Politikai vis garsiau kalba apie tai, kad reikia skatinti jaunimą likti kaimuose. Tik kaip tai padaryti, jeigu jauni žmonės bėga ne tik iš atokių kaimo vietovių, bet ir tokių miestų, kaip Šiauliai. Atsakymas paprastas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Tik kodėl šis procesas vyksta taip lėtai?

Nenori gyventi kaime
Tinkamai išnaudojus Lietuvos gamtinius išteklius, būtų galima išmaitinti 16-20 mln. žmonių. Tai reikštų didžiules pajamas šaliai ir jos piliečiams. Deja, žemės ūkis, nėra ta sritis, kuri labai viliotų jaunus žmones.

LR Seimo narys Andriejus Stančikas Šiauliuose vykusiame Šalies regionų socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos kompleksinio darnaus vystymo forume kalbėjo, kad didžiąją dalį kaimo gyventojų sudaro pensininkai. Išvykstant jaunimui mažėja ir vaikų, todėl uždaromos bibliotekos, mokyklos. Naikinamos ambulatorijos, sergantiems žmonėms tenka vis toliau vykti į gydymo įstaigas. Sparčiai mažėja gyventojų laikomų gyvulių. Daugėja tuščių sodybų.

„Vyresnioji karta traukiasi iš žemės ūkio veiklos, o jaunimas ūkio perimti nenori. Norintys ūkio neįstengia nusipirkti, nes jau suformuoti ūkiai su visa technika, pastatais ir žeme kainuoja milijonus eurų, todėl jie atitenka korporacijoms“, – sakė A. Stančikas.

Tiesa, jauni žmonės gali pasinaudoti ES parama, ūkininkams skirtomis programos ir, pavyzdžiui, gauti 100 tūkst. eurų negrąžintiną paramą žemės ūkio technikai įsigyti. Už tokią sumą galima nusipirkti vidutinės galios traktorių. Tik visa bėda, kad to neužtenka. Ūkiui valdyti dar reikia turėti daug kitos technikos, žemės. Kitaip tariant, jauni žmonės, pradėję nuo nulio, yra pasmerkti vargti iki amžiaus pabaigos.

„Lietuvoje egzistuoja kelios korporacijos, kurios praktiškai valdo visą žemės ūkį. Jeigu norime, kad egzistuotų kitoks ūkis, turime ieškoti problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų – padėti studijas baigusiems ar iš emigracijos grįžusiems jaunuoliams įsigyti jau suformuotus ūkius. Tai yra, jauniems ūkininkams bankai galėtų teikti paskolas su valstybės garantija. Tai valstybei nieko nekainuotų, nes ūkininkui paskolą vis tiek reikėtų grąžinti, bet tik tuomet galėsime pamatyti kitokį ūkį“, – esmę akcentavo Seimo narys.

Daugėja valstybės išlaikytinių
Reikia skatinti verslumą, raginti žmones kaimo vietose užsiimti nebūtinai tik žemės ūkio, bet ir kita veikla. Padaryti taip, kad žmogus, turėdamas keletą hektarų žemės ir daug laisvo laiko, galėtų užsidirbti. Tai visiškai įmanoma. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti Airijos pavyzdžiu. Kažkada ir ten buvo didžiulė emigracija, sparčiai nyko kaimai. Problema buvo išspręsta tik pakeitus mokesčių sistemą. Atokesnėse vietose įkūrusiems verslą leista penkerius metus nemokėti jokių mokesčių. Tokiu būdu airiai išsprendė ir užimtumo problemą. Kaimuose įsikūrus verslams, atsirado daugiau darbo vietų ir nebeliko valstybės išlaikytinių.

Seimo narys sutiko, kad mokestine sistema ir verslui palankia aplinka turi rūpintis politikai. Tik kodėl nesirūpina? Kodėl nesiima aukščiau išvardytų priemonių?

„Tam atrodo lyg ir niekas netrukdo, bet kai pradedame kalbėti apie lengvatas žemės ūkiui, tenka išgirsti ir kitą nuomonę. Žemdirbiai, ūkininkai būna apkaltinti, kad ir taip moka per mažai mokesčių bei gyvena tarsi mokesčių rojuje“, – paaiškino A. Stančikas.

Taigi valdžia apie lengvatas jauniems ūkininkams nenori net pagalvoti. Politikams sunku suvokti, kad jeigu toks mokesčių rojus iš tiesų egzistuotų, žemės ūkyje būtų didžiulė konkurencija. Visi mestų darbus, važiuotų į kaimus, ten pirktų žemes ir ūkininkautų, bet taip nėra, vadinasi, ir joks rojus ten neegzistuoja.

Vyksta didelė stagnacija
Šiaulių universiteto prof. dr. Jonas Jasaitis atkreipė dėmesį, kad stagnacija vyksta ne tik kaimuose, bet ir tokiuose miestuose, kaip Šiauliai, Panevėžys, Utena, Mažeikiai. Anot jo, tam, kad regionai netuštėtų, reikia užtikrinti žmonių gyvenimui palankias sąlygas.

„Reikia atsiminti, kad nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena Vilniuje, ar Skuode, jis turi tuos pačius bazinius poreikius. Jam reikia stogo virš galvos, išsilavinimo, darbo. Nesvarbu, kur gyventų, jis turi būti traktuojamas kaip šeimos narys ir šalies pilietis“, – kalbėjo J. Jasaitis.

Tik Lietuvoje nėra tai užtikrinančios regioninės politikos. Todėl regionai diena iš dienos praranda darbingus žmogiškuosius išteklius. „Darbdavys sako: mano įmonė gavo pelną, tas pelnas yra mano darbo vaisius, jis man ir priklauso. Kol jis galvos,  kad už minimumą galimą išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, tol specialistų ir trūks“, – akcentavo profesorius.

Žinoma, yra ir tokių, kurie mėgsta nedirbti ir už tai gauti pinigus. Pavyzdžiui, socialines išmokas gaunantis ir traktorininko kvalifikaciją turintis žmogus, atsisako padėti savo kaimynui. Labai gali būti, kad nesiėmus atitinkamų priemonių, ateityje tokių žmonių tik daugės.

Gamybinio sektoriaus stagnacija taip pat neleidžia padidinti pajamų, kurių Lietuvai labai reikia. Negerai, kad užmiesčių vietovėse bedarbių skaičius penkis kartus didesnis nei miestuose. Negerai, kad  valstybės išlaikytinių ten yra dar daugiau. Tai, kad nėra išnaudojami vietiniai gamtos, žmogiškieji, infrastruktūros ištekliai, regionams taip pat nepadeda pritraukti pakankamai investicijų.

Laikas imtis pokyčių
Profesoriaus nuomone, pozityvius pokyčius galėtų lemti tik nuolatinė sisteminė miesto ir kaimo partnerystė, kuri pirmiausia pasireikštų naujų pramonės ir kitų ūkio šakų įmonių statyba ir naujų gyvenviečių plėtra kaimiškuose vietovėse. Labiau turėtų būti išnaudojami rekreaciniai ir edukaciniai kaimo ištekliai: naujų turizmo ir reabilitacijos centrų steigimas.

Artimiausiu metu turi būti atkurta linininkystė ir lino pluošto perdirbimo pramonė. Kaimiškose vietovėse naujų darbo vietų padėtų sukurti didesnės investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, geoterminių išteklių panaudojimą ir kt. Tik tokios priemonės gali padėti susigrąžinti į užmiesčio vietoves bent dalį iš jo išvykusių aktyviausių, išsilavinusių ir kūrybingų gyventojų.

Gaila, bet niekas šių rekomendacinių net nesiruošia įgyvendinti. Reziumuodamas J. Jasaitis sakė, kad dabartinė per pastaruosius du dešimtmečius vyravusi praktika, ignoruojanti elementarias strateginio valdymo ir darnios plėtros rekomendacijas, kai užuot steigus naujas darbo vietas, nusprendžiama uždaryti vietines mokyklas, lėmė ne lėšų taupymą, o tik valstybės gyvybiškai svarbių sektorių žlugdymą.

2018 12 20 15

J. Jasaitis kalbėjo, kad Lietuvoje yra daug neišnaudotų gamtos išteklių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2018 12 20 16

A. Stančikas sakė, kad jaunuoliai nenori būti ūkininkais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Reklama: žemės ūkiui

Į viršų