Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus mokiniai, profesijos mokytoja metodininkė Daiva Vidugirienė ir kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ virtuvės šefas bei gamybos vadovas Kęstutis Bartkus visą savaitę dirbo išsijuosę – gamino kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ imbierinį miestelį. Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė jau ne pirmą kartą gamina imbierinį miestelį, tačiau šiais metais jis yra visiškai kitoks nei prieš tai buvę.

Imbierinis miestelis pagal maketą – pirmą kartą
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė teigė, jog tai yra jau trečiasis jų gaminamas imbierinis miestelis, tačiau šis – įspūdingas ir nestandartinis.

„Imbierinį miestelį pagal maketą gaminome pirmą kartą. Pirmieji imbieriniai miesteliai mums buvo svajonių miesteliai – išgalvoti, su geromis emocijomis, bet šiais metais radome tokį tikrą, todėl ir nusprendėme tokį pagaminti. Ieškojome  aplinkos, kurioje iš tikrųjų būtų gera nuotaika, gera aura, geri žmonės.

Ir bekeliaudami radome tokį miestelį, kuris yra „Karpynė“. Taip ėmėme ir pagaminome mūsų socialinių partnerių visą teritoriją. Norint pajausti tą dvasią, reikia nukeliauti ir pasižiūrėti, kaip ten yra iš tikrųjų. Taip pat galima sakyti, kad tai lyg konditerių grupės diplominis darbas, nes mokiniai sausio mėnesį baigia mokslus, o gamindami šį imbierinį miestelį turėjo galimybę mokytojai pademonstruoti visas savo kompetencijas. Tai tik parodo, kad jie visi yra šaunuoliai. Tai gali paliudyti ir sodybos virtuvės šefas, kuris stebėjo visą procesą ir pagelbėjo, kad nenukryptume nuo minties, kad tikrai būtų tas atitikmuo“, – pasakojo Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. R. Veršinskienė.

„Buvo vienas malonumas dirbti“
Kaimo turizmo sodybos virtuvės šefas bei gamybos vadovas K. Bartkus pasakojo, jog ši idėja gimė labai paprastai, nes norėjosi išskirtinai papuošti restorano vidų.

„Kai pradėjome galvoti, ką būtų galima padaryti, taip ir gimė ši idėja. Norėjosi, jog pas mus apsilankę žmonės pamatytų mūsų bendrą teritoriją, bendrą vaizdą, nes kitas žmogus, užsukęs tik į restoraną, gali nepamatyti to, ką mes dar turime. Dėl to šiuo imbieriniu miesteliu ir norėjau tai atskleisti ir parodyti, jog be restorano yra dar ir pirtis, rūkykla, viešbutis. Taip pas mus apsilankę žmonės iš imbierinio miestelio pamatys, kokias paslaugas teikiame. Taip pat yra meduoliniai nameliai, kurie siejasi ir su artėjančiomis šventėmis.

Sunkiausia buvo pati pradžia, nes reikėjo viską sugalvoti, kad imbierinis miestelis tiksliai atspindėtų mūsų kaimo turizmo sodybą. Reikėjo daryti namelių eskizus, pradžia buvo sunki, bet po to sekėsi vis geriau ir buvo vienas malonumas dirbti. Pradėjome nuo mažesnių namelių ir ėjome link sudėtingesnių, kad rankos būtų įgudusios.

Sudėtingiausias buvo klėties pastatas, bet džiaugiuosi, jog pavyko jį tiksliai atkartoti. Visa ši ekspozicija bus demonstruojama iki sausio 6 d., o po to dar nežinome, ką darysime. Ar darbuotojai suvalgys, ar kažkas gal į namus prisiminimui parsineš, nes neturime galimybių, kaip visą imbierinį miestelį būtų galima uždengti ir išlaikyti“, – pasakojo K. Bartkus.

Šis imbierinis miestelis buvo iššūkis
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus profesijos mokytoja metodininkė D.  Vidugirienė pasakojo, jog sekėsi puikiai, o pagrindinė komanda buvo sudaryta iš 10 narių, kurie vėliau keitėsi.

„Nuotaikos yra puikios, prieš trejus metus darėme spalvotą miestelį, prieš dvejus metus – nespalvotą, o šiais metais mums buvo iššūkis, nes reikėjo prisiderinti prie architektūros, o ne patiems kurti, turėjome bandyti pakartoti tuos pastatus. O jie buvo gana įdomūs, sukti, lenkti, stogai pažeminti, įdomus reljefas. Prieš tai darėme ir popierinius eskizus, pastatų išklotines, apžiūrėjome kaimo turizmo sodybos teritoriją per visas įmanomas priemones. Buvo sunkoka, derinome, kad kiek įmanoma būtų panašu, tačiau pats procesas buvo tikras malonumas, kai nereikėjo skubėti, kai buvo dirbama su gera komanda. Sunaudojome 7 kg miltų, 45 kiaušinius, 3 l kiaušinių baltymų, 2 kg  medaus, 2 kg margarino, 1,8 kg grietinės, 7 kg cukraus, 100 kg prieskonių, 100 kg sodos, 11 kg  cukraus pudros, 3 kg cukrinės masės, dar buvo naudojami maistiniai dažai, pabarstukai, purškiami veliūrai“, – pasakojo Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus profesijos mokytoja metodininkė D. Vidugirienė.

Prekybos ir verslo skyriaus mokiniai, profesijos mokytoja metodininkė Daiva Vidugirienė ir kaimo turizmo sodybos virtuvės šefas bei gamybos vadovas Kęstutis Bartkus visą savaitę dirbo išsijuosę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.