovės internetinį tinklalapį. Bendrovė yra ne kartą gavusi pastabų, jog tinklalapis neatitinka Informatikos ir ryšių departamento keliamų reikalavimų. Tam paskelbtas konkursas ir dabar konkursą laimėjusi įmonė, kaip tik atlieka tinklalapio rekonstravimo darbus. Naujasis tinklalapis turėtų veikti jau po poros savaičių. Manoma, kad tai prisidės prie geresnio Šiaulių oro uosto įvaizdžio kūrimo.
„Mano, kaip vadovės, didelis noras parodyti mūsų oro uostą kuo plačiau, nes kol kas apie mus niekas nežino. Tai didelė ir mūsų valstybės bėda, nes įvairiose logistikos platformose yra kalbama, esą Lietuva turi tik tris tarptautinius oro uostus. Turiu daug kovoti ir aiškinti, kad mūsų yra keturi, todėl toliau stengsimės didinti žinomumą. Parodyti, kad gebame priimti įvairius orlaivius kiaurą parą ir užtikrinti saugumą“, – pažadėjo A. Kuezada.
Taip pat bus siekiama „įdarbinti“ Šiaulių oro uosto valdomą žemės sklypą. Kaip žinia, dvi dalys sklypo yra išnuomotos UAB „Termicom“. Tą patį būtų galima padaryti ir su likusiomis sklypo dalimis.
„Manau, šioje vietoje oro uostas turi potencialą. Jeigu ateis dar pora investuotojų, nebereikės raudonuoti ir verkti dėl pinigų trūkumo. Perspektyva yra, tik reikia ties tuo dirbti“, – akcentavo bendrovės direktorė.
Laukia didelis iššūkis
Dar laukia ir kitas, ne ką lengvesnis uždavinys – išspręsti turtinius klausimus su kariuomene. Iki 2015 m. Šiaulių oro uostas turėjo panaudos sutartį su Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos baze ir valstybiniu turtu naudojosi nemokamai. Pasikeitus įstatymui, tas turtas turėjo būti išnuomotas, bet Savivaldybė, pasinaudojusi teisine spraga ir kariuomenės gera valia, tuo turtu nemokamai naudojasi iki šiol. Tik bėda ta, kad kariuomenės gera valia gali greitai baigtis. Kariuomenė panoro susigrąžinti kai kuriuos angarus arba už juos gauti nuomos mokestį. Už angaro nuomą prašo 600–700 eurų per mėnesį, o už perono – 16 tūkst. eurų per mėnesį.
Mero patarėjas Antanas Bartulis paaiškino, kad dėl to vyksta intensyvios diskusijos su kariuomene ir LR krašto apsaugos ministerija. Savivaldybė mato galimybę valstybiniu turtu naudotis panaudos būdu, nes tai esą leidžia turto disponavimo įstatymas.
„Mes parodėme, kad egzistuoja specialusis aviacijos įstatymas su nuoroda į Vyriausybės nustatytą tvarką. Toje tvarkoje aiškiai nurodyta, kad mes, kaip vienintelis karinių ir civilinių orlaivių naudotojas, turime galimybę perimti turtą civilių orlaivių naudojimui. Atrodo, pavyko įrodyti, kad mes, kaip Savivaldybė, neįeisime į jokius nuomos santykius, nes tai prieštarautų teisės aktams“, – paaiškino A. Bartulis.
Mero patarėjo teigimu, krašto apsaugos ministras tam pritarė ir pavedė ieškoti būdų, kaip kitaip būtų galima išspręsti susidariusią situaciją. Šiuo atžvilgiu įmanomi keli scenarijai. Kariuomenė gali pritarti Savivaldybės pozicijai ir sutikti dėl specialios teisės pritaikymo. Arba parodyti politinę valią ir leisti panaudos būdu turtą perimti Savivaldybei.
A. Bartulis patikino, kad dėlto dar bus diskutuojama ir tariamasi su LR finansų ministerija.
Primintina, kad šiemet iš Savivaldybės biudžeto Šiaulių oro uosto veiklos vystymui planuojama skirti 391,3 tūkst. eurų, bet tam dar turės pritarti Taryba.
