Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu atvejų, iš kurių – 118 vyrų ir 42 moterys. Užpernai naujų ŽIV atvejų buvo užregistruota 100 daugiau, t. y.  263 atvejai.

Pirmauja didieji miestai
Naujų ŽIV atvejų pernai užregistruota visose apskrityse: daugiausia Vilniaus (74), Klaipėdos (19) ir Šiaulių – 17; kiek mažiau Kauno (13), Panevėžio (11), Telšių (9), Marijampolės (5), Utenos (3),  Tauragės (2), Alytaus (1).  Pernai ŽIV infekcija išaiškinta 6 užsieniečiams.

Lyginant su užpernai, užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus pernai žymiai (2,7 karto) sumažėjo, o Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigose pernai naujų ŽIV atvejų nustatyta tris kartus mažiau nei užpernai – atitinkamai 31 ir 97.

2018 metais kas antras asmuo (83) ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, trečdalis (54) – per narkotikų vartojimą ir 15,7 proc. (23) užsikrėtusiųjų plitimo būdas nenustatytas. Daugiau negu pusė pernai užsikrėtusiųjų ŽIV yra 30–44 metų amžiaus.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėjos gydytojos Irmos Čaplinskienės, tai, kad šalyje daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV per lytinius santykius rodo, jog ŽIV infekcijos epidemija pereina į naują etapą. Tikėtina, kad ateityje vis daugiau naujų ŽIV atvejų bus nustatoma tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų lytinių partnerių, ypač tų, kurie nevartoja antivirusinių vaistų ir platina ŽIV infekciją.

Nors neabejotinai ryškią įtaką naujų ŽIV atvejų sumažėjimui turėjo Kalėjimų departamento ir partnerių profilaktinės veiklos pastangos, švietėjiška veikla, pagerėjusios ŽIV infekcijos priežiūros paslaugos, tačiau to paties departamento duomenimis, tik pusė ŽIV užsikrėtusiųjų įkalinimo įstaigose gauna ŽIV ligos gydymą, todėl visi kiti – gydymo negaunantys asmenys – yra potencialūs infekcijos šaltiniai lytiniams ir švirkštimosi partneriams.

Iš viso iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3172 asmenims, iš kurių daugumą – 79,45 proc. (2520 atv.) sudaro vyrai ir 20,55 proc. (652 atv.) moterys.

Problema aštri, bet išsprendžiama
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, pažeidžiantis imuninę sistemą, saugančią organizmą nuo infekcijų. ŽIV sukelia ligą, kurios paskutinė stadija – AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas.

Pasak Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Astos Ivoškienės, ŽIV ir AIDS dažnai tapatinami. Vadinamasis žmogaus imunodeficito virusas ŽIV, kuris yra mažesnis už bakteriją ir gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse, patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. AIDS – vėlyvoji ŽIV stadija, kuri diagnozuojama, kai ŽIV galutinai pažeidžia organizmo imuninę sistemą. Tada žmogus suserga sunkiomis lėtinėmis ligomis. Jeigu ŽIV infekcija išaiškinama anksti – netrukus po užsikrėtimo, labiau tikėtina, kad šių žmonių gyvenimas bus beveik normalios trukmės, o sveikata – gera, jei jie laiku pradės gydytis.

Šiuo metu mažiausiai vienas iš trijų tarp 2,3 milijono su ŽIV Europoje gyvenančių žmonių nežino apie savo užsikrėtimą. Paskaičiuota, kad 50 proc. atvejų ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai, todėl dažnai pavėluotai pradedamas ŽIV ligos gydymas. Tai reiškia, kad daug žmonių nesitiria dėl ŽIV, kol nepasireiškia ŽIV ligos simptomai.

ŽIV plinta per organizmo skysčius, per spermą bei makšties išskyras.

Teikiamos paslaugos
Visuomenės užribyje atsidūrusiems žmonėms grįžti į visavertį gyvenimą padeda Šiaulių miesto Centro poliklinikoje veikiantis žemo slenksčio paslaugų kabinetas. Jokios registracijos, jokių apklausų, jokio moralizavimo – pagrindiniai žemo slenksčio paslaugų kabineto darbo principai yra anonimiškumas ir konfidencialumas.

„Mes labai griežtai laikomės šių principų, nes svarbiausia yra užmegzti  kontaktą su atėjusiu žmogumi, nenuvilti jo pasitikėjimo ir stengtis jam pagelbėti“, – sakė ilgametė Centro poliklinikos gydytoja psichiatrė Jelena Kuznecova, teikianti pagalbą ir žemo slenksčio paslaugų kabinete.

Pasak E. Kuznecovos, pagalbos ateinantieji gali išsakyti pačias įvairiausias jiems rūpimas problemas. Turima maždaug 100 narkotikus vartojančių asmenų, reguliariai lankosi 15, anoniminių narkomanų grupelėje  4–5 asmenys. Narkomanai paprastai siunčiami pasitikrinti pas infektologus. Ne visi jie infekuoti, bet jeigu užsikrėtė, šalia ŽIV dažniausiai diagnozuojama hepatitas ir kitokios bėdos. Praėjusiais metais grupėje įvyko daug netekčių.

Ypač pasitikėjimo yra nusipelnęs infektologas gydytojas Aidas Kaušas. Daugelis narkomanų kitų gydytojų nepripažįsta. Tai savotiškas kontingentas – kaip vaikai. Žemo slenksčio paslaugų kabineto darbuotojai moko žmones atsisakyti narkotikų vartojimo, bando įtraukti į reabilitacijos, resocializacijos programas. Dar nepasirengusiems atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų vartojimo sudaromos sąlygos naudotis žalos mažinimo paslaugomis: keičiami švirkštai, adatos, dalijama tvarsliava, prezervatyvai, dezinfekcijos ir kontraceptinės priemonės.  

Labiausiai gydytoją J. Kuznecovą džiugina reti atvejai, kai žmogui pasiseka nutraukti vartojimą, gyventi „švariai“.

Dažniausiai juos išgąsdina akistata su mirtimi. Dabar taip pat gydytoja turi  tokį pagalbininką, kuris padeda bendrauti su anoniminiais narkomanais.

Į viršų